Karas: Kremlius sureagavo į ES sprendimą suteikti kandidatės statusą Ukrainai

Jungtinės Valstijos išsiųs Ukrainai naują 450 mln. dolerių (427 mln. eurų) vertės ginkluotės partiją, įskaitant salvinės raketų ugnies sistemas, turinčias padėti atremti įsiveržusias Rusijos pajėgas, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad šiame ginkluotės ir įrangos pakete esama naujų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS, dešimtys tūkstančių artilerijos šaudmenų ir patrulinių katerių.

Kyjivas ragino Vašingtoną atsiųsti kiek įmanoma daugiau HIMARS, provakarietiškai šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, pastarosiomis savaitėmis įnirtingai atakavusiomis šalies rytinėje dalyje ir turinčiomis reikšmingą pranašumą sunkiosios artilerijos atžvilgiu.

Pirmosios keturios HIMARS sistemos jau anksčiau buvo perduotos Ukrainai ir naudotos per mokymų programą, kad ukrainiečių kariai įgytų įgūdžių, reikalingų valdyti šiems sudėtingiems ir labai tiksliai smogti galintiems ginklams.

Įskaitant naujausią siuntą, JAV pagalbos Ukrainos kariuomenei bendra suma išaugs iki 6,1 mlrd. dolerių (5,79 mlrd. eurų), sakė J. Kirby.

ES suteikė kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai.

„Istorinis momentas. Šiandiena žymi kritiškai svarbų žingsnį jūsų kelyje į ES“, – tviteryje vykstant Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui rašė jos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Mūsų ateitis – kartu“, – pridūrė jis.

Statusas šioms valstybėms suteiktas po praėjusį penktadienį pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos.

Šiuo žingsniu Ukraina ir Moldova pradeda daug metų, o galima ir dešimtmečių, truksiantį kelią link prisijungimo į ES, pareikalausiančio esminių šalies valdymo reformų ir sunkių derybų.

Tuo tarpu Sakartvelui ES lyderiai sutarė suteikti „europinę perspektyvą“, tvirtindami, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į Bendriją.

Kyjivas, Kišiniovas ir Tbilisis paraiškas įstoti į ES padavė po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis istoriniu pavadino sprendimą suteikti jo šaliai kandidatės statusą.

Jis tviteryje nurodė, kad šis sprendimas „yra unikalus ir istorinis Ukrainos–ES santykių momentas. Prezidentas taip pat pridūrė, kad „Ukrainos ateitis yra ES“.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sakė, jog kandidatės statusas suteikimas Ukrainai siunčia „labai stiprų signalą Rusijai“, įrodantį, jog Bendrija remia Kyjivo provakarietiškus siekius, tęsiantis Kremliaus invazijai.

Ukrainos pajėgos atsitrauks iš Sjevjerodonecko

Ukrainos pajėgos atsitrauks iš svarbaus rytinio Sjevjerodonecko miesto, dėl kurio kelias pastarąsias savaites vyko įnirtingos kautynės su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, penktadienį pranešė  vietos administracijos vadovas.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsitrauks iš Sjevjerodonecko. Jos gavo įsakymą tai padaryti“, – per platformą „Telegram“ parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Likti pozicijose, kurios ištisus mėnesius buvo nepaliaujamai bombarduojamos, nėra prasmės“, – pridūrė jis.

Nepaliaujami artilerijos ir aviacijos bombardavimai beveik visą šį pramonės miestą pavertė griuvėsiais, pažymėjo S. Haidajus.

„Visa kritiškai svarbi infrastruktūra sunaikinta. 90 proc. miesto apgadinta, 80 proc. namų turės būti nugriauti“, – rašo pareigūnas.

Užimti Sjevjerodonecką, vieną didžiausių Donbaso regiono miestų, buvo svarbus uždavinys Rusijos pajėgoms, siekiančioms užimti didelę dalį Rytų Ukrainos.

Ukrainiečių kariai jau buvo išstumti iš didžiosios miesto dalies ir kontroliavo tik jo pramonės zoną.

Jeigu užimtų Sjevjerodonecką ir šalia jo esantį Lysyčansko miestą, Rusijos pajėgos galutinai perimtų kontrolę Luhansko srityje ir galėtų toliau vystyti puolimą kitose Donbaso teritorijose.

Lysyčanskas apšaudomas

S. Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos dabar artėja prie Lysyčansko ir kad miestas vis intensyviau bombarduojamas.

Ketvirtadienį iš šio miesto važiavę naujienų agentūros AFP žurnalistai turėjo dukart iššokti iš automobilių ir atsigulti ant žemės, Rusijos artilerijai apšaudant pagrindinį Lysyčansko aprūpinimo kelią.

Jie matė virš kelio kilusius juodus dūmus ir ir šviesos žybsnius, girdėjo artilerijos šūvius. Kelias kai kur buvo užblokuotas sprogimų išverstais medžiais.

Lysyčanske tebesančių gyventojų padėtis vis labiau neramina.

Lilija Nesterenko sakė, kad jų name nebetiekiamos dujos, vanduo ar elektra ir kad ji kartu su savo motina maistą gaminasi ant laužo ugnies. 39 metų moteris buvo dviračiu išvažiavusi pašerti vienos draugės augintinių.

Tačiau L. Nesterenko miesto gynybą vertino optimistiškai.

„Tikiu mūsų Ukrainos kariuomene – jie turėtų susitvarkyti, – kalbėjo ji. – Jie jau yra pasiruošę.“

Vienas Ukrainos prorusiškų separatistų atstovas anksčiau sakė AFP, kad Ukrainos pajėgų pastangos toliau ginti Lysyčanską ir Sjevjerodonecką yra „beprasmės ir bergždžios“.

„Esant dabartiniam mūsų karių [puolimo] tempui, visa Luhansko liaudies respublikos teritorija bus labai greitai išvaduota“, – sakė separatistų 2014 metais įkurto apsišaukėliško darinio pajėgų atstovas Andrejus Maročka.

Ukraina prašo savo sąjungininkių Vakaruose spartinti ginkluotės tiekimą, o Jungtinės Valstijos paskelbė pasiųsiančios dar 450 mln. dolerių (427 mln. eurų) vertės ginkluotės siuntą, kurioje, be kita ko, bus salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS.

Šios sistemos gali vienu metu paleisti po kelias tiksliai nutaikomas ir toli nuskriejančias raketas.

Kyjive atidaryta paroda, skirta kare žuvusiems ar sužeistiems žurnalistams pagerbti

Kyjive ketvirtadienį atidaryta paroda, skirta pagerbti žurnalistus, kurie žuvo arba buvo sužeisti Ukrainoje per Rusijos invaziją.

„Karas tęsiasi, karas nesibaigė. Ir tai yra karas, kuriame miršta mūsų piliečiai, kuriame miršta Ukrainos ir užsienio žurnalistai“, – kalbėjo viena iš parodos organizatorių, nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos PEN“ vykdomoji direktorė Tetjana Teren.

„Štai kodėl prašome užsienio žiniasklaidos skelbti tiesą apie šį karą ir toliau pasakoti pasauliui apie mūsų šalyje Rusijos daromus nusikaltimus“, – naujienų agentūrai AFP kalbėjo ji.

Parodoje konflikto aukomis tapusių žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų portretai žvelgia į praeivius iš didelių nespalvotų stendų, įrengtų sostinės centre.

Prašome užsienio žiniasklaidos skelbti tiesą apie šį karą ir toliau pasakoti pasauliui apie mūsų šalyje Rusijos daromus nusikaltimus.

Paroda pavadinta „Karas dar nesibaigė“, o ją surengė Kijevo miesto savivaldybė kartu su žmogaus teisių ir spaudos atstovų gynimo grupėmis.

Eksponatai pasakoja apie žurnalistus, kurie buvo nužudyti, sužeisti arba persekiojami nuo tada, kai vasario 24 dieną Maskva įsiveržė į Ukrainą.

„Rusų okupantai nužudė amerikiečių žurnalistą, režisierių ir prodiuserį Brentą Renaud (Brentą Reno)“, – rašoma viename iš didelių stendų, įrengtų Kijevo centre esančiame parke.

Pasak parodos organizatorių, kovo 13 dieną žuvęs B. Renaud buvo pirmasis užsienio žurnalistas, žuvęs dėl Rusijos pajėgų veiksmų per vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją.

