Irake nusileidus lėktuvui su migrantais, Lenkijoje sulaikyti dar 200 sieną kirtusiųjų

Irake ketvirtadienį nusileido pirmas iš Minsko atskridęs irakiečių oro linijų lėktuvas su šimtais namo grįžtančių migrantų, kurie tikėjosi patekti į Europos Sąjungą, o Lenkija sulaikė dar du šimtus jos sieną kirtusių asmenų, tebesitęsiant migracijos krizei.

Vakarai kaltina Baltarusijos autoritarinį lyderį Aliaksandrą Lukašenką į Europos Sąjungos pasienį priviliojus tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdų – ir taip keršijant už jo režimui įvestas sankcijas dėl žiauraus protestų malšinimo praėjusiais metais.

Baltarusijos lyderis ir jo pagrindinis sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuos kaltinimus atmeta ir kritikuoja ES už tai, kad ji nepriima į Lenkiją norinčių patekti migrantų.

Šią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel dukart paskambino A. Lukašenkai telefonu, bandydama deeskaluoti padėtį. Tai buvo pirmieji A. Lukašenkos pokalbiai telefonu su Vakarų valstybės lyderiu po pernai vykusių ginčytinų prezidento rinkimų.

Praėjus dienai po antrojo pokalbio telefonu iš Minsko išskrido pirmas migrantus repatrijuojantis lėktuvas. Pirmiausia orlaivis atskrido į Arbilį, o iš ten keliaus į Bagdadą.

Iš Minsko atskridusiame „Boeing 747“ buvo 431 asmuo, nurodė autonominio Kurdistano regiono, iš kurio kilę dauguma repatrijuotų irakiečių, vyriausybės atstovas.

A. Lukašenkos atstovė spaudai Natalia Eismont ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu šalyje yra maždaug 7 tūkst. migrantų.

Pasak jos, Baltarusija prisiims atsakomybę už 5 tūkst. migrantų sugrąžinimą namo, jeigu jie patys norės sugrįžti.

200 migrantų sulaikyta

Kalbėdama apie 2 tūkst. sunkiomis sąlygomis pasienyje įstrigusių žmonių N. Eismont sakė, kad A. Merkel derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ sukūrimo.

Berlynas savo ruožtu paneigė, kad esama bet kokio susitarimo su A. Lukašenka dėl galimo humanitarinio koridoriaus.

Tuo metu Lenkijos gynybos ministerija pranešė apie naujausią incidentą, per kurį, anot jų, baltarusių pajėgos atliko išžvalgymą ir „veikiausiai“ sugadino pasienyje įrengtą pjaunančios vielos užtvarą.

„Tada baltarusiai privertė migrantus svaidyti akmenis į lenkų karius, kad atitrauktų jų dėmesį. Bandymas kirsti sieną surengtas už maždaug kelių šimtų metrų“, – nurodė ministerija.

„Vakar dienos išpuoliui vadovavo Baltarusijos specialiosios pajėgos“, – pridūrė ji.

Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad iš viso sieną pabandė kirsti maždaug 500 migrantų, iš jų 200 pavyko patekti į Lenkijos teritoriją ir jie buvo sulaikyti.

Per incidentą buvo sužeista viena penkių asmenų šeima, įskaitant tris vaikus nuo 7 iki 9 metų. Visi jie buvo nuvežti į ligoninę.

Gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip naktį lenkų kariai apsupa didelę grupę žmonių, sutūpusių miškingoje vietovėje šalia vielų užtvaros.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį paragino A. Lukašenkos režimą „nedelsiant užbaigti savo agresyvią ir išnaudotojišką kampaniją, kad būtų išvengta tolesnių mirčių ir kančių“.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiecki (Mateušas Moraveckis) ketvirtadienį perspėjo nerengti tiesioginių derybų su Minsku, nes tai esą „įteisintų“ A. Lukašenkos režimą.

Vaiko mirtis

Lenkijos vyriausybė taip pat perspėjo vengti bet kokio susitarimo dėl šios krizės „nepasitarus su mumis“.

Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) lankydamasis šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje esančioje bazėje, kur įsikūrusi NATO pajėgų kovinė grupė, pažadėjo stoti „petys petin“ su Lenkija.

Vėliau šį mėnesį į Lenkiją turėtų atvykti britų karo inžinierių eskadrilė, kuri padės statyti sienos užtvarą ir taisyti kelius, pranešė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

Remiantis pagalbos grupėmis, nuo vasarą prasidėjusios migracijos krizės pradžios jau mirė mažiausiai 11 migrantų.

Lenkijos medicinos darbuotojai sakė ankstų ketvirtadienio rytą suteikę pagalbą porai iš Sirijos, miške išbuvusiai daugiau nei pusantro mėnesio.

„Jų vienerių metų vaikas mirė tame miške“,  –  socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Lenkijos tarptautinės pagalbos centras (PCPM).

Per kitą incidentą, kurio įrašą paskelbė Baltarusijos pasieniečiai, Lietuvos pasieniečių šuo įkando ant žemės miegmaišyje gulėjusiam vyrui.

Lietuvos pasieniečiai pripažino, kad toks incidentas įvyko. Jie tikino bandę išstumti migrantus atgal į Baltarusiją, tačiau baltarusių prožektorių apakintas kinologas nepamatė gulinčio migranto. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo teigimu, migrantas, kuriam kando šuo, nenukentėjo.

Labdaros organizacijos ragina mažinti įtampą pasienyje ir imtis humanitarinių priemonių sprendžiant šią problemą.

Minskas: Baltarusijoje šiuo metu yra apie 7 tūkst. migrantų

Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų, iš jų apie 2 tūkst. – pasienyje su Lenkija.

Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, yra įstrigę palei abiejų šalių sieną. Vakarų šalys sako, kad šią krizę sąmoningai organizavo Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimas, siekdamas supriešinti ES ir atkeršyti už Bendrijos įvestas sankcijas.

„Europos Sąjunga kuria humanitarinį koridorių 2 tūkst. stovykloje esančių pabėgėlių. Prisiimame atsakomybę grąžinti likusius 5 tūkst. žmonių namo – kiek tai įmanoma ir jeigu jie to pageidauja“, – pareiškė A. Lukašenkos atstovė Natalia Eismant.

Pasak jos, Vokietijos kanclerė Angela Merkel derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo.

Berlynas savo ruožtu paneigė, kad esama bet kokio susitarimo su A. Lukašenka dėl galimo humanitarinio koridoriaus.

„Vokietija dėl to nesutiko. Tai – Europos problema ir Vokietija to nesiima viena“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis vyriausybėje.

Tuo metu Varšuvoje viešintis Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) ketvirtadienį irgi atmetė kalbas, kad jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į ES teritoriją.

„Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu (Marjušu Kaminskiu).

Pasak H. Seehoferio, vos išgirdęs apie tokį pareiškimą, jis paskambino Vokietijos kanclerei, kuri išvakarėse kalbėjosi su A. Lukašenka.

„Susisiekiau su ja ir gavau aiškią žinią, kad kalbama apie neteisingą informaciją“, – nurodė vokiečių ministras.

A. Lukašenka atmeta kaltinimus, kad jis yra surežisavęs šią krizę, taip pat kritikuoja ES valstybes nares dėl migrantų neįsileidimo.

Šią savaitę jis du kartus telefonu kalbėjosi su A. Merkel – tai buvo pirmieji jo pokalbiai su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo praėjusių metų.

Trečiadienį baltarusių autoritarinio lyderio biuras pareiškė, kad tiesioginės Minsko ir Briuselio derybos yra neišvengiamos, kaip esą buvo sutarta per pokalbius su A. Merkel.

Tačiau Vokietija tokių derybų dar nepatvirtino.

Europos Komisija savo ruožtu patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Morgana

Morgana portretas
Visi namo, visi kurie braunasi ir drasko sieną
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių