Į Kijevą parskrido P. Porošenka

Lėktuvas, kuriuo skrido Ukrainos eksprezidentas Petro Porošenka, pirmadienio rytą nusileido Kijevo Žuljanų oro uoste.

Transliacijoje iš oro uosto matyti, kaip Valstybės sienos tarnybos darbuotoja grąžino P. Porošenkai pasą.

„Penkiolika minučių teisėsaugos pareigūnai, kurių dalis buvo apsirengę pasieniečių uniformomis, dalis juodomis uniformomis, neteisėtai bandė sutrukdyti man patekti į Ukrainos teritoriją. Jie paėmė mano pasą paaiškinę, kad turi nustatyti mano tapatybę, nes jiems kyla didelių abejonių, kad aš esu Porošenka. Jie daugiau nei 15 minučių tikrino mano įprastą nacionalinį biometrinį pasą, kūrė scenarijų, kaip neleisti man patekti į Ukrainos teritoriją. Jie taip mūsų laukė“, – perėjęs pasienio kontrolę kalbėjo politikas.

Išėjęs iš oro uosto P. Porošenka išėjo pas jo pasitikti atvykusius šalininkus ir kalbėjo nuo scenos prie pastato.

Žurnalistams Ukrainos sostinės oro uoste P. Porošenka kiek anksčiau pareiškė, kad Valstybės sienos tarnybos darbuotojai kurį laiką neįleido jo į šalį.

„Man, Ukrainos piliečiui, dabar neleidžiama patekti į valstybės teritoriją... jau daugiau nei 10 minučių pasieniečiai neleidžia manęs į Ukrainos teritoriją nepaaiškinę priežasčių, prisidengdami kažkokiu patikrinimu“, – sakė P. Porošenka, kurios pareiškimus transliavo televizijos kanalai.

„Raginame pasieniečius nevykdyti nusikalstamų Prezidento biuro įsakymų ir užtikrinti mano konstitucinę teisę... patekti į Ukrainos teritoriją“, – kalbėjo jis.

Iš Varšuvos skridęs „Wizz Air“ orlaivis Ukrainos sostinėje nusileido kiek po 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Be P. Porošenkos lėktuve buvo jo partijos „Europos solidarumas“ frakcijos narių, išvakarėse atskridusių pas savo bendražygį, ir jo sutuoktinė.

P. Porošenką oro uoste sutiko keli tūkstančiai jo šalininkų. Pasak naujienų agentūros „Interfax“ korespondento, žmonės atėjo nešini Ukrainos vėliavomis bei „Europos solidarumo“ simbolika.

Susirinkusieji stebėjo transliaciją to, kas vyksta oro uosto viduje, dideliame ekrane, įrengtame priešais oro uosto pastatą. Mitingo dalyviai reikalavo leisti P. Porošenkai patekti į Ukrainos teritoriją.

Oro uosto pastato perimetrą saugo policija.

Teismo posėdis

P. Porošenkos, ėjusio prezidento pareigas 2014–2019 metais, atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl valstybės išdavystės. Gruodį eksprezidentas paliko Ukrainą.

Jis jau anksčiau sakė, kad grįš namo pirmadienį, pabrėždamas, kad Ukraina gali susidurti su „didžiausia“ saugumo rizika per 30 metų, ir pridūrė, kad nori padėti V. Zelenskio vyriausybei, nepaisant jų nesutarimų.

Įtampa tarp Vakarų ir Rusijos, kurią Ukraina kaltina prieš galimą invaziją jos pasienyje sutelkus stiprias pajėgas, yra itin didelė.

Penktadienį Vašingtonas apkaltino Maskvą siunčiant diversantus, apmokytus dirbti su sprogmenimis, kad surengtų incidentą, kuris galėtų būti pretekstas įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

„Grįžtu į Ukrainą kovoti už Ukrainą, o ne kovoti su Zelenskiu“, – sekmadienį Varšuvoje žurnalistams sakė P. Porošenka.

Anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo kreipimesi jis teigė norintis grįžti namo padėti vyriausybei apsaugoti jo šalį „nuo Rusijos agresijos“.

