Karas Ukrainoje: Severodoneckas dabar didžiąja dalimi kontroliuojamas Rusijos

Agentūra nurodė, kad dauguma grąžintų palaikų yra kovotojų, žuvusių per kautynes paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje – metalurgijos įmonėje „Azovstal“, kūnai.

Ukrainiečių karinė žvalgyba nepranešė, kiek dar ukrainiečių karių kūnų gali būti likę šios gamyklos griuvėsiuose.

Rusija dabar visiškai kontroliuoja smarkiai sugriautą uostamiestį. Žuvusių karių perdavimas buvo pradėtas praeitą savaitę.

Ukraina šeštadienį pranešė, kad abi pusės apsikeitė 320 karių palaikais – kiekviena šalis jų susigrąžino po 160. Kol kas neaišku, ar Rusijai buvo perduota daugiau žuvusių karių kūnų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Apsuptos Ukrainos pajėgos gynė didelį „Azovstal“ kompleksą beveik tris mėnesius, kol galiausiai pasidavė gegužę, Rusijai nepaliaujamai atakuojant sausuma, tai pat iš jūros ir oro.

V. Zelenskis: aklavietė kare su Rusija – nepriimtina

Padėtis, kai nei Rusija, nei Kyjivas neįstengtų laimėti karo Ukrainoje, „nėra išeitis“, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė interviu Jungtinės Karalystės dienraščiui „Financial Times“ ir dar kartą paragino kitas šalis teikti pagalbą jo vyriausybei.

Ukrainos pajėgoms įnirtingai priešinantis įsiveržusiai Rusijos kariuomenei dalyje šalies teritorijų susiklostė pato situacija. Pastaruoju metu Maskva sutelkė pastangas užimti daugiau teritorijų Ukrainos rytuose.

Nusileidžiame pagal turimos technikos kiekį ir todėl nesame pajėgūs atakuoti.

„Pergalė turi būti pasiekta mūšio lauke“, – sakė V. Zelenskis ir dar kartą paragino Vakarų valstybes teikti karinę paramą Ukrainai.

„Nusileidžiame pagal turimos technikos kiekį ir todėl nesame pajėgūs atakuoti, – aiškino prezidentas. – Patirsime vis daugiau nuostolių, o žmonės yra mano prioritetas.“

Paklaustas, ką Ukraina laikytų pergale, V. Zelenskis sakė, jog jeigu jo vyriausybė vėl kontroliuotų teritoriją, kurią kontroliavo iki Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją, tai būtų „rimta laikina pergalė“.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad Kyjivas sieks „visiškai deokupuoti visą mūsų teritoriją“.

Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį ir rėmė prokremliškus separatistus, perėmusius kontrolę didelėje dalyje Ukrainos rytinio Donbaso regiono.

Paklaustas apie derybas su Rusija, įšaldytas nuo kovo pabaigos, V. Zelenskis sakė nepakeitęs savo pozicijos ir pridūrė, kad karas turėtų būti užbaigtas prie derybų stalo.

Prezidentas sakė esąs pasiruošęs tiesioginėms deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis pabrėžė, kad Rusijoje „nebeliko su kuo kalbėtis“, išskyrus Kremliaus vadovą.

V. Zelenskis nepraranda ryžto

Rusijai paskelbus, kad jos pajėgos užėmė visus Ukrainos rytinio Sjevjerodonecko miesto gyvenamuosius rajonus V. Zelenskis pažadėjo, kad Donbaso regiono „didvyriška gynyba“ bus tęsiama, kad ir kokios nepalankios būtų aplinkybės.

Šis strategiškai svarbus miestas yra tapęs naujausio Rusijos puolimo epicentru, kai Maskvos pajėgos buvo priverstos atsitraukti iš keleto kitų Ukrainos teritorijų, užimtų per vasario pabaigoje pradėtą invaziją.

Jau kelias dienas Sjevjerodonecke tęsiasi įnirtingi gatvių mūšiai. Operatyvinė padėtis mieste sparčiai mainėsi.

Rusija antradienį paskelbė „visiškai išvadavusi“ miesto gyvenamuosius rajonus, bet Ukrainos pajėgos tebegina pramonės zoną ir aplinkines gyvenvietes.

Ukrainiečių pareigūnai vėliau pareiškė, kad Rusijos pajėgos Sjevjerodonecko dar nekontroliuoja. V. Zelenskis vėlai antradienį paskelbtame įprastame vaizdo pranešime taip pat išlaikė ryžtingą toną.

„Absoliučiai didvyriška Donbaso gynyba tęsiasi, – sakė jis. – Okupantai nesitikėjo, kad mūsų kariuomenės pasipriešinimas bus toks stiprus.“

Šalia vienas kito esantys Sjevjerodonecko ir Lysyčansko miestai, skiriami upės, yra paskutinės Kyjivo tebekontroliuojamos teritorijos Luhansko srityje, kuri kartu su Donecko sritimi sudaro Donbaso regioną.

Išstumta iš Kyjivo prieigų šiaurėje ir šiaurės rytų Ukrainos Rusija dabar siekia užimti dideles teritorijas Rytų Ukrainoje.

Karo poveikis toliau juntamas visame Žemės rutulyje. Pasaulio bankas pablogino pasaulio ekonomikos augimo prognozę ir numato, kad ji augs 2,9 proc. – 1,2 procentinio punkto mažiau negu rodė sausį paskelbta prognozė. Šį sumažėjimą labiausiai lėmė karas Ukrainoje.

Menko augimo ir kylančių kainų toksiškas derinys gali paaštrinti gyventojų kančias dešimtyse neturtingesnių šalių, dar neatsigavusių po COVID-19 pandemijos smūgio, nurodė Pasaulio bankas.

„Stagfliacijos rizika yra reikšminga ir potencialiai gali sukelti destabilizuojamų pasekmių mažų ir vidutinių pajamų ekonomikoms“, – žurnalistams sakė Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas (Davidas Malpasas).

„Daugeliui šalių recesijos bus sunku išvengti“, – pridūrė jis.

Pasaulio bankas paskelbė skirsiantis Ukrainai dar 1,5 mlrd. JAV dolerių (1,4 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, tad bendras paketas, kaip planuojama, išaugs iki daugiau kaip 4 mlrd. dolerių (3,74 mlrd. eurų).

S. Lavrovas Turkijoje

Skambant neramiems perspėjimams dėl pasaulinio maisto stygiaus, iš dalies siejamo su karu Ukrainoje, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį planuoja susitikti Ankaroje su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

Per derybas visų pirma planuojama aptarti galimybes atverti saugų koridorių Ukrainoje dėl Rusijos vykdomos uostų blokados įstrigusiems grūdams išplukdyti.

„Šiuo metu pas mus užblokuota apie 20–25 mln. tonų [grūdų]. Rudenį jų gali būti 70–75 mln. tonų“, – pirmadienį sakė V. Zelenskis.

Jungtinių Tautų prašymu Turkija pasiūlė, kad jos kariniai laivai lydėtų prekinių laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant jūrinių minų pavojaus. Minų anksčiau buvo aptikta netoli Turkijos krantų.

Abi kariaujančios šalys kaltina viena kitą naikinant žemės ūkio plotus ir potencialiai dar labiau aštrinant maisto krizę.

„Apsimetantieji susirūpinusiais dėl pasaulinės maisto krizės iš tikrųjų smogia žemės ūkio laukams ir infrastruktūrai, kur kyla įspūdingo masto gaisrų“, – antradienį pažymėjo Ukrainos kariškiai, atkreipę dėmesį į atakas prie pietinio Mykolajivo miesto.

Įstrigę chemijos įmonėje

Dar prieš kelias dienas atrodė, kad rusai Sjevjerodonecką greitai užims, bet ukrainiečių pajėgos kontratakavo ir iki šiol sugebėjo atsilaikyti, nors V. Zelenskis perspėjo, kad gynėjai turi grumtis su pranašesniu priešininku.

Ukrainiečių oligarcho Dmytro Firtašo advokatas amerikietis Lanny J. Davisas (Lanis Dž. Deivisas) nurodė, kad apie 800 civilių yra prisiglaudę šiam verslo magnatui priklausančios Sjevjerodonecko chemijos įmonės „Azot“ bunkeriuose.

„Tarp šių 800 civilių yra apie 200 iš 3 000 įmonės darbuotojų ir apytikriai 600 Sjevjerodonecko miesto gyventojų“, – pridūrė L. J. Davisas.

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusijos kariai ruošiasi pulti svarbų Slavjansko miestą, esantį maždaug už 65 km į vakarus nuo Sjevjerodonecko.

Jo užėmimas atvertų kelią į Kramatorską – Ukrainos tebekontroliuojamos Donecko srities dalies pagrindinį miestą.

Donecko prorusiškų separatistų lyderis Denisas Pušilinas antradienį patvirtino, kad per kautynes žuvo dar vienas Rusijos generolas.

Savo žinutėje, paskelbtoje per platformą „Telegram“, D. Pušilinas išreiškė savo „nuoširdžią užuojautą“ generolo Romano Kutuzovo, „savo pavyzdžiu parodžiusio, kaip tarnauti tėvynei“, šeimai ir draugams.

Ne kartą pabrėžiau, kad jie visi bus patraukti atsakomybėn. Artėjame prie to žingsnis po žingsnio.

Ukrainos pajėgos teigia nukovusios keletą aukščiausio rango Rusijos karininkų, bet jų tikslus skaičius nežinomas, nes Maskva savo nuostolių neatskleidžia.

Antradienį V. Zelenskis paskelbė, kad nuo kitos savaitės bus pradėta pildyti „Kankintojų knyga“ – sistema, fiksuosianti informaciją apie įtariamus karo nusikaltimus ir juos įvykdžiusius Rusijos karius.

„Ne kartą pabrėžiau, kad jie visi bus patraukti atsakomybėn. Artėjame prie to žingsnis po žingsnio“, – sakė Ukrainos prezidentas.

A. Merkel neįžvelgia priežasčių atsiprašinėti dėl savo ryšių su Rusija

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus.

Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Diplomatija nėra klaida vien dėl to, kad ji nesuveikė“, – 67 metų A. Merkel sakė vieno Berlyno teatro scenoje, duodama interviu naujienų televizijai „Phoenix“.

Ji priminė palaikiusi ekonomines sankcijas Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pastangas išsaugoti Minsko taikos procesą, kuriuo siekta užbaigti konfliktą Ukrainoje.

„Neturiu kaltinti savęs, kad nepakankamai stengiausi, – sakė buvusi kanclerė. – Nemanau, kad turiu sakyti, jog „tai buvo klaida“ – štai kodėl man nėra dėl ko atsiprašyti.“

Veteranė lyderė, per 16 metų valdžioje ne kartą susitikusi su V. Putinu ir rėmusi prekyba pagrįstus, pragmatiškus santykius su Maskva, sakė, kad vasario 24-ąją Kremliaus pradėta invazija į Ukrainą žymėjo „lūžio tašką“.

„Nori sunaikinti Europą“

A. Merkel sakė, kad šiam „brutaliam“ ir neteisėtam agresyviam karui nėra „jokio pateisinimo“, ir pridūrė, kad V. Putinas padarė „didelę klaidą“.

„Jis nori sunaikinti Europą, – perspėjo ji. – Labai svarbu, kad dabar Europos Sąjunga laikytųsi išvien.“

Tačiau buvusi lyderė atmetė kritiką, esą ji padarė klaidą 2008 metais blokuodama Ukrainos stojimą į NATO. Pasak A. Merkel, Kyjivas tuo metu nebuvo pasiruošęs narystei, tad ji norėjusi išvengti „tolesnio eskalavimo“ su V. Putinu, jau tuomet reiškusiu nepasitenkinimą dėl Aljanso plėtros rytų kryptimi.

Labai svarbu, kad dabar Europos Sąjunga laikytųsi išvien.

A. Merkel taip pat teigė, kad 2014–2015 metų Minsko taikos susitarimai, kurie dabar jau yra žlugę, anuomet buvo laikomi geriausia priemone užbaigti kautynėms Rytų Ukrainoje tarp prorusiškų separatistų ir Kyjivo pajėgų.

Taikos procesas „atnešė tam tikrą ramybę“, suteikusią Ukrainai septynerius papildomus metus vystyti demokratiją ir stiprinti savo kariuomenę, sakė ji, siųsdama užuominą apie daugybės pagyrimų sulaukusį Kyjivo gebėjimą priešintis įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

„Narsa ir aistra, su kuria jie kovoja už savo šalį, yra labai įspūdinga“, – sakė A. Merkel ir pridūrė, kad jaučia „didžiausią pagarbą“ Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Tačiau A. Merkel tvirtino, kad nėra galimybės išvengti derybų su V. Putinu, nes Rusija, kaip ir Kinija, yra pernelyg didelė, kad ją būtų galima ignoruoti.

„Turime rasti būdą sugyventi, nepaisant visų mūsų skirtumų“, – pabrėžė ji.

„Kalba iš jėgos pozicijų“

Paklausta apie kritiką, kad politinis principas „pokyčiai per prekybą“, kurio atkakliai laikėsi kelios Vokietijos vyriausybės, iš tikrųjų nepasiteisino, A. Merkel sakė niekuomet neturėjusi iliuzijų, jog glaudūs prekybos ryšiai skatins Rusijoje demokratines reformas.

„Niekada negalvojau, kad Putinas pasikeis dėl prekybos“, – tvirtino ji. Visgi nesugebant pasiekti politinio suartėjimo „palaikyti tam tikrus ekonominius ryšius yra protinga“, pridūrė A. Merkel.

Vadovaujant A. Merkel Vokietija tapo itin priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių importo. Ji ilgą laiką kėlė apmaudą sąjungininkams Vakaruose, remdama kontroversišką dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, turėjusį padvigubinti Rusijos dujų tiekimo Vokietijai pajėgumus.

Dabartinio kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė šį projektą įšaldė vasario pabaigoje, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Dabar didžiausia Europos ekonomika kartu su partneriais Europos Sąjungoje stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos naftos, dujų ir anglių.

Be to, O. Scholzas pažadėjo investuoti 100 mlrd. eurų Vokietijos kariuomenei modernizuoti. Šalies ginkluotosios pajėgos A. Merkel vadovavimo laikais nuolat kentė lėšų stygių.

Socialdemokratas O. Scholzas, A. Merkel vėliausioje koalicinėje vyriausybėje ėjęs finansų ministro pareigas, taip pat žadėjo, kad Vokietija skirs daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybai, viršydama NATO nustatytą mažiausią lygį.

A. Merkel sakė palaikanti savo įpėdinio sprendimus ir pažymėjo, kad galia yra „vienintelė kalba, kurią supranta Putinas“.

Duodama šį interviu A. Merkel, kuri Vokietijoje išlieka itin populiari, taip pat pateikė retų užuominų apie asmeninį gyvenimą. Ji sakė mėgstanti viena leisti laiką Baltijos pajūryje, vaikštinėti ir skaityti.

Po 30 metų politinėje arenoje A. Merkel sakė besidžiaugianti, kad jai nebereikia skubėti suspėti iš vieno susitikimo į kitą.

„Asmeniškai jaučiuosi gerai“, – ji sakė klausytojams, nors yra nusiminusi dėl karo Ukrainoje, „kaip ir daugybė kitų žmonių“.

„Savo laiką baigus eiti pareigas įsivaizdavau truputį kitaip“, – pripažino buvusi kanclerė.

JAV laimėjo teisinį mūšį dėl rusų oligarcho superjachtos arešto Fidžyje

JAV antradienį laimėjo teisinę kovą dėl su vienu rusų oligarchu siejamos superjachtos Fidžyje  arešto ir iškart perėmė 325 mln. JAV dolerių (303 mln. eurų) vertės laivą bei išplukdė jį iš pietinės Ramiojo vandenyno dalies.

Šis teismo sprendimas yra reikšminga pergalė Jungtinėms Valstijoms, susiduriančioms su kliūtimis bandant areštuoti Rusijos oligarchų turtą visame pasaulyje. Nors šias pastangas palankiai vertina daugelis karo Ukrainoje priešininkų, kai kuriais veiksmais išbandomos Amerikos jurisdikcijos užsienyje ribos.

Fidžyje šalies Aukščiausiasis Teismas panaikino sustabdymo nutartį, neleidusią JAV areštuoti superjachtos „Amadea“.

Teismo pirmininkas Kamalas Kumaras remdamasis įrodymais nusprendė, kad gynybos advokatų galimybės pateikti apeliacinį skundą, kurį nagrinėtų Aukščiausiasis Teismas, yra „nulinės arba labai menkos“.

K. Kumaras sakė, jog sutinka su argumentais, kad šios superjachtos laikymas Fidžio Lautokos uoste „brangiai kainuoja Fidžio vyriausybei“.

„Tai, kad JAV valdžios institucijos įsipareigojo apmokėti Fidžio vyriausybės patirtas išlaidas, yra visiškai nesvarbu“, – sakė teisėjas.

Pasak jo, laivas „įplaukė į Fidžio vandenis neturėdamas jokio leidimo ir greičiausiai siekdamas išvengti Jungtinių Valstijų baudžiamojo persekiojimo“.

Praėjus valandai ar dviem po to, kai teismas paskelbė savo sprendimą, JAV išplukdė jachtą – galbūt siekdamos užsitikrinti, kad laivas nebus įtrauktas į tolesnius teisminius procesus.

JAV Teisingumo departamento atstovas Anthony Coley (Entonis Koulis) socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad superjachta išplaukė į JAV su nauja vėliava ir kad Amerikos valdžios institucijos yra dėkingos Fidžio policijai ir prokurorams, „kurių atkaklumas ir atsidavimas įstatymo viršenybei leido imtis šių veiksmų“.

Gegužės pradžioje Teisingumo departamentas paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad „Amadea“ buvo areštuota Fidžyje. Vėliau paaiškėjo, kad šis pareiškimas buvo skubotas, advokatams pateikus skundą. 

Antradienį buvo neaišku, kur Jungtinės Valstijos ketina nuplukdyti „Amadea“, kurią Federalinis tyrimų biuras (FTB) sieja su Rusijos oligarchu ir politiku Suleimanu Kerimovu, plauks į Jungtines Valstijas.

Fidžio prokuratūros direktorius Christopheris Pryde'as (Kristoferis Praidas) sakė, kad neišspręstus pinigų plovimo ir jachtos nuosavybės klausimus turi išspręsti JAV.

„Šiuo sprendimu pripažįstamas Fidžio įsipareigojimas gerbti tarptautinius savitarpio pagalbos prašymus ir Fidžio tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė Ch. Pryde'as.

Teismo dokumentuose FTB nurodė, kad susiejo „Amadea“ su Kerimovų šeima pagal jachtoje jų naudojamus kodinius vardus ir kai kuriuos įsigytus daiktus, tokius kaip picų kepimo krosnis ir SPA lova.

Laivas tapo kovo mėnesį kelių agentūrų suformuotos darbo grupės „KleptoCapture“ („Kleptokratų gaudyklė“), kuriai pavesta ieškoti ir areštuoti rusų oligarchų turtą, kad būtų daromas spaudimas Maskvai nutraukti karą Ukrainoje, taikiniu.

Prieš penkerius metus pagamintoje 106 metrų – maždaug futbolo aikštės ilgio – jachtoje „Amadea“ yra gyvų omarų rezervuaras, pianinas, plaukimo baseinas ir didelė sraigtasparnių nusileidimo aikštelė.

Advokatas Feizalas Haniffas (Feizalas Hanifas), atstovaujantis bendrovei „Millemarin Investment“, kuri dokumentuose įvardijama kaip „Amadea“ savininkė, tvirtino, kad laivas priklauso kitam turtingam rusui, kuriam, kitaip nei S. Kerimovui, sankcijos netaikomos.

JAV pripažino, jog dokumentai rodo, kad jachtos savininkas yra Eduardas Chudainatovas, tačiau sakė, kad jis taip pat oficialiai yra dar vienos, didesnės, superjachtos „Scheherazade“, siejamos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, savininkas.

JAV suabejojo, ar E. Chudainatovas tikrai galėjo sau leisti įsigyti dvi superjachtas, kurių bendra vertė viršija 1 mlrd. dolerių.

„Faktas, kad E. Chudainatovas laikomas dviejų didžiulių superjachtų, siejamų su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, savininku, leidžia manyti, kad E. Chudainatovas yra naudojamas kaip švarus, į sankcionuojamų asmenų sąrašus neįtrauktas fiktyvus savininkas, siekiant nuslėpti tikruosius savininkus“, – rašė FTB teismui pateiktame dokumente.

Pasaulio bankas patvirtino 1,5 mlrd. dolerių paramą Ukrainai

Pasaulio banko vykdomųjų direktorių taryba patvirtino 1,49 mlrd. JAV dolerių finansavimą Ukrainai pagal projektą „Parama viešosioms išlaidoms siekiant tvaraus viešojo administravimo“, pranešė bankas.

„Šio projekto lėšos bus naudojamos valstybės tarnautojų ir mokytojų atlyginimams išmokėti“, – paaiškinama pranešime.

Pažymima, kad šis naujas finansavimas yra dalis daugiau kaip 4 mlrd. dolerių dydžio paramos paketo, kurį Pasaulio bankas mobilizuoja ir iš kurio jau išmokėta apie 2 mlrd. dolerių.

Projektui finansines garantijas suteikė Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Lietuva ir Latvija, o lygiagrečiai finansavimą skyrė Italija. Projektas taip pat bendrai finansuojamas kelių valstybių, įskaitant Šveicariją, įnašais į naują kelių finansinių donorų patikos fondą (MDTF).

„Pasaulio banko grupė ir toliau imasi skubių veiksmų, kad paremtų Ukrainą ir jos žmones“, – pranešime cituojamas Pasaulio banko grupės prezidentas Davidas Malpassas.

„Siekiant užkirsti kelią tolesniam gyvenimo sąlygų blogėjimui ir skurdui Ukrainoje, svarbu išlaikyti šias pagrindines paslaugas ir vyriausybės gebėjimą jas teikti“, – pabrėžė Pasaulio Banko Rytų Europos regiono direktorius Arup Banerji.

Nuo 1992-ųjų, kai Ukraina tapo Pasaulio banko, jo finansavimas šiai šaliai pasiekė beveik 16 mlrd. dolerių pagal 90 projektų ir programų.

TASS: 1 tūkst. Ukrainos karo belaisvių iš Mariupolio deportuoti į Rusiją teismui

Daugiau nei 1 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių ir užsienio kovotojų, kuriuos Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę „Azovostal“ plieno gamykloje Mariupolyje, deportuoti į Rusiją, ten prieš juos bus pradėta teismo byla, antradienio vakarą pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Tarp deportuotųjų yra ir apie 100 užsieniečių „samdinių“, paimtų į nelaisvę praėjusį mėnesį pasibaigus „Azovstal“ plieno gamyklos apgulčiai, sakoma TASS pranešime ir priduriama, kad netrukus iš Mariupolio į Rusiją bus deportuoti kiti Ukrainos karo belaisviai.

Mažiausiai 2 400 Ukrainos kovotojų gegužės pabaigoje pasidavė Rusijos kariuomenei po kelias savaites trukusių kovų milžiniškoje „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje. Ukrainos vadovybė išreiškė nuogąstavimus, kad rusai gali kankinti arba net nužudyti jos karo belaisvius.

Rusija tvirtina, kad tarp karių yra daug neonacių, tarptautiniai ekspertai šį teiginį vadina nepagrįstu.

Rusijos ambasadorius: Ukrainos konfliktas trukdo JAV ir Rusijos dialogui

Pasak Rusijos pasiuntinio Vašingtone, aukšti Rusijos ir JAV kariuomenės pareigūnai ir toliau palaiko ryšius žemu lygiu, bet dėl karo Ukrainoje santykiai įtempti.

„Retkarčiais vykstantys gynybos ministrų pokalbiai telefonu“ suvaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį užkertant kelią tiesioginei karinei abiejų valstybių konfrontacijai, antradienį Rusijos valstybinei televizijai sakė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas. Be jų, sakė jis, grėsė eskalacija su nenuspėjamais padariniais.

Vis dėlto A. Antonovas pabrėžė, kad šiuo metu palaikomas dvišalis dialogas yra žemo lygio. „Pasitikėjimas pakirstas, bendradarbiavimas byra net abi puses dominančiose srityse, bendravimas tarp abiejų šalių minimalus ir daugiausia apsiriboja techninių problemų aptarimu“. Pasak jo, JAV neribotam laikui sustabdė dialogą dėl strateginio stabilumo. „Mums buvo pasakyta, kad ginklų kontrolė nebėra JAV administracijos prioritetas Rusijos specialiosios karinės operacijos akivaizdoje“, – sakė A. Antonovas, pavartojęs Rusijos teisiškai įteisintą terminą invazijai į Ukrainą apibūdinti.

A. Antonovas pabrėžė, kad Rusija pasirengusi rimtam dialogui su JAV, ir pridūrė, jog tai atitiktų Rusijos, Amerikos ir tarptautinius interesus. „Bet mes nebėgsime paskui amerikiečius“, – pridūrė ambasadorius.

Lenkijos ministras pirmininkas: rengiama ginklų tiekimo sutartis su Ukraina

Lenkija rengiasi pasirašyti plataus masto sutartį dėl ginklų pristatymo Ukrainai, sako Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Šis susitarimas yra „vienas didžiausių, jei ne didžiausias ginklų eksporto sandoris per pastaruosius 30 metų“, – sakė jis po apsilankymo Pietryčių Lenkijos ginkluotės įmonėje „Huta Stalowa Wola“. Jis sakė, kad ginklai bus labai svarbūs Ukrainos pastangoms išvyti rusų įsibrovėlius.

Dalį ginklų finansavimo suteiks Europos Sąjunga, o likusią dalį skirs pati Ukraina.

M. Morawieckis nepateikė konkrečių duomenų, kokie ginklai bus perduoti ar kitų sandorio detalių. Tačiau pristatymo metu jis ir gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pozavo prie „Krab“ modelio savaeigių ginklų sistemų. M. Morawieckio biuras tviteryje taip pat paskelbė tų pačių sistemų, kurių šaudymo nuotolis siekia 40 kilometrų, vaizdus.

Norvegija perdavė Ukrainai naujos ginkluotės

Norvegija perdavė Ukrainai 22 savaeigius artilerijos pabūklus, taip pat jų atsarginių dalių, šaudmenų ir kitos įrangos.

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Norvegijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

„Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikalinga Vakarų pagalba karine technika ir ginklais, kad šalis galėtų atremti Rusijos puolimą. Ukraina prašė šios ginkluotės. Karo eiga Ukrainoje rodo, kad dabar jai reikia sunkesnės technikos ir ginkluotės“, – pareiškė Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas.

Pasak ministerijos atstovų, Ukrainos kariai valdyti savaeigius artilerijos pabūklus mokėsi Vokietijoje.

Gubernatorius: Ukrainos kariams gali tekti trauktis iš Sjeverodonecko

Ukrainos kariuomenei gali tekti trauktis iš rytinio Sjeverodonecko miesto, kurį Rusijos pajėgos apšaudo „24 valandas per parą“, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Gali būti, kad turėsime trauktis“ į geriau įtvirtintas pozicijas, interviu televizijos kanalui 1+1 sakė Luhansko gubernatorius Sergijus Haidajus.

„Niekas neketina atiduoti Sjeverodonecko, net jei mūsų pajėgos turės atsitraukti į geriau įtvirtintas pozicijas“, – pridūrė jis.

Strategiškai svarbus miestas yra Rusijos puolimo taikinys, po vasarį pradėtos invazijos atmušus jos pajėgas iš kitų Ukrainos dalių. Jo užėmimas leistų Rusijos kariuomenei veržtis gilyn į rytinį Donbaso regioną ir faktinį Ukrainos administracinį centrą Kramatorską.

S. Haidajus sakė, kad Sjeverodonecke, pramoniniame mieste, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. žmonių, vyksta įnirtingos kovos. „Mūsų pajėgos kaunasi už kiekvieną miesto centimetrą“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentūra trečiadienio rytą per spaudos konferenciją pranešė, kad Luhansko srityje žuvo du civiliai ir dar du buvo sužeisti.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 31 500 okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 8 d. jau neteko apie 31 500 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 393 tankų, 3 429 šarvuotųjų kovos mašinų, 703 artilerijos sistemų, 213 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 96 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 559 dronų, 125 sparnuotųjų raketų, 13 laivų, 2 406 automobilių, 53 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Turkija: Rusija „teisėtai“ reikalauja panaikinti sankcijas mainais į grūdų atblokavimą

Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad Rusija „teisėtai“ reikalauja panaikinti jai taikomas sankcijas mainais į Maskvos pagalbą siekiant išgabenti į pasaulio rinką Ukrainoje įstrigusias grūdų atsargas.

„Jeigu norime atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, kliūčių, trukdančių Rusijos eksportui, pašalinimą laikome teisėtu reikalavimu“, – Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) sakė per bendrą spaudos konferenciją Ankaroje su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

Sankcijos Maskvos finansų sistemai, įvestos dėl Rusijos karo Ukrainoje, trikdo rusiškų grūdų ir trąšų eksportą.

S. Lavrovas antradienį atskrido į Ankarą, pasaulyje tvyrant dideliam nerimui dėl galinčio susidaryti didelio maisto stygiaus, iš dalies siejamo su Rusijos invazija į Ukrainą.

ungtinių Tautų prašymu Turkija pasiūlė, kad jos kariniai laivai lydėtų prekinių laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant jūrinių minų pavojaus. Minų anksčiau buvo aptikta netoli Turkijos krantų.

M. Cavusoglu sveikino „protingą“ ir „įgyvendinamą“ JT planą, taip pat pasiūlė surengti susitikimą Stambule, kad būtų aptartos šios schemos detalės.

JT pagalbą Ukrainoje išvežioja pasitelkdama ir „Uber“

Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa (WFP) trečiadienį pranešė suvienijusi jėgas su pavėžėjimo ir maisto pristatymo paslaugų bendrove „Uber“ pagalbai Ukrainos urbanistiniuose rajonuose išvežioti.

Ten, kur negali važiuoti didesni sunkvežimiai, naudojantis specialiai sukurta „Uber“ platformos versija koordinuojamos, siunčiamos ir stebimos mažesnės transporto priemonės, nurodė WFP.

Pranešime nurodoma, kad taip jau vežiotas maistas Dnipre ir kad taip vežiojama pagalba Kyjive, Lvive, Vinycioje ir Černivciuose.

„Per šią platformą WFP gali savo maistą privežti arčiau žmonių, kuriems reikalinga jos pagalba, siuntinėti siuntinius įvairaus dydžio transporto priemonėmis, stebėti kiekvieną kelionę iki jos galutinio taško ir patvirtinti, kad siuntiniai saugiai pristatyti“, – sakoma pranešime.

„Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi (Dara Chosrovšahis) jame nurodė, kad kompanija leidžia nemokamai naudotis jos platforma.

„Naudodamasi mūsų technologija WFP dabar gali planuoti, siųsti, stebėti ir valdyti siuntinius lengvųjų automobilių ir nedidelių mikroautobusų tinklu, iki galutinių pristatymo taškų 100 km spinduliu nuo WFP sandėlių visoje šalyje“, – sakė jis.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą kilo brutalus konfliktas, jau pareikalavęs tūkstančių gyvybių ir privertęs milijonus žmonių palikti savo namus. Be to, didelės Ukrainos teritorijos yra praktiškai sugriautos.

WFP sakė, kad iki birželio pabaigos tieks maistą ir pinigus daugiau kaip 3 milijonams žmonių Ukrainoje per mėnesį.

Maskva: Rusija pasirengusi garantuoti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų saugumą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi garantuoti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų saugumą, augant nerimui dėl Ukrainos uostuose blokuojamų grūdų.

„Esame pasirengę užtikrinti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų saugumą“, – sakė S. Lavrovas per bendrą spaudos konferenciją su kolega turku Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

„Esame pasirengę tai daryti bendradarbiaudami su kolegomis iš Turkijos“, – pridūrė rusų diplomatijos vadovas.

S. Lavrovas atvyko į Ankarą antradienį, skambant grėsmingiems perspėjimams, kad pasaulyje gali pradėti trūkti maisto – iš dalies dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Esame pasirengę tai daryti bendradarbiaudami su kolegomis iš Turkijos.

Per derybas daugiausia dėmesio skiriama pastangoms atverti saugų koridorių ukrainietiškiems grūdams – visų pirma grūdams ir kviečiams, įstrigusiems karo draskomos šalies uostuose dėl Rusijos vykdomos blokados.

M. Cavusoglu „teisėtais“ pavadino Maskvos reikalavimus panaikinti sankcijas, kad būtų galima tiekti grūdus pasauliniai rinkai.

„Jei mums reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, laikome teisėtu reikalavimu kliūčių, trukdančių Rusijos eksportui, šalinimą“, – pabrėžė turkų ministras.

Sankcijos, paskelbtos Rusijos finansų sistemai, trukdo rusiškų grūdų ir trąšų eksportui.

Ankara Jungtinių Tautų prašymu pasiūlė savo paslaugas lydint jūrų konvojus iš Ukrainos uostų, nors aplinkinėse akvatorijose esama minų – kai kurios iš jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.

„Kalbame apie mechanizmą, kurį galėtų sukurti JT, Rusija, Ukraina ir Turkija“, kad būtų atidarytas saugus jūrų koridorius grūdų eksportui, – nurodė M. Cavusoglu.

Jis pasveikino JT planą kaip „protingą“ ir „įgyvendinamą“, taip pat pasiūlė aptarti šios schemos detales Stambule.

Rusija ir Ukraina gamina 30 proc. visos pasaulinės kviečių produkcijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė: „Šiuo metu turime apie 20–25 mln. tonų užblokuotų kviečių. Rudenį jų gali būti 70–75 mln. tonų.“

Italija perspėja, kad dėl Ukrainos uostų blokados gali mirti milijonai žmonių

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) trečiadienį,  susitikime su Viduržemio jūros regiono ministrais dėl pasaulinės maisto krizės,  perspėjo, kad milijonai žmonių gali mirti iš bado, jei Rusija neatblokuos Ukrainos uostų,

„Kelios kitos savaitės bus labai svarbios siekiant išspręsti šią situaciją“, – sakė jis po virtualaus susitikimo, kur dalyvavo ir Didžiajam septynetui (G-7) pirmininkaujančios Vokietijos, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Turkijos ir Libano atstovai.

„Noriu pasakyti aiškiai, kad tikimės aiškių ir konkrečių signalų iš Rusijos, nes grūdų eksporto blokavimas reiškia, kad milijonai vaikų, moterų ir vyrų yra laikomi įkaitais ir pasmerkti mirčiai“, – sakė jis.

Grūdais pakrauti laivai negali išplaukti iš Ukrainos uostų, nors iki Rusijos invazijos pradžios šalis buvo laikoma viena didžiausių pasaulio kukurūzų, kviečių ir saulėgrąžų eksportuotoja.

Libano užsienio reikalų ministras Abdallah Bou Habibas (Abdala Bu Habibas) susirinkusiems nurodė, kad kuro ir pagrindinių maisto produktų kainų augimas dar labiau gilina krizę jo šalyje.

„Karas Ukrainoje turi baigtis bet kokia kaina“, – sakė jis ir pridūrė, kad jeigu tai padaryti nepavyks, „suinteresuotos šalys... turi patirti spaudimą, kad nedelsiant leistų saugiai eksportuoti grūdus ir kitas prekes“.

„Pasaulis nebegali ir toliau priklausyti nuo karinių krizių Europoje ar kituose pasaulio regionuose malonės“, – pareiškė A. Bou Habibas.

Suomių aktorius uždarė rusiškos virtuvės restoraną Helsinkyje

Suomių aktorius, rusų filmo „Nacionalinės medžioklės ypatumai“ žvaigždė Villė Haapasalas uždarė savo rusiškos virtuvės restoraną „Davai Davai“ Helsinkyje, praneša laikraštis „Helsingin Sanomat“.

Žengti šį žingsnį jį paskatino Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.

Restorano lankytojai buvo vaišinami rusiškais patiekalais, atitinkamas buvo ir jo interjeras.

„Restorano tema tapo nepatogi“, – aiškina sprendimą uždaryti savo įstaigą V. Haapasalas. Pasak jo, restoranas po vasaros atostogų grįš su nauju pavadinimu ir nauja idėja.

Nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų restoranas teikė pagalbą Ukrainai, rengė teminius vakarus „Šlovė Ukrainai“, rinko pinigus karo niokojamai šaliai, gamino ukrainietiškos virtuvės patiekalus.

Verčiamas paremti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Maskvos vyriausiasis rabinas išvyko iš šalies

Maskvos vyriausiasis rabinas Pinchasas Goldschmidtas išvyko iš Rusijos, kurios valdžia reikalavo, kad jis viešai paremtų Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.

Tai tviteryje pranešė žurnalistė ir dvasininko marti Avital Chizhik-Goldschmidt, kuria remiasi portalas „nv.ua“.

Pasak jos, iš pradžių rabinas su žmona Dara išvyko į Vengriją, kur rinko lėšas pabėgėliams ukrainiečiams. Vėliau jie išskrido į Izraelį, kadangi P. Goldschmidto tėvas buvo paguldytas į ligoninę Jeruzalėje.

Pranešama, kad Maskvos vyriausiasis rabinas paliko Rusiją gegužės pradžioje.

Pasak laikraščio „The Times of Israel“, P. Goldschmidtas neketina grįžti į Rusiją, kurioje dirbo nuo 1993 metų.

Ukraina reikalauja veiksmingų saugumo garantijų

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė dedanti visas pastangas atblokuoti Ukrainos uostus, kad būtų užkirstas kelias pasaulinei maisto krizei.

„Šiuo metu dirbame su Jungtinėmis Tautomis ir kitais partneriais siekiant įsteigti humanitarinius koridorius Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui“, – sakoma ministerijos pranešime.

„Atsižvelgiant į Rusijos raketų smūgį grūdų sandėliui Mykolajive, negalime atmesti Rusijos planų panaudoti tokius koridorius Odesos puolimui Pietų Ukrainoje. Todėl navigacijai atkurti reikalingos veiksmingos saugumo garantijos. Šios garantijos turi būti suteiktos aprūpinant Ukrainą atitinkamais ginklais pakrantei apsaugoti nuo grėsmės iš jūros ir įtraukiant trečiųjų šalių laivynus patruliuoti atitinkamoje Juodosios jūros dalyje“.

Atmesime bet kokius susitarimus, kurie neatsižvelgia į Ukrainos interesus.

Ukraina pareiškė esanti dėkinga Turkijai už jos pastangas atblokuoti Ukrainos uostus, tačiau pabrėžė, „kad šiuo metu Ukrainos, Turkijos ir Rusijos susitarimų šiuo klausimu nėra“. „Pabrėžiame, kad sprendimai privalo būti daromi dalyvaujant visoms įsitraukusioms šalims. Atmesime bet kokius susitarimus, kurie neatsižvelgia į Ukrainos interesus“, – sakoma pranešime.

