Incidentas, pražudęs visus 176 lėktuve buvusius žmones, išprovokavo Irane piktų protestų.

Irano civilinės aviacijos organizacija nurodė dar negavusi atsakymo iš Prancūzijos ir JAV, kurių paprašyta techninės pagalbos šifruojant numušto orlaivio savirašius.

Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing 737-800“ ankstų sausio 8-osios rytą nukrito netrukus po pakilimo Teherano Imamo Khomeini (Imamo Chomeinio) tarptautiniame oro uoste. Laineryje buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai. Visi jie žuvo.

Iranas susidūrė su tarptautiniu spaudimu surengti pilną ir skaidrų nelaimės tyrimą.

„Tyrėjai... išsiaiškino, kad dvi raketos „Tor-M1“... buvo paleistos į tą orlaivį“, – sakoma preliminarioje ataskaitoje, kurioje priduriama, kad tyrimas tęsiamas ir aiškinamasi, kaip jos prisidėjo prie nelaimės.

Šis pareiškimas patvirtina laikraščio „The New York Times“ paskelbtą informaciją. Praėjusią savaitę leidinys paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip dvi raketos buvo paleistos į lėktuvą.

„Tor-M1“ yra trumpo nuotolio „žemė–oras“ tipo raketa, sukurta buvusioje Sovietų Sąjungoje ir skirta taikytis į orlaivius arba sparnuotąsias raketas.

Iranas kelias dienas neigė Vakarų tvirtinimus, paremtus JAV žvalgybos duomenimis, kad reisu PS752 skridusį „Boeing 737“ numušė raketa. Sausio 11-ąją Irano valdžia pripažino, jog lėktuvą per klaidą numušė šalies kariškiai.

Irano Revoliucinės gvardijos oro pajėgų vadas brigados generolas Amirali Hajizadeh (Amiralis Hadžizada) prisiėmė visišką atsakomybę, bet pabrėžė, kad vienas raketų operatorius, per klaidą palaikęs tą lainerį „sparnuotąja raketa“ ir paleidęs ugnį, veikė savarankiškai.

Savirašiai

Ši nelaimė išprovokavo kelias dienas trukusius studentų inicijuotus masinius protestus; dauguma jų vyko Teherane.

Tačiau Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) penktadienį pareiškė, kad šios demonstracijos yra netipiškos iraniečiams ir apkaltino šalies priešus naudojant lainerio katastrofą propagandos tikslais.

Savo pareiškime Irano civilinės aviacijos organizacija sakė, kad jos turima įranga „neįmanoma“ nuskaityti skrydžio duomenis ir garso įrašus iš pilotų kabinos, nes savirašiai, dar vadinami „juodosiomis dėžėmis“, yra pernelyg technologiškai sudėtingi.

Tačiau organizacija teigė, kad dar kurį laiką Iranas planuoja savirašius pasilaikyti pas save.

„Jei bus gauti [reikalingi] įrenginiai, informaciją [savirašiuose] bus galima atkurti ir iššifruoti per trumpą laikotarpį“, – nurodė organizacija.

Civilinės aviacijos organizacija nurodė, kad paprašė prancūzų nelaimių tyrimo biuro (BEA) ir amerikiečių Nacionalinės transporto saugumo valdybos (NTSB) pateikti sąrašą, kokios įrangos reikia iššifruoti savirašiams.

Taip pat ji paskelbė, kad siekia gauti reikiamą įrangą, bet pridūrė, kad nei BEA, nei NTSB „kol kas teigiamai neatsakė“ į atitinkamą prašymą.

Organizacija vis dėlto nurodė iš kažkur gavusi tą sąrašą ir užsiminė, kad bus bandoma įsigyti reikalingą įrangą.