Kalbėdamas su žurnalistais Varšuvoje, P. Porošenka sakė nesitikintis, kad pareigūnai jį sulaikys.

„Nematau tam jokios priežasties“, – sakė eksprezidentas.

Kijevo teismas pirmadienį turi nuspręsti, ar suimti P. Porošenką, o jis pats sakė, kad dalyvaus tame posėdyje.

56 metų P. Porošenka yra vienas turtingiausių Ukrainos žmonių. Jis buvo išrinktas prezidentu Rusijai 2014 metais aneksavus Krymo pusiasalį ir paaštrėjus kovai tarp Kijevo karių ir prorusiškų separatistų šalies rytuose.

2019 metais per prezidento rinkimus jį sutriuškino V. Zelenskis, humoristas, tuo metu neturėjęs jokios politinės patirties.

P. Porošenka dabar yra parlamento narys ir opozicinės partijos „Europos solidarumas“ lyderis.

„Pasirengę padėti“

Grįždamas namo, P. Porošenka gali pasekti buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino balsingiausio kritiko Aleksejaus Navalno pėdomis, kurie abu grįžo į savo šalis nepaisydami valdžios nusiteikimo ir dabar yra kalėjime.

Ukrainiečių pareigūnai teigia, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, su kuriais gali būti susijęs P. Porošenka.

Prokurorai įtaria P. Porošenką Rusijos remiamų separatistų finansavimu Rytų Ukrainoje 2014–2015 metais, perkant anglis iš Donbaso už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (47 mln. eurų).

Jei bus pripažintas kaltu valstybės išdavystės byloje, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

P. Porošenka visus jam metamus kaltinimus neigia ir sako, kad 43 metų V. Zelenskis sufabrikavo kaltinimus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo savo vidaus ir užsienio politikos nesėkmių.

Savo vaizdo kreipimesi feisbuke P. Porošenka apkaltino V. Zelenskį, kad jis nepakankamai daro, kad apsaugotų Ukrainą nuo Rusijos, ir pasiūlė savo pagalbą.

„Esame pasirengę padėti valdžios institucijoms. Esame pasirengę pasidalinti savo mintimis ir patarimais“, – sakė jis ir pridūrė, kad jo partija rems „visas iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti mūsų valstybės gynybinį potencialą ir mūsų šalies europinę kryptį“.

Ukraina nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Konfliktas jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.

Rusija kaltinama sutelkus apie 100 000 karių prie Ukrainos sienos ir besiruošiant galimai naujai invazijai. Maskva savo ruožtu siekia Vakarų garantijų, kad proeuropietiška valstybė niekada neprisijungs prie NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.

Ukrainą ankstų penktadienį sukrėtė didžiulė kibernetinė ataka, dėl kurios Kijevas kaltina Rusiją ir kuri, kaip būgštauja kai kurie analitikai, gali būti fizinės atakos įžanga. „Microsoft“ sekmadienį perspėjo, kad įsilaužimas gali būti destruktyvesnis ir paveikti daugiau organizacijų, nei manyta iš pradžių.

P. Porošenkai, dažnai vadinamam Ukrainos „šokolado karaliumi“, priklauso saldumynų imperija „Roshen“.

Anksčiau jis buvo privestas parduoti du televizijos kanalus, šaliai priėmus vadinamąjį „deoligarchizacijos įstatymą“. Šiame V. Zelenskio iniciatyva pernai priimtame įstatyme oligarchams priskiriami asmenys, kuriems priklauso didelės finansinės lėšos ir žiniasklaidos priemonės. Pagal įstatymą, oligarchai yra registruojami specialiame registre.

P. Porošenkos turtą žurnalas „Forbes“ vertina 1,6 mlrd. JAV dolerių (1,4 mlrd. eurų).



NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o portretas
zydiski cirkai tesiasi toliau nuo pentagono iki euroazijos atmetant kinu siena uz kurios zydu nerasi nes nei 1 zydas i drakono urva nelis===

o parasenkos katinas

o parasenkos katinas portretas
prishiko po kilimu ar i vazona?

Cha

Cha portretas
Labai idomu kuris žydas kuriam gerklę perkąs. Už kurio stovi didesnės garantijos ?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių