Karas: Ukraina atmeta susitarimą dėl paliaubų, Mykolajive nugriaudėjo sprogimai

Donecko kryptimi Rusijos kariai bando prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą ir pasiekti Luhansko srities administracines sienas, skelbia UNIAN.

Okupantai surengė oro antskrydžius civilinei infrastruktūrai Vrubovkos ir Bakhmuto gyvenviečių srityse. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Donecko kryptimi įsibrovėliai bando prasiveržti pro mūsų karių gynybą ir pasiekti Luhansko srities administracines sienas. Vrubivkos ir Bakhmuto gyvenviečių srityse priešas surengė oro smūgius civilinei infrastruktūrai“, – rašoma ataskaitoje.

Rusijos kariai nevykdė aktyvių karo veiksmų Limanskio kryptimi. Kariuomenė atliko infrastruktūros objektų apšaudymą Limano, Ozernoje, Zakitnoje, Dubravos ir Serebrjankos gyvenviečių teritorijoje.

Pasak UNIAN, Severodonetsko kryptimi naudodami minosvaidžių ir pabūklų artileriją Rusijos kariai apšaudo gynybos pajėgų pozicijas per visą sąlyčio liniją, sutelkdami pastangas Severodonetsko ir Lisichansko gyvenviečių kryptimi. Rusijos kariuomenė vykdė puolimo ir puolimo operacijas Oskolonovkos, Purdovkos, Shchedrishchevoe ir Smolyaninovoe gyvenviečių srityse. Puolimas buvo atmuštas – priešas patyrė nuostolių ir buvo priverstas trauktis į senas pozicijas.

Bakhmuto kryptimi Rusijos kariai bandė pagerinti taktinę situaciją – Trypilijos, Lipovoe ir Vasiljevkos gyvenviečių srityse, kovos tęsiasi. Avdejevskio kryptimi užpuolikai patyrė nuostolių Krasnogorovkos gyvenvietės srityje. Novopavlovsko ir Zaporožės kryptimis Rusijos kariuomenė bandė įsitvirtinti užimtose linijose, apšaudė gynybos pajėgų ir civilinės infrastruktūros pozicijas.

V. Zelenskis: darome viską, kad kuo greičiau grįžtume prie taikos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino mokslininkus, siekiančius, kad Ukraina išlaikytų ir plėtotų savo mokslinį potencialą, praneša UNIAN.

Vėlyvame savo vaizdo įraše jis pareiškė, kad Ukraina daro viską, kad kuo greičiau grįžtų prie taikos meto taisyklių. „Šiandien mūsų šalyje – dvejopa prasmė: tai – Mokslo diena ir Europos diena. Sveikinu mūsų mokslininkus, kurie, nepaisant visų sunkumų, vis dėlto stengiasi, kad Ukraina išlaikytų ir plėtotų savo mokslinį potencialą, per plataus masto karą visos visuomenės ir valstybės jėgos gali būti nukreiptos tik į apsaugą, o tai yra reikšmingas apribojimas mokslui, kultūros sferai ir kitoms esminėms visuomenės gyvenimo dalims“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo visiems, kurie deda pastangas, kad Ukraina pagaliau taptų vieningos Europos dalimi. „Ir noriu pabrėžti – mūsų europinės integracijos kelias yra ne tik politika – tai gyvenimo kokybė, kad ukrainiečiai gyvenimo vertybes jaustų taip pat, kaip ir didžioji dauguma europiečių“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Derybininkas: Maskva gali iškeisti Ukrainos belaisvius į V. Putino sąjungininką

Maskva svarstys galimybę iškeisti Ukrainos „Azovo“ bataliono belaisvius į Viktorą Medvedčiuką, turtingą Ukrainos verslininką, artimą prezidentui Vladimirui Putinui, šeštadienį pranešė Rusijos derybininkas.

„Ištirsime šią galimybę“, – sakė Leonidas Sluckis, vyresnysis Rusijos derybų su Ukraina grupės narys, kalbėdamas iš separatistinio Donecko miesto pietryčių Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra RIA Novosti. 67 metų V. Medvedčukas yra politikas ir vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, žinomas dėl glaudžių ryšių su V. Putinu. Jis pabėgo iš namų arešto po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį, bet balandžio viduryje buvo sučiuptas.

Penktadienį Rusijos kariuomenė paskelbė, kad pasidavė paskutiniai strateginio Mariupolio uostamiesčio pietryčių Ukrainoje gynėjai, ištisas savaites prasilaikę „Azovstal“ plieno gamykloje. Tarp Rusijos kariuomenei pasidavusių Ukrainos kovotojų yra „Azovo“ pulko, buvusio sukarinto dalinio, integruoto į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, nariai. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, laiko neonacistine organizacija.

Gegužės 26 d. Rusijos Aukščiausiasis Teismas svarstys prašymą priskirti „Azovo“ pulką „teroristinėms organizacijoms“, o tai gali komplikuoti apsikeitimą šiais belaisviais. Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos kariai, gynę „Azovostal“ gamyklą, turi būti teisiami. „Manau, kad teisinė byla yra neišvengiama: teisingumas turi nugalėti“, – sakė D. Pušilinas, kurį citavo Ria Novosti, jis kalbėjo per tą pačią spaudos konferenciją su L. Sluckiu.

Austrijos aktyvistai užėmė vilą, kuri, manoma, priklauso Rusijos oligarchui

Austrijos aktyvistai užėmė paežerės vilą, kuri, manoma, priklauso Rusijos oligarchui, visuomenės pasipiktinimui dėl Maskvos invazijos į Ukrainą tebesitęsiant.

Protestuotojai sakė, kad 40 žmonių ragino nusavinti turtą, esantį Unterburgau vietovėje prie Aterio ežero Austrijos Alpėse netoli Zalcburgo. Policija pranešė, kad protestuotojų buvo tik 10. Grupė vėliau paliko negyvenamą vilą, dpa sakė policijos atstovas.

Pagal Austrijos žemės registrą ir Finansų ministerijos registrą, vila nepriklauso oligarchui, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Registruose nurodoma, kad turtas priklauso įmonei, siejamai su vienu iš oligarcho šeimos narių.

Valstybinės apsaugos ir žvalgybos direktoratas, identifikuojