„Per gelbėjimo operaciją įvykio vietoje rasta 15 kūnų, iš griuvėsių ištraukti penki žmonės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos vietos padalinys.
„Po griuvėsiais“, kuriais dalis keturių aukštų pastato virto po to, kai į jį pataikė Rusijos raketa „Uragan“, „liko dar mažiausiai 30 žmonių“, platformoje „Telegram“ parašė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.
Pasak gelbėjimo tarnybos, gelbėtojams kol kas pavyko užmegzti ryšį su trimis po griuvėsiais likusiais gyvais žmonėmis.
Po ilgų kautynių, per kurias Rusijos pajėgos užėmė miestų kaimyninėje Luhansko srityje, Maskva dabar siekia skverbtis gilyn į Donecko sritį ir perimti kontrolę visame Donbaso regione.
Viena Časiv Jaro gyventoja, kuri nenurodė savo vardo, naujienų agentūros AFP žurnalistams parodė, kas liko iš jos buto.
„Vakar 11 ar 10 valandą vakare buvau miegamajame ir kai ėjau iš kambario, viskas pradėjo griaudėti ir skilinėti“, – pasakojo ji.
„Mane išgelbėjo tik tai, kad nubėgau čia, nes tuoj po to visa tai griuvo“, – sakė moteris.
Keliomis valandomis anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusiją už, anot jo, tyčinį civilių taikinių apšaudymą.
„Vos per vieną dieną Rusija smogė Mykolajivui, Charkivui, Kryvyj Rihui, Zaporižės srities bendruomenėms“, – pareiškė V. Zelenskis šeštadienio vakarą paskelbtame tradiciniame vaizdo kreipimesi.
Rusijos pajėgų smūgiai „absoliučiai sąmoningai“ ir „tikslingai“ taikomi į gyvenamąjį sektorių, smogiama „eilinių žmonių namams, civiliams objektams, žmonėms“, pažymėjo jis.
„Tokius teroristinius veiksmus realiai galima sustabdyti tik ginklais, šiuolaikiškais ir galingais“, – pridūrė V. Zelenskis, padėkojęs Jungtinėms Valstijoms už naujausią karinės pagalbos paketą.
Vakar 11 ar 10 valandą vakare buvau miegamajame ir kai ėjau iš kambario, viskas pradėjo griaudėti ir skilinėti.
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė išsiųsiančios Ukrainai daugiau salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naujų, taikliau šaudyti leidžiančių artilerijos sviedinių, sustiprinsiančių Kyjivo kariuomenės pajėgumus smogti įsiveržusių Rusijos pajėgų ginklų sandėliams ir tiekimo grandinėms.
Į naują 400 mln. dolerių (393 mln. eurų) vertės ginkluotės paketą įtrauktos keturios HIMARS mašinos ir iš jų leidžiamos raketos. Šis sistema atvėrė galimybė Ukrainos pajėgoms valdomomis raketomis smogti tokiems taikiniams kaip šaudmenų sandėliai didesniu atstumu, kur jų nepasiekia Rusijos pajėgų priešbaterinė ugnis, sakė vienas aukšto rango gynybos pareigūnas.
JAV žada Ukrainai tolesnę humanitarinę paramą
JAV vyriausybė žada Ukrainai tolesnę humanitarinę paramą. Valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas šeštadienį po G20 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Balyje paskelbė, kad „Jungtinės Valstijos skirs beveik 368 mln. dolerių (361 mln. eurų) papildomos humanitarinės pagalbos, kad būtų paremti nukentėjusieji nuo brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą“.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį JAV jau pažadėjo Ukrainai per 1,28 mlrd. dolerių humanitarinės paramos. A. Blinkenas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.
Pradedamas riboti cemento, alkoholio tranzitas į Kaliningradą
Nuo sekmadienio, pasibaigus penktojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketo Rusijai pereinamajam laikotarpiui, tranzitu per Lietuvą draudžiama gabenti rusiškos kilmės cementą, alkoholį ir kitus produktus.
Sankcijos vykdomos remiantis ES priimtu reglamentu bei Europos Komisijos (EK) vertinimais ir konsultuojantis su ja, teigia Lietuvos muitinė.
Ribojimai cementui, alkoholiui ir kitoms prekėms numatyti balandžio 8-ąją priimtame sankcijų pakete, ES į ribojamų priemonių sąrašus įtraukė dalį šiuo metu tranzitu į Kaliningradą per Lietuvą geležinkeliais vežamų prekių, joms numatė skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.