Tarp kare žuvusių žurnalistų yra „Fox News“ operatorius, prancūzų ir airių kilmės Pierre'as Zakrzewski (Pjeras Zakševskis). Pastarasis žuvo kovo 14 dieną kartu su ukrainiečių prodiusere Oleksandra Kuvšynova.

Automobilis, kuriuo važiavo P. Zakrzewski ir O. Kuvšynova, buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo. Taip pat buvo sužeistas kartu važiavęs korespondentas Benjaminas Hallas (Bendžaminas Holas).

Prancūzų reporteris Fredericas Leclercas-Imhoffas (Frederikas Leklerkas-Imhofas) žuvo gegužės 30 dieną, į apšaudymą patekus humanitarinės misijos autobusui, kuriuo civiliai mėgino pabėgti iš Rusijos pajėgų bombarduojamų rajonų.

„Dabar, kai nuo plataus masto invazijos pradžios praėjo keturi mėnesiai, kaip niekad svarbu suaktyvinti pasaulio dėmesį Ukrainai“, – sakoma parodos organizatorių pranešime.

„Ši paroda yra solidarumo su Ukrainos žiniasklaidos atstovais, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, kovoja už tiesą, išraiška“, – pridūrė jie.

Tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ trečiadienį pranešė, kad Rusijos kariai kovo mėnesį nužudė ukrainiečių fotožurnalistą Maksą Leviną, galbūt prieš tai jį kankinę.

Žiniasklaidos teisių grupė teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo aštuoni žurnalistai ir dar 16 buvo sužeisti.

Rusijos okupuotame Chersone žuvo Maskvos paskirtas pareigūnas

Ukrainos pietiniame Chersono regione per sprogimą žuvo Maskvos paskirtas pareigūnas, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. Tai naujausia ataka prieš Kremliaus statytinius Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose.

„Preliminariais duomenimis, jis mirė. Sprogmuo buvo padėtas jo automobilyje“, – „Interfax“ sakė Chersono srities administracijos atstovas, tai patvirtino ir kitos naujienų agentūros.

Maskvos paskirtas Chersono srities lyderio pavaduotojas Kirilas Stremousovas naujienų agentūrai RIA Novosti patvirtino aukos tapatybę. „Taip, mirė vienas iš mano darbuotojų. Jaunimo ir sporto skyriaus vadovas Dmitrijus Savlučenka“, – sakė K. Stremousovas.

Miesto civilinės ir karinės administracijos spaudos tarnyba naujienų agentūrai TASS sakė, kad tai buvo „tikslinė žmogžudystė“, ir pridūrė, jog šis pareigūnas buvo vienintelė sprogimo auka.

Nuo vasario pabaigos išpuolių prieš Kremliaus paskirtus pareigūnus Ukrainos regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskva, padaugėjo. Trečiadienį prorusiškas pareigūnas Čiornobajivkos kaime išgyveno sprogus jo automobilyje padėtai bombai, Chersono srities kalėjimo tarnybos vadovas buvo sužeistas per bombos sprogimą birželio 18 dieną. Gegužės pabaigoje pietiniame Zaporižios regione esančio Enerhodaro meras, paskirtas Rusijos kariams perėmus miesto kontrolę, buvo sužeistas per sprogimą, dėl kurio Maskva kaltino ukrainiečių nacionalistus.

ES suteikus kandidatės statusą Ukrainai – pirmoji Kremliaus reakcija

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos sprendimas oficialiai suteikti provakarietiškai Ukrainai, šiuo metu kariaujančiai su Rusija, kandidatės įstoti į Bendriją statusą yra bloko „vidaus reikalas“.

„Tai yra Europos vidaus reikalais. Mums labai svarbu, kad visi šie procesai nesukeltų daugiau problemų mums ir daugiau problemų šių šalių santykiams su mumis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kalbėdamas apie Maskvos santykius su Bendrija D. Peskovas pareiškė, kad juos būtų „labai sunku dar labiau pabloginti“.

Rusijos ryšiai su Vakarų šalimis galutinai pašlijo, prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą. Vakarai į šį žingsnį atsakė virtine skaudžių sankcijų Maskvai.

Tuo metu Europos Sąjungos šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės įstoti į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai.

Statusas šioms valstybėms suteiktas po praėjusį penktadienį pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos.

Šiuo žingsniu Ukraina ir Moldova pradeda daug metų, o galima ir dešimtmečių, truksiantį kelią link prisijungimo į ES, pareikalausiančio esminių šalies valdymo reformų ir sunkių derybų.

Tuo tarpu Sakartvelui ES lyderiai sutarė suteikti „europinę perspektyvą“, tvirtindami, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į Bendriją.

Kyjivas, Kišiniovas ir Tbilisis paraiškas įstoti į ES padavė po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Kalbėdamas apie Moldovą D. Peskovas penktadienį sakė, kad ši buvusi sovietinė respublika „nori tapti labiau europietiška negu patys europiečiai“.

„Jiems atrodo, kad kuo labiau jie atrodys antirusiški, tuo labiau patiks europiečiams“, – pridūrė Kremliaus atstovas.

„Nekarinis aljansas“

Taip pat penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukrainos ir Moldovos prisijungimas prie 27 valstybių bloko nekelia „jokios rizikos“ Rusijai, nes ES nėra karinis aljansas.

Kita vertus, jis apkaltino ES ir NATO noru kovoti su Rusija, lygindamas jas su Ašies valstybių sąjunga Antrojo pasaulinio karo metais.

„Hitleris po savo vėliava subūrė didelę dalį Europos šalių karui prieš Sovietų Sąjungą“, – pareiškė S. Lavrovas per darbo vizitą Azerbaidžane.

„Šiandien ES ir NATO buria šiuolaikinę koaliciją kovai, o iš esmės – karui su Rusija“, – pareiškė ministras.

„Nekarinis aljansas“

Taip pat penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukrainos ir Moldovos prisijungimas prie 27 valstybių bloko nekelia „jokios rizikos“ Rusijai, nes ES nėra karinis aljansas.

Kita vertus, jis apkaltino ES ir NATO noru kovoti su Rusija, lygindamas jas su Ašies valstybių sąjunga Antrojo pasaulinio karo metais.

„Hitleris po savo vėliava subūrė didelę dalį Europos šalių karui prieš Sovietų Sąjungą“, – pareiškė S. Lavrovas per darbo vizitą Azerbaidžane.

„Šiandien ES ir NATO buria šiuolaikinę koaliciją kovai, o iš esmės – karui su Rusija“, – pareiškė ministras.

ES lyderiai tariasi dėl infliacijos ir energijos kainų

Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje.

Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.

Lyderiai taip pat turės rasti priemonių prisitaikyti prie didesnių skolinimosi kaštų, Europos Centriniam Bankui (ECB) ruošiantis pirmąkart per pastaruosius 11 metų padidinti palūkanų normas, kad suvaldytų kainų augimą. ECB pirmininkė Christine Lagarde (Kristin Lagard), planuojanti paskelbti didesnes normas ateinantį mėnesį ir dar kartą jas padidinti rugsėjį, prisidėjo prie ES viršūnių susitikimo aptarti blogėjančios bloko ekonomikos perspektyvos.

„Mūsų padėtis sudėtinga, – vykdama į aukščiausio lygio susitikimą sakė Švedijos premjerė Magdalena Andersson  (Magdalena Anderson). – Mums labai svarbu surengti šią diskusiją.“

Ankstesnį dešimtmetį ES kovojo su virtine krizių, tokių kaip Graikijos įsiskolinimo problema ar trikdžiai transatlantinei prekybai, atsiradę vadovaujant ankstesniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). Įtampą taip pat kurstė Jungtinės Karalystės išstojimas iš Bendrijos ir koronaviruso pandemija.

Vykdydama ekonomikos gaivinimo programą Europos Komisija penktadienį paskelbė planuojanti nuo liepos iki gruodžio išleisti dar 50 mlrd. eurų vertės euroobligacijų, kad padėtų bloko narėms pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Dabar, kai Rusijos karo Ukrainoje pabaigos vis dar nematyti, o ES siekia griežtinti baudžiamąsias sankcijas Maskvai, blokas privalo kovoto su grėsmėmis ekonomikai daugelyje frontų.

Vienas didžiausių iššūkių yra energetika, nes ES daug metų buvo smarkiai priklausoma nuo Rusijos eksportuojamos naftos, gamtinių dujų ir anglių.

Derindamasi prie amerikiečių ir britų baudžiamųjų priemonių Rusijai, ES nuo balandžio išplėtė jau anksčiau precedento neturėjusias JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijas rusiškam kurui. Draudimas importuoti rusiškas anglis įsigalios rugpjūtį, o didžiosios dalies rusiškos naftos bus palaipsniui atsisakyta per ateinančius aštuonis mėnesius.

Tuo metu pati Maskva trikdo gamtinių dujų tiekimą, kuriam ES sankcijų kol kas netaiko, baimindamasi smarkiai pakenkti Europos ekonomikai. Iki karo pradžios blokas iš Rusijos gaudavo apie 40 proc. savo suvartojamų dujų.

„Labai tikėtina, kad Rusija naudosis dujomis ir energija Europos Sąjungos šalims šantažuoti, – sakė Suomijos premjerė Sanna Marin. – Rusija tuo naudosis kaip įrankiu, kaip prieš nukreiptu ginklu, todėl turime padėti vieni kitiems.“

Maskva jau sumažino dujų tiekimą penkioms ES valstybėms, įskaitant daug jų importuojančias Vokietiją ir Italiją. Dar šešioms šalims, įskaitant Suomiją, tiekimas buvo visiškai nutrauktas.

Labai tikėtina, kad Rusija naudosis dujomis ir energija Europos Sąjungos šalims šantažuoti.

Vokietija ketvirtadienį inicijavo trijų stadijų krizinio apsirūpinimo dujomis plano antrąją dalį. Baiminamasi, kad didžiausios Europos ekonomikos problemos pasijus toli už šalies ribų, todėl tikėtina, kad vėliausios ES ekonomikos augimo prognozės yra pernelyg optimistinės.

Gegužę Europos Komisija prognozavo, kad ES ekonomika šiemet augs 2,7 proc., o ateinančiais metais – 2,3 procento. 2021-aisiais augimas siekė 5,4 proc,, o 2020-aisiais dėl pandemijos poveikio ekonomika susitraukė 5,9 procento.

Karo Ukrainoje „poveikis bus didžiulis ne vien Vokietijai, bet ir visoms kitoms Europos šalims“, perspėjo Belgijos premjeras Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

ECB pažadėjo sukurti priemonę, turinčią padėti apsaugoti 19 euro zonos šalių nuo sumaišties rinkose, mėgindama suvaldyti rekordinę 8,1 proc. infliaciją.

„Ateinantys keli mėnesiai bus labai sunkūs“, – pripažino Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecona), ketvirtadienį dalyvavusi ES viršūnių susitikimo pirmosios dienos programoje.

Tbilisiui negavus kandidatės statuso, kartvelai rengia mitingą

Penktadienį kartvelai ketina surengti naują mitingą už narystę Europos Sąjungoje (ES), blokui nesuteikus Sakartvelui kandidatės statuso ir pareikalavus plataus masto reformų.

Sakartvelas pateikė narystės ES prašymą kartu su Ukraina ir Moldova netrukus, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Ketvirtadienį ES lyderiai suteikė Kyjivui ir Kišiniovui oficialų kandidačių statusą, tačiau pareiškė, kad Tbilisis gali tapti oficialiu kandidatu tik tada, kai bus pašalintos neišspręstos problemos. Vis dėlto jie „pripažino Sakartvelui Europos perspektyvą“ – šį žingsnį prezidentė Salome Zurabišvili gyrė kaip „istorinį“. „Esame pasiryžę ateinančius mėnesius dirbti, kad gautume kandidatės statusą“, – ketvirtadienį sakė S. Zurabišvili.

Svarbiausios Sakartvelo demokratinės grupės ir opozicinės jėgos paskelbė apie masinį mitingą penktadienio vakarą, didindamos spaudimą valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“, kuri kaltinama dėl papablogėjusių santykių su Briuseliu.

„Kad ir kokius pažadus duotų Sakartvelo vyriausybė, netikime, kad ji gerbs savo pačios žodžius“, – feisbuke pareiškė mitingo organizatoriai. „Mes, Sakartvelo žmonės, privalome prisiimti atsakomybę už reikalaujamų reformų įgyvendinimą. Sakartvelo žmonės turi apginti savo europietišką pasirinkimą“.

Penktadienį paskelbtame pareiškime „Sakartvelo svajonė“ gynė savo demokratinius laimėjimus ir kaltino opoziciją „planais nuversti valdžią organizuojant antivyriausybinius mitingus“.

Sakartvelo žmonės turi apginti savo europietišką pasirinkimą.

Per didžiausią pastarųjų dešimtmečių demonstraciją pirmadienį mažiausiai 120 tūkst. kartvelų išėjo į gatves palaikyti šalies narystės ES siekį. Mitingo organizatoriai tuo metu paskelbė apie „naują tautos judėjimą“, kuris apims opozicines partijas, bet jame dominuos pilietiniai aktyvistai.

Sakartvelo kandidatūros atidėjimas buvo savaime suprantamas sprendimas, praėjusią savaitę Europos Komisijai pareiškus, kad iki 2022 m. pabaigos Tbilisis turi įgyvendinti plataus masto politines reformas, kad galėtų oficialiai pradėti kelią į narystę. ES sąlygos suteikti Sakartvelui kandidatės statusą apima politinės poliarizacijos nutraukimą, pažangą žiniasklaidos laisvės srityje, teismų ir rinkimų reformas bei „deoligarchizaciją“.

Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią ES paskelbti sankcijas turtingiausiam Sakartvelo žmogui Bidzinai Ivanišviliui dėl jo „destruktyvaus vaidmens“ Sakartvelo politikoje ir ekonomikoje. B. Ivanišvilis tikina pasitraukęs iš politikos.

„Sakartvelo svajonės“ vyriausybė sulaukia vis didesnės tarptautinės kritikos dėl menkstančios demokratijos, tai rimtai kenkia Tbilisio ir Briuselio ryšiams.

BRICS šalys paragino surengti Maskvos ir Kyjivo derybas

Pekine pasibaigus dvi dienas trukusiam virtualiam viršūnių susitikimui, surengtam tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, įtakinga besiformuojančios ekonomikos šalių grupė pareiškė remianti Maskvos ir Kyjivo derybų idėją.

Vadinamąją BRICS organizaciją sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR).

Šiose šalyse gyvena daugiau nei 40 proc. pasaulio gyventojų, joms kartu tenka beveik ketvirtadalis pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Trys BRICS narės – Kinija, Indija ir PAR – susilaikė nuo balsavimo dėl JT rezoliucijos, kuria pasmerkiama Rusijos invazija, o prezidentas Vladimiras Putinas paragino šias šalis nepalaikyti Vakarų šalių, pasibaisėjusių Ukrainos užpuolimu.

Penkios minėtos šalys vėlai ketvirtadienį paskelbtoje deklaracijoje nurodė „palaikančios Rusijos ir Ukrainos derybas“, tačiau nepasiūlė būdų, kaip užbaigti karą.

Šalys nurodė „aptarusios nerimą keliančią humanitarinę padėtį Ukrainoje ir susijusiose šalyse“ ir išreiškė paramą tarptautinėms agentūroms, „teikiančios humanitarinę pagalbą“.

JAV ir ES įvedė virtinę sankcijų Rusijos atžvilgiu po vasario 24 dieną pradėto įsiveržimo į Ukrainą.

Tuo tarpu Kinija ir Indija vengė smerkti invaziją, nesiryždamos sugadinti tvirtų karinių ir prekybinių ryšių su Maskva.

PAR, viena iš nedaugelio Afrikos šalių, turinčių diplomatinę įtaką už žemyno ribų, taip pat atsisakė pasmerkti Rusiją, kad apsaugotų svarbius ekonominius ryšius.

Praėjusią savaitę kinų lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) telefonu patikino V. Putiną, kad rems pagrindinius Maskvos interesus, susijusius su „suverenitetu ir saugumu“.

V. Putinas ketvirtadienį paragino Brazilijos, Indijos, Kinijos ir PAR vadovus bendradarbiauti susidūrus su „savanaudiškais Vakarų veiksmais“ ir sukurti „vienijantį, pozityvų kursą formuojant tikrai daugiapolę tarpvalstybinių santykių sistemą“.