Pasak ministerijos, Ukraina jau pradėjo tiekti grūdus pasaulio rinkai sunkvežimiais, geležinkeliu ir upių transportu. „Darome viską, kas įmanoma, tačiau ši problema gali būti visapusiškai išspręsta tik atblokavus Ukrainos uostus. Raginame visas suinteresuotas partneres kartu su Ukraina sutelkti pastangas randant subalnsuotą sprendimą, kuris panaikintų Rusijos vykdomą uostų blokadą ir drauge suteiktų aiškias saugumo garantijas Ukrainos Juodosios jūros pakrantei ir susijusiems humanitariniams koridoriams“.

Ambasadorius: Rusija gabena į Turkiją pavogtus Ukrainos grūdus su suklastotais dokumentais

Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasilijus Bodnaras pareiškė, kad Rusija gabena į Turkiją pavogtus Ukrainos grūdus su suklastotais dokumentais, informuoja „Ukrinform“.

„Mums praneša, kad, pagal dokumentus, gabenami ne ukrainietiški grūdai ir ne iš Ukrainos uostų. O iš tikrųjų viskas vyksta taip: agresoriai vagia ukrainietiškus grūdus, sunkvežimiais veža juos į Sevastopolį, iš ten laivais plukdo į Rusijos uostus, iš kur jie eksportuojami su suklastotais dokumentais jau kaip Rusijos grūdai“, – sakė diplomatas žurnalistams.

Anot V. Bodnaro, jeigu šis krovinys būtų plukdomas į Turkijos uostus su dokumentais iš Sevastopolio ar Chersono, jo nepriimtų, bet kadangi jie tariamai gabenami iš Krasnodaro ar Novorosijsko, tai Turkijos pareigūnai pažeidimų neįžvelgia.

„Tai sudaro pavojingą precedentą. Ir mes turime padaryti galą tokiems Rusijos veiksmams teisinėmis priemonėmis“, – pabrėžė jis.

„Mes perdavėme Turkijos atstovams laivų, kuriais Rusija ir trečiosios šalys nelegaliai gabena pavogtus grūdus, taip pat ir į Turkijos uostus, sąrašą. Oficialioji Ankara žadėjo į tai atsižvelgti ir imtis priemonių“, – sakė V. Bodnaras.

S. Lavrovas: Rusija „pasirengusi užtikrinti“ iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų saugumą

Didėjant susirūpinimui dėl Ukrainos uostuose įstrigusių grūdų, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva pasirengusi užtikrinti saugų laivų išplaukimą iš Ukrainos.

„Esame pasirengę užtikrinti laivų, išplaukiančių iš Ukrainos uostų, saugumą“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas po derybų su Turkijos kolega Mevlutu Cavusoglu. „Esame pasirengę tai padaryti bendradarbiaudami su Turkijos kolegomis“.

Maskva praneša apie didelius Ukrainos nuostolius Donbase

Pasak Rusijos šaltinių, Ukrainos ginkluotosios pajėgos patiria didelių nuostolių per kautynes rytiniame Donbaso regione.

Per tris mūšių dienas vien aplink Svjatohirsko miestą Kyjivas neteko daugiau nei 300 karių, sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Be to, sunaikinta 15 kovinių mašinų ir 36 ginklų sistemos. Skaičių nebuvo galima patikrinti nepriklausomai.

Generolas leitenantas taip pat pranešė apie rusų raketų smūgius tankų gamyklai Charkive. Rusijos pajėgos apšaudė keletą vadaviečių ir kariuomenės susitelkimo vietų bei raketų paleidimo pozicijas aplink miestą, panaudojusios „oras-žemė“ raketas.

Be to, Rusija dislokavo savo taktines oro pajėgas, raketų pajėgas ir artileriją Donecke ir Luhanske bei Zaporižioje pietinėje Ukrainoje. Iš viso Ukraina per 24 valandas neteko daugiau nei 480 karių, sakė I. Konašenkovas.

Rusijos specialiosios tarnybos siuntinėja Ukrainos kariams grasinamus pranešimus

Rusijos specialiosios tarnybos mėgina įbauginti Ukrainos karius ir siuntinėja į jų telefonus grasinamus pranešimus. Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovai, kuriais remiasi UNN.

Pranešimuose ukrainiečiai raginami sulaužyti priesaiką, sudėti ginklus, pasiduoti į nelaisvę arba pereiti į priešo pusę. Jie siuntinėjami naudojant „Viber“, „Telegram“, „WhatsApp“ ir kitas programėles.

Grasinimams sustiprinti pateikiami karių asmeniniai duomenys: vardas ir pavardė, mokesčių mokėtojo kodas, registracijos vieta, kartais – informacija apie šeimos narių skaičių ir sudėtį.

„Grasintojai teigia, kad tiksliai nustatyta asmens, kuris gavo pranešimą, buvimo vieta, ir jeigu jis tęs tarnybą Ukrainos armijoje, jam ir jo šeimos gyvenamajai vietai bus smogta raketomis“, – papasakojo žurnalistams generalinio štabo atstovai.

Anot jų, tokiais grasinimais siekiama destabilizuoti moralinį ir psichologinį klimatą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, sukelti abejonių ir pakirsti kovinę dvasią.

Liuksemburgas įšaldė 4,3 mlrd. eurų vertės Rusijos turto

Dėl ES sankcijų Liuksemburgas iki šiol įšaldė beveik 4,3 mlrd. eurų vertės Rusijos turto.

Tai yra bankų indėliai ir vertybiniai popieriai, sako mažos ES šalies finansų ministras Yuriko Backesas. Liuksemburgas yra pasaulinis finansų centras, kuriame veikia 125 tarptautiniai bankai.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje ES jau yra sutarusi dėl šešių sankcijų paketų.

Ukraina sako neišminuosianti Odesos uosto grūdams eksportuoti

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad neišminuos teritorinių vandenų aplink Juodosios jūros Odesos uostą, kad būtų galima eksportuoti grūdus, motyvuodama Rusijos atakų prieš miestą grėsme.

„Kai tik išvalysime nuo minų prieigą prie Odesos uosto, Rusijos laivynas bus ten“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime sakė Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Jis sakė, kad Rusija „svajoja nuleisti parašiutais karius“ į šį uostamiestį ir kas Maskvos kariuomenė „nori pulti“ Odesą.

Trečiadienį Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai susitiko Ankaroje aptarti pastangų atverti saugų jūrinį koridorių grūdų, ypač kviečių, išvežimui iš Ukrainos per šiuo metu blokuojamus karo draskomos šalies uostus.

S. Lavrovas pareiškė, kad Maskva pasirengusi garantuoti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų su ukrainietiškais grūdais saugumą.

S. Bratčukas prieš šį S. Lavrovo pareiškimą sakė, kad visus iš Odesos išplaukiančius laivus su bet kokia eksportuojama ukrainietiška produkcija turėtų lydėti NATO valstybių laivai.

Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų.

Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos.

V. Zelenskis šią savaitę įspėjo, kad grūdų, kurių Ukraina negali eksportuoti dėl Rusijos blokados, kiekis iki rudens gali išaugti mažiausiai tris kartus.

U. von der Leyen: maistas tapo Kremliaus teroro arsenalo dalis

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dėl karo Ukrainoje apkaltino V. Putiną pasaulyje gresiančiu badu.  „Maisto produktai tapo Kremliaus teroro arsenalo dalis,  sakė ji trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre. – Tai šaltakraujiška, beširdiška ir apskaičiuota kai kurių labiausiai pažeidžiamų pasaulio šalių ir žmonių apgultis, kurią vykdo V. Putinas“.

Vien tik šiais metais apie 275 mln. žmonių gali bent jau susidurti su didele maisto stygiaus rizika, kalbėjo U. von der Leyen. Skaičiai dėl vyraujančios infliacijos esą greitai gali dar labiau išaugti. „Šią maisto produktų krizę kursto V. Putino karas“, – pažymėjo Europos Komisijos vadovė. Ji taip pat kaltino Rusiją bombarduojant grūdų sandėlius Ukrainoje.