Birželio 17-ąją įsigaliojus draudimui per ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, Rusija paskelbė, kad tai priešiški ir vienašališki Lietuvos veiksmai bei Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, Rusijos informaciją vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.
Asociatyvi E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Netrukus EK paskelbė siekianti išaiškinimo, kaip turėtų būti taikomos sankcijos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė birželio pabaigoje sakė, kad Komisijai dėl to pateikta daug pastabų.
„Tikrai negali būti kažkokių nenuoseklių pozicijų, todėl, kad mūsų vertinimu nėra jokio skirtumo – reglamento nuostatos skirtingų prekių atžvilgiu yra skirtingos tik tiek, kiek skirtingais terminais pasibaigia pereinamieji laikotarpiai“, – tada sakė I. Šimonytė.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė portalui 15min.lt šią savaitę patvirtino, kad aptariama galimybė cemento gabenimui išduoti vienkartinius leidimus išskirtiniams atvejams, kurie nebūtų laikomi sankcijų švelninimui.
„Toks ES veikimas būtų logiškas ir nebūtų traktuojamas kaip sankcijų Rusijai švelninimas, užsimerkiant prieš Rusijos toliau vykdomą karą prieš Ukrainą, civilinių objektų naikinimą, gyventojų. Rusija nenusipelnė jokių nuolaidų“, – sakė L. L. Andrikienė.
Rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.
Britai apmoko tūkstančius ukrainiečių karių
Didžioji Britanija pradėjo naują programą, pagal kurią tūkstančiai ukrainiečių apmokomi karui su Rusija. Pirmoji iki 10 tūkst. nepatyrusių savanorių grupė baigė pirmąsias pratybas, pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Kelių savaičių karinės treniruotės paremtos britų karių baziniu mokymu ir apima ginklų valdymą, pirmąją pagalbą mūšio lauke, karinę taktiką ir karo teisę. Daugiau kaip tūkstantis britų ateinančiais mėnesiais dalyvaus įvairiuose karinėse bazėse Anglijoje vykstančiuose apmokymuose.
„Ambicinga nauja apmokymų programa ženklina kitą bitų paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms etapą“, – sakė gynybos ministras Benas Wallace‘as. Turėdama „pasaulinės klasės patirtį“, britų kariuomenė padės Ukrainai stiprinti savo pajėgas, kad šios galėtų ginti šalies suverenumą.
Pagal programą „Orbital“ Didžioji Britanija jau po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2015-2022 metais parengė 22 tūkst. ukrainiečių karių. Be to, šalis suteikė Ukrainai 2,3 mlrd. svarų (2,7 mlrd. eurų) karinę paramą, įskaitant daugiau kaip 5 tūkst. prieštankinių ginklų ir daugkartinio naudojimo raketų sistemų.
A. Blinkenas: Ukrainos grūdų eksporto blokada galėjo prisidėti prie neramumų Šri Lankoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vykdoma Ukrainos grūdų eksporto blokada galėjo prisidėti prie neramumų Šri Lankoje, ir išreiškė nuogąstavimą, kad tai gali paskatinti daugiau krizių.
„Visur matome Rusijos agresijos poveikį. Ji galėjo prisidėti prie situacijos Šri Lankoje; esame susirūpinę dėl pasekmių visame pasaulyje“, – Bankoke žurnalistams sakė A. Blinkenas.
A. Blinkenas taip pat paragino Pietryčių Azijos šalis patraukti Mianmaro chuntą atsakyti už jos veiksmus ir sakė, kad Kinija yra suinteresuota atkurti demokratiją.
„Manau, kad visos ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos) šalys turi patraukti režimą atsakomybėn“, – po derybų su Mianmaro demokratijos aktyvistais žurnalistams kalbėjo A. Blinkenas.
Kanada grąžina Vokietijai jos remontuotą dujotiekio „Nord Stream“ turbiną
Kanada sekmadienį nusprendė Vokietijai grąžinti jos remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną, Rusijai nedidinant gamtinių dujų tiekimo, kol turbina neatgabenta.
Ukraina ragino Kanadą negrąžinti turbinos, taip siekiant išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai praėjus keliems mėnesiams nuo jos invazijos į kaimyninę valstybę pradžios.
Vokietija bando padidinti sumažėjusį energijos tiekimą, tačiau Ukraina kaltina Berlyną pasidavus Rusijos „šantažui“, kai Maskva pareiškė, kad tiekimas per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu dujotiekiu „Nord Stream 1“ mažinamas drastiškai dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto.
Remontas buvo atliekamas „Siemens“ įmonėje Kanadoje.
„Kanada suteiks „Siemens Canada“ terminuotą ir atšaukiamą leidimą grąžinti suremontuotą „Nord Stream 1“ turbiną į Vokietiją, taip palaikydama Europos galimybes gauti patikimos ir įperkamos energijos, jai toliau atsisakant rusiškos naftos ir dujų“, – sakė gamtos išteklių ministras Jonathanas Wilkinsonas (Džonatanas Vilkinsonas).
„Neužtikrinus būtino gamtinių dujų tiekimo, Vokietijos ekonomika patirs labai didelių sunkumų, o patiems vokiečiams gresia pavojus, kad atėjus žiemai jie negalės apšildyti savo namų“, – teigiama jo pareiškime pareiškime.
Kanados ministras taip pat apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną siekiant „pasėti nesantaiką“ tarp Vakarų sąjungininkų.
Berlynas teigia, kad pastarosiomis savaitėmis nuolat palaikė ryšius su Otava, siekdamas užtikrinti, kad turbina būtų greitai perkelta atgal į Europą, o Kanada nenukentėtų dėl Rusijai taikomų sankcijų.
Vokietijos finansų ministerija nurodė, kad „jei kanadiečiams teisiniu požiūriu būtų lengviau priimti sprendimą“, Vokietija galėtų pasiūlyti Otavai siųsti turbiną Berlynui, o ne „Gazprom“ ir Rusijai.
Nors Vokietija nesutinka, kad Rusija sumažino dujų tiekimą dėl techninės priežiūros problemų, tačiau teigia, kad grąžinus turbiną Maskva nebeturės preteksto toliau drastiškai riboti dujų tiekimą.
Ukraina sako, kad, norint kompensuoti sumažėjusį dujų tiekimą, pakankamą dujų kiekį būtų galima transportuoti į Vokietiją jos vamzdynais.
„Prašome Kanados grąžinti „Gazprom“ turbiną ne į Vokietiją, o į Ukrainą“, – anksčiau šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Ukrainos magistralinių dujotiekių operatoriaus vadovas Serhijus Makagonas.
Be to, šeštadienį Kanada paskelbė ketinanti išplėsti ekonomines sankcijas Rusijai, pritaikant jas ir pramoninei gamybai.
„Šios naujos sankcijos bus taikomos sausumos ir vamzdynų transportui bei metalų, transporto, kompiuterinės, elektroninės ir elektros įrangos, taip pat įrengimų gamybai“, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly (Melani Žoli) pareiškime.
Rusijos tarnybos blokavo Vokietijos dienraščio „Die Welt“ interneto svetainę
Rusija užblokavo Vokietijos dienraščio „Die Welt“ interneto svetainę po to, kai reguliavimo institucija ją įtraukė į vis ilgėjantį draudžiamų svetainių sąrašą, sekmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Prieiga naudotojams buvo užblokuota gavus prokuratūros prašymą, skelbiama pranešimuose.
AFP žurnalistai Rusijoje negalėjo pasiekti svetainės naudodamiesi savo išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais.
Nuo Rusijos karinės operacijos Ukrainoje pradžios vokiečių laikraštis savo turinį skelbė rusų kalba, nes dauguma nepriklausomos informacijos šaltinių Rusijoje buvo užgniaužti.
Vokietijos laikraštis taip pat buvo įdarbinęs rusų žurnalistę Mariną Ovsianikovą, surengusią protesto akciją prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje Rusijos valstybinės televizijos vakaro žinių laidos tiesioginiame eteryje.
Kovo 14 dieną M. Ovsianikova, Rusijos valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ redaktorė, įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, laikydama plakatą su anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“).
Rusijos pajėgos skelbia per Slovjansko puolimą nukovusios iki 100 Ukrainos karių
Per Rytų Ukrainos Slovjansko miesto puolimą rusų pajėgos skelbia nukovusios iki 100 ukrainiečių karių. Be to, raketomis apšaudžius keramikos fabriką, kurį vienas Ukrainos artilerijos dalinys naudojo kaip laikiną bazę ir amunicijos sandėlį, sunaikinta daugiau kaip tūkstantis amerikietiškoms M-777 tipo haubicoms skirtų sviedinių, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.
Taip pat esą sunaikinta 700 „Grad“ sistemos raketų. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybių.
Per oro mūšius Rytų Ukrainoje Rusijos Su-35 naikintuvai numušė du Ukrainos S-25 tipo naikintuvus bei dar vieną MiG-29 naikintuvą, sakoma toliau ministerijos pranešime.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina nuo karo pradžios numušusi 242 Ukrainos naikintuvus ir 137 sraigtasparnius. Tačiau, anot žiniasklaidos, Ukraina prieš karą turėjo tik apie 100 naikintuvų ir 90 sraigtasparnių.
Scanpix nuotr.
Lenkijos labdaros organizacija: milijonai ukrainiečių negali grįžti į savo namus
Daugiau kaip 6 mln. Ukrainos piliečių šiuo metu negali grįžti į savo namus, rodo Lenkijos humanitarinės akcijos (PAH) skaičiavimai.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios beveik 25 proc. Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus, Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP pareiškė labdaros organizacijos atstovė Helena Krajewska (Helena Krajevska).
Dalis jų išvyko iš šalies, o daugiau kaip 8 mln. žmonių nusprendė migruoti šalies viduje, pažymėjo organizacijos atstovė, kurią cituoja Lenkijos visuomeninis radijas.
Pasak H. Krajewskos, Ukrainos vietos valdžios institucijos teikia pagalbą vidaus pabėgėliams, kuriuos taip pat remia labdaros organizacijos iš viso pasaulio, nors didelė dalis tarptautinės pagalbos atitenka ukrainiečiams, kurie išvyko iš savo šalies.
Vidaus pabėgėliams reikia pastogės ir sveikatos priežiūros, taip pat maisto ir vaistų, pridūrė H. Krajewska.
Tai pasako viską, kad su tuo V. Putinu šiuo metu negalima derėtis. Jam svarbiausia naikinti. Net vaikus.
Rusijos pajėgos atakavo „Donecko Liaudies Respublikos“ kovotojus
Ukrainos žvalgybos SBU duomenimis, Rusijos daliniai atakavo vieną „Donecko Liaudies Respublikos“ batalioną. Tai rodo perimti pokalbiai telefonu, rašo „Kyjiv Independent“.
Abiejų apsišaukėliškų, nuo Maskvos priklausomų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ kareiviai remia Rusijos invaziją į Ukrainą. Anot pranešimų, jie neretai naudojami kaip „patrankų mėsa“.
Laikraščio teigimu, atakuotas batalionas Zaporižios regione traukėsi nuo fronto linijos, kai buvo užpultas Rusijos pajėgų.
A. Baerbock apgailestauja dėl karinio Vakarų bejėgiškumo Ukrainos kare
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock apgailestauja, kad Vakarai negali imtis karinių priemonių civiliams Ukrainos kare apsaugoti. „Aš, pavyzdžiui, mielai būčiau pažadėjusi, kad mes užtikrinsime humanitarinius koridorius iš mūšių teritorijų Ukrainoje, – sakė ji žurnalui „Spiegel“. – Bet mes to negalime. Toks pažadas turėtų būti užtvirtintas karinėmis priemonėmis“.
Annalena Baerbock. EPA/ELTA nuotr.
Todėl ji esą turėjo „aiškiai pasakyti“, kad nebus neskraidymo zonų, kalbėjo ministrė. „Gera užsienio politika, be kita ko, reiškia, kad reikia išlaikyti šaltą protą, nors širdis liepsnoja, – pabrėžė A. Baerbock bendrame interviu su Liuksemburgo užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu. – Supratimas, kad nieko negali padaryti – tokia kartais žiauri užsienio politika“.
Panašiai kalbėjo ir J. Asselbornas. „Reikia pripažinti karo realybę, net jei ji barbariška“, – teigė ministras.
Kaip vieną „blogiausių“ savo kadencijos momentų A. Baerbock įvardijo Ukrainoje pamatytas nušautų vaikų nuotraukas. „Tai pasako viską, kad su tuo V. Putinu šiuo metu negalima derėtis, – sakė ji. – Jam svarbiausia naikinti. Net vaikus“.
