Kiek anksčiau Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama paragino Mianmaro faktinę lyderę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) surasti taikų šios budistų dominuojamos šalies krizės sprendimą.

Pilietybės neturinčių musulmonų rohinjų bendruomenė Mianmare persekiojama jau kelis dešimtmečius. Nors Mianmare gyveno ištisos šių žmonių kartos, valdžia yra linkusi juos laikyti neteisėtais imigrantais.

Nuo rugpjūčio 25 dienos, kai prasidėjo nauja smurto prieš rohinjus banga, šimtai tūkstančių jų pabėgo į Bangladešą, kur pasakoja apie budistų gaujų ir Mianmaro karių sudegintus ištisus rohinjų kaimus.

Pirmadienį JT žmogaus teisių vadovas Zeidas bin Ra'adas al Husseinas (Zeidas bin Raadas Huseinas) apkaltino Mianmarą vykdant „sisteminius išpuolius“ prieš rohinjus ir perspėjo, kad ten, regis, vyksta „etninis valymas“.

„Kadangi Mianmaras atsisako įsileisti žmogaus teisių tyrėjus, neįmanoma tiksliai įvertinti dabartinės padėties, tačiau atrodo, kad padėtis yra vadovėlinis etninio valymo pavyzdys“, – sakė jis JT Žmogaus teisių tarybai.

Mianmaro faktinė lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi sulaukė griežtos tarptautinės kritikos dėl kariuomenės susidorojimo su rohinjais, kuris prasidėjo po to, kai rugpjūčio 25 dieną rohinjų kovotojai surengė pasalą saugumo pajėgoms Rachinų valstijoje.

JT specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Mianmare sako, kad naujausia smurto banga jau nusinešė daugiau nei 1 tūkst. žmonių, daugiausia – rohinjų, gyvybes.

Nuo smurto taip pat buvo priversti bėgti 27 tūkst. Rachinų valstijos budistų ir hinduistų.

Remiantis JT pabėgėlių agentūra, nuo rugpjūčio 25 dienos į Bangladešą iš Mianmaro atvyko mažiausiai 313 tūkst. rohinjų – maždaug trečdalis ten gyvenančios 1,1 mln. rohinjų mažumos.

Tikrieji skaičiai gali būti didesni, kadangi daug atvykėlių dar neapsistojo ir jų neįmanoma suskaičiuoti.