Panašiai kalbėjo Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. „Rusija naudoja maisto produktus kaip karo ginklą, vagia grūdus, blokuoja uostus ir dirbamus laukus paverčia mūšio laukais“, – sakė jis Europos Parlamente.

Ukrainoje blokuojama apie 20 mln. tonų grūdų. Ch. Michellis kreipėsi į maisto produktų krizės paveiktas šalis, ragindamas netikėti Rusijos teiginiais. Maskva dėl augančių maisto produktų kainų pasaulio rinkose kaltina ES sankcijas. ES tai neigia.

O. Scholzas telefonu pasikalbėjo su V. Zelenskiu

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu, pranešė vyriausybės Berlyne atstovas.

Pasak atstovo, trečiadienį vykusio skambučio metu abiejų šalių lyderiai pasikalbėjo apie tolesnę Vokietijos paramą Ukrainai ir galimą ukrainietiškų grūdų eksportą jūra. Atstovo teigimu, O. Scholzas taip pat informavo V. Zelenskį apie savo naujausio trišalio pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir V. Putinu turinį.

Praėjusią savaitę Vokietijos kancleris pažadėjo pristatyti Ukrainai daugiau sunkiųjų ginklų, taip pat kitokios įrangos. Tačiau iki šiol Ukraina jokių sunkiųjų ginklų nesulaukė.

Berlyne šiuo metu lankosi V. Zelenskio specialusis pasiuntinys Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) reikalams Oleksijus Černyšovas ir čia veda derybas su Vokietijos vyriausybės atstovais. Ukraina tikisi, kad birželio 23–24 dienomis Briuselyje vyksiančiame ES viršūnių susitikime jai bus suteiktas kandidatės statusas.

Ukrainos parlamento pirmininkas Strasbūre ragino suteikti jo šaliai ES kandidatės statusą

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas galimą ES kandidatės statusą savo šaliai pavadino akstinu tolesnėms reformoms. Jis trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre ragino suteikti Ukrainai narystės ES perspektyvą ir neatimti iš ukrainiečių vilties prisijunti prie ES.

R. Stefančiukas teigė galįs patikinti deputatus, kad ši žinia būtų paskata jo šaliai greitai vykdyti tolesnes reformas. Esą svarbu, kad Ukraina šios paskatos sulauktų birželio 23-24 dienomis vyksiančiame ES viršūnių susitikime.

R. Stefančiukas trečiadienį Parlamente Strasbūre buvo pasitiktas ilgais plojimais. Jis jau kovo 1-ąją kartu su V. Zelenskiu vaizdo ryšiu tiesiogiai kreipėsi į Europos Parlamentą.

Ukraina netrukus po karo pradžios pateikė paraišką tapti ES nare. Europos Komisija dar prieš ES viršūnių susitikimą ketina pateikti rekomendaciją, ar šaliai turėtų būti suteiktas šalies kandidatės statusas. ES šalys tada vienbalsiai turėtų spręsti dėl tolesnių veiksmų.

„Mes turime girdėti, kad tai, ką darome, nėra veltui, – trečiadienį pabrėžė R. Stefančiukas. – Mums reikia šios paskatos, mums reikia šio kandidatės statuso. Tai Ukrainos žmonės turi išgirsti iš Europos“. Kalbėdamas apie ES viršūnių susitikimą po dviejų savaičių, R. Stefančiukas sakė, kad tai turi būti diena, kai rengiamasi didelei Ukrainos pergalei. Jei Ukraina negaus šalies kandidatės statuso, tai esą bus žinia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis nėra baudžiamas.

Ukraina turi Europos Parlamento paramą. „Mes žinome, kaip svarbu pasiųsti aiškų signalą, kad Ukraina priklauso mūsų Europos šeimai“, – sakė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Ukraina praneša iškėlusi dar aštuonias karo nusikaltimų bylas

Ukrainoje iškeltos dar aštuonios Rusijos karo nusikaltimų bylos, praneša transliuotojas BBC, remdamasis šalies generaline prokurore Iryna Venediktova.

Iki šiol Ukrainoje už karo nusikaltimus nuteisti trys Rusijos kariai. Jiems skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. 21-erių Vadimas Šišimarinas už neginkluoto civilio nužudymą įkalintas iki gyvos galvos, o Aleksandras Bobikinas ir Aleksandras Ivanovas už dviejų kaimų Ukrainoje apšaudymą kalėjime praleis po 11 metų.

Pasak I. Venediktovos, Ukrainoje šiuo metu tiriama daugiau kaip 16 tūkst. įtariamų Rusijos karo nusikaltimų. „Čia kalbame apie žmones, kurie atvyko ne tik kaip kariai... o atvyko ir prievartauti, žudyti civilius, plėšikauti, žeminti ir t.t.“, – ukrainiečių televizijai sakė I. Venediktova.

Maskva ir toliau neigia, kad jos kariai invazijos į Ukrainą metu taikosi į civilius ar yra įvykdę kokių nors karo nusikaltimų. Rusija Ukrainoje vasario 24 d. sukeltą visapusišką karą vadina „specialiąja karine operacija“.

Ukraina ir Rusija apsikeitė žuvusių karių palaikais

Ukraina ir Rusija apsikeitė žuvusių karių palaikais, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Reintegracijos ministerija Kyjive.

„Ties fronto linija Zaporižės srityje Ukraina ir Rusija apsikeitė žuvusių karių palaikais pagal formulę 50 į 50“, – feisbuke parašė ministerija ir pridūrė, kad iš visų Ukrainos atgautų kūnų 37 kariai žuvo Mariupolio „Azovstal“ gamykloje, kuri buvo laikoma paskutiniu Ukrainos pasipriešinimo Rusijos puolimui bastionu šiame mieste.

Kiek anksčiau Kyjivas pranešė atgavęs dar 210 žuvusių Ukrainos karių palaikus. Visi jie neteko gyvybės gindami Mariupolį.

Ukrainos URM vadovas: grūdų krizę kursto Rusijos agresija, ne sankcijos Maskvai

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad pasaulinę grūdų krizę kursto Rusijos agresija, ne Vakarų sankcijos šiai šaliai, kaip teigia Maskva.

„Mes su prezidentu aktyviai kalbame apie tikrąją šios krizės priežastį: tai – Rusijos agresija, ne sankcijos“, – žurnalistams sakė D. Kuleba.

Politologas bauginimu vadina siūlymą Dūmoje atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą

Rusijos Valstybės Dūmoje registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais.

„Tai traktuočiau daugiau kaip bandymą erzinti, bauginti, kelti galbūt kokią nors diskusiją lygioj vietoj, bet nėra jokios diskusijos“, – teigia Lietuvos politologas Vytis Jurkonis.

Minėtą projektą Maskvoje registravo valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas.

Pagal jo teikiamą pasiūlymą, Rusijos Valstybės Dūma turėtų atšaukti Sovietų Sąjungos valstybės tarybos 1991 metais rugsėjo 6 dieną priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“.

Projekto aiškinamajame rašte deputatas teigia, kad minėtą sprendimą priėmė neteisėta Sovietų Sąjungos institucija ir tai padarė pažeisdama tuometinius įstatymus bei Konstituciją.

Anot jo, 1991 metų kovą Sovietų Sąjungoje surengtas referendumas nusprendė, kad turi būti išsaugota bendra valstybė, o tų metų rugsėjį Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo iniciatyva sudaryta valstybės taryba buvo antikonstitucinė, nes toks organas sovietinėje Konstitucijoje nebuvo numatytas.

J. Fiodorovas pažymi, kad referendumo dėl išstojimo iš SSSR nesurengė ir Lietuva.

Anot jo, tuo remiantis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas privalo būti atšauktas.

Politologo V. Jurkonio teigimu, iš neteisės teisė negimsta.

„Tai režimo valstybė, jie čia gali užsiimti propaganda, gali bandyti inicijuoti bet kokius, jų nuomone, teisės aktus, bet tarptautinės teisės prasme tai neturi absoliučiai jokios reikšmės“, – BNS trečiadienį sakė jis.

Pasak V. Jurkonio, Rusija pati save yra išstūmusi iš tarptautinės teisės lauko, nuolat pažeidinėja normas, susitarimus.

Politologo vertinimu, dėl minėtų pareiškimų reikėtų „išgyventi lygiai tiek pat, kiek anksčiau reikėdavo išgyventi klausantis Žirinovskio kliedesių“.

Jo nuomone, šiuo veiksmu norima prikurti dar daugiau spekuliacijų nei buvo iki šiol.

„Man atrodo apie istoriją jau kalbėta, rašyta įvairiais lygmenimis ir Baltijos valstybės nėra Rusijos teritorija ir niekada tokia nebuvo, buvo tiesiog okupuota teritorija“, – tvirtino V. Jurkonis.

Anot jo, J. Fiodorovas nori išprovokuoti sumaištį, kuri „tikrai bus eskaluojama Kremliaus propagandos ir žinių“.

„Kiekviena reakcija bus atrajojama – matot, sukruto Baltijos valstybės. Nėra čia kažkoks unikalus dalykas. Kremliaus propaganda tai darė tai ir anksčiau, darys ir toliau“, – mano politologas.

Anot jo, dabar svarbiau ne tai, kad „nelegitimios Dūmos nelegitimus parlamentaras bando inicijuoti procesą“, o karas Ukrainoje ir parama.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 metų kovo 11 dieną priėmė nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.

Rusija planuoja referendumą dėl Zaporižės prijungimo

Rusijos paskirta okupuoto Ukrainos Zaporižės regiono administracija dar šiais metais ketina surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, pranešė agentūra TASS, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

„Žmonės spręs dėl Zaporižės regiono ateities. Referendumas planuojamas šiais metais“, – sakė administracijos atstovas Vladimiras Rogovas.

Ukrainos neįtikino A. Merkel paaiškinimai dėl Rusijos politikos

Ukrainos vyriausybės neįtikino buvusios Vokietijos kanclerės A. Merkel paaiškinimai dėl jos Rusijos politikos. Vis dar nesuprantama, kodėl A. Merkel rėmė „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą, trečiadienį tviteryje rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Nes, anot A. Merkel, ji esą „visad žinojo, kad Rusija rengiasi karui“ ir kad V. Putinas nori sunaikinti ES.

A. Merkel antradienio vakarą Berlyne pirmą kartą nuo savo kadencijos pabaigos gruodį atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Ji pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau nesutiko atsiprašyti už savo Rusijos politiką.

Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas pareiškė, kad tikėjosi „daug konkretesnių“ A. Merkel atsakymų. „Nes jei viskas vyko taip puikiai ir nebuvo padaryta klaidų, tai kyla klausimas, kodėl mes jau 105 dienas kariaujame“, – sakė diplomatas stotims RTL ir ntv. Jo nuomone, „vis dar yra daug neatsakytų klausimų“.

Tačiau A. Melnykas apskritai sveikino, kad A. Merkel viešai pakomentavo savo poziciją dėl Rusijos.

Vokietijos parlamentaras iš Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) Jensas Spahnas tuo tarpu gynė A. Merkel Rusijos politiką. „Angela Merkel niekada neturėjo iliuzijų dėl to, kas ar koks yra Vladimiras Putinas, – sakė jis . – Priešingai nei jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris parsidavė sistemai“. Tačiau žinant dabartinę situaciją, „neabejotinai kai kurie sprendimai būtų kitokie“.

JT vadovas: karo Ukrainoje poveikis pasauliui stiprėja

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) trečiadienį pareiškė, kad Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmės pasauliui stiprėja ir veikia jau 1,6 mlrd. žmonių.

„Karo poveikis aprūpinimui maistu, energetikai ir finansams yra sisteminis, rimtas ir vis spartėjantis“, – sakė generalinis sekretorius, pristatydamas antrąją JT ataskaitą apie karo padarinius.

Rusijos invazija į Ukrainą jau tęsiasi daugiau kaip 100 dienų. Per šį laiką Vladimiras Putinas ir jo režimas Ukrainoje ir visame pasaulyje sukėlė nenusakomą skausmą ir kančias.

Jis pridūrė, kad „žmonėms visame pasaulyje karas grasina sukelti precedento neturinčią bado ir nepritekliaus bangą, po savęs paliksiančią socialinį ir ekonominį chaosą“.

A. Guterresas teigė, kad nors šių metų maisto krizė „susijusi su prieigos trūkumu“, kitų metų krizė „gali būti susijusi su maisto trūkumu“.

„Yra tik vienas būdas sustabdyti šią besikaupiančią audrą: Rusijos invazija į Ukrainą turi baigtis“, – pabrėžė jis savo kalboje.

JT vadovas sakė paprašęs kolegų padėti parengti „paketą, kuris leistų saugiai ir patikimai eksportuoti Ukrainoje pagamintus maisto produktus per Juodąją jūrą, o Rusijos maisto produktams ir trąšoms netrukdomai patekti į pasaulines rinkas“.

„Šis susitarimas labai svarbus šimtams milijonų žmonių besivystančiose šalyse, įskaitant Užsachario Afriką“, – sakė A. Guterresas.

JT ataskaitoje, kuriai vadovavo diplomatė Rebeca Grynspan (Rebeka Grinspan), teigiama, kad maždaug 94 šalys, kuriose gyvena apie 1,6 mlrd. žmonių, yra „smarkiai paveiktos bent vieno krizės aspekto ir nepajėgios su ja susidoroti“.

„Iš 1,6 mlrd. žmonių 1,2 mlrd., t. y. trys ketvirtadaliai, gyvena... šalyse, kurios yra labai pažeidžiamos ir nesaugios dėl visų trijų aspektų – finansų, maisto ir energijos – vienu metu“, – priduriama dokumente.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl karo žmonių, kuriems trūksta maisto, skaičius 2022 metais gali padidėti 47 mln. ir iki metų pabaigos pasiekti 323 milijonus.

Apskaičiuota, kad šiais metais skurde gali atsidurti iki 58 mln. afrikiečių, priduriama dokumente.

Ataskaitoje teigiama, kad Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje kraštutiniame skurde šiemet gali atsidurti 2,8 mln. žmonių, o Pietų Azijoje – 500 mln. žmonių.

„Turėtų būti imtasi konkrečių priemonių, kad svarbiausi maisto ir energijos ištekliai pasiektų pažeidžiamiausius asmenis“, – rašoma ataskaitoje.

Kanada įveda naujas sankcijas Rusijai

Kanada įveda naujas sankcijas Rusijai, pranešė kanadiečių užsienio reikalų ministrė Melanie Joly, kurią cituoja agentūra „Sky News“.

Anot M. Joly, Kanada uždraudžia 28 paslaugų eksportą į Rusiją, kuriomis naudojasi šios šalies naftos, dujų ir chemijos pramonės.

„Rusijos invazija į Ukrainą jau tęsiasi daugiau kaip 100 dienų. Per šį laiką Vladimiras Putinas ir jo režimas Ukrainoje ir visame pasaulyje sukėlė nenusakomą skausmą ir kančias. Mes ir toliau atkakliai sieksime, kad būtų atsakyta už šį beprasmį V. Putino karą“, – teigiama M. Joly pranešime. Ministrė pridūrė, kad Kanada darys viską, jog Rusijos prezidentas negalėtų finansuoti savo karo mašinos.

S. Haidajus: Severodoneckas dabar „didžiąja dalimi“ kontroliuojamas Rusijos

Rytų Ukrainoje esantis Severodonecko miestas po įnirtingų kovų dabar „didžiąja dalimi“ kontroliuojamas Rusijos, o jo miestas dvynys Lysyčanskas yra smarkiai apgriautas, trečiadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Maskvos pajėgos „kontroliuoja didelę dalį Sjevjerodonecko. Pramonės zona vis dar yra mūsų, ten nėra rusų. Mūšiai vyksta tik miesto viduje esančiose gatvėse“, platformoje „Telegram“ pranešė S. Haidajus.