Trečiadienį sakytoje kalboje Xi Jingpingas taip pat kritikavo JAV ir Europos Sąjungos sankcijas Maskvai, vadindamas šias priemones „bumerangu ir dviašmeniu kardu“.

V. Zelenskis kreipėsi į Glastonberio muzikos festivalio dalyvius, ragindamas siekti taikos

V. Zelenskis penktadienį kreipėsi į Glastonberio muzikos festivalio dalyvius Jungtinėje Karalystėje ir paragino sutelkti pastangas stabdant Rusijos pradėtą karą.

Anglų kalba įrašytas V. Zelenskio kreipimasis buvo parodytas dešimtims tūkstančių festivalio lankytojų pietvakarių Anglijoje, prieš į sceną užlipant roko grupei „The Libertines“.

Vilkėdamas jau Ukrainos lyderio įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos kariškus marškinėlius, V. Zelenskis Verčio ūkyje (Worthy Farm) vykstančio festivalio dalyviams kalbėjo apie tai, kad „Rusija pavogė taiką“.

„Pandemija sustabdė milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje“, – pareiškė prezidentas.

„Mes Ukrainoje taip pat norėtume gyventi kaip anksčiau, džiaugtis laisve ir šia nuostabia vasara“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Bet mes negalime to daryti, nes atsitiko šis baisus dalykas“, – pridūrė jis.

Pirmą kartą nuo 2019 metų į festivalį grįžusias minias jis paragino „skleisti tiesą apie Rusijos karą“ ir padėti pabėgėliams iš Ukrainos.

„Darykite spaudimą visiems žinomiems politikams, kad jie padėtų atkurti taiką Ukrainoje. Laikas – neįkainojamas, ir kiekviena diena yra matuojama žmonių gyvybėmis“, – paragino V. Zelenskis.

Prezidentas jau ne kartą kreipėsi vaizdo ryšio priemonėmis į įvairias organizacijas ir įvairių šalių vadovus ir organizacijas visame pasaulyje, įskaitant kreipimąsi į JK parlamentą, Europos Parlamentą ir JAV Kongresą.

Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių milijonų dolerių vertės senienų kolekciją, kuri, kaip įtariama, buvo pavogta iš Rusijos aneksuoto Krymo muziejų.

Viename biure Kyjive buvo rasti keli tūkstančiai bronzos amžiaus ir viduramžių artefaktų, Ukrainos istorijos muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė pareigūnai.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova teigė, kad atgauta „daugiau nei 6 tūkst. artefaktų, įskaitant kardus, kardus, šalmus, amforas ir monetas“.

Minėti reidai surengti atliekant tyrimą dėl buvusio Ukrainos įstatymų leidėjo, kuris taip pat ėjo aukšto rango pareigas Kryme, kol jį aneksavo Maskva, „neteisėtos veiklos“.

Dalis kolekcijos galėjo būti pavogta iš Krymo muziejų, o jos vertė gali siekti „kelis milijonai dolerių“, pažymėjo I. Venediktova.

Vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis teigė, kad kolekcija buvo rasta „per penkias dienas atlikus 13 kratų“.

Pasak jo, atgautieji objektai yra reti ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Rytų Europoje.

„Tai didžiausia nelegali kolekcija Ukrainos istorijoje“, – spaudos konferencijoje sakė kultūros ministras Oleksandras Tkačenka.

„Dabar kolekcija grąžinama valstybei“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, kolekcijos grąžinimas į ukrainiečių rankas yra itin simboliškas, praėjus beveik keturiems mėnesiams po Rusijos invazijos pradžios.

„Karo metu atgavome tai, prieš ką [Rusijos prezidentas Vladimira] Putinas kovoja – mūsų tapatybę ir kultūrą“, – pažymėjo O. Tkačenka.

I. Venediktova pranešė, kad Kyjivas šiuo metu tiria kitos archeologijos radinių kolekcijos, vadinamą „Skitų auksu“, vagystę iš muziejaus Rusijos okupuotame Melitopolio mieste pietų Ukrainoje.

„Rusija ne tik bando nužudyti mūsų valstybę ir mūsų tautą. Ji taip pat bando pavogti mūsų istoriją“, – pažymėjo generalinė prokurorė.


Šiame straipsnyje: karaskaras UkrainojeRusijaUkraina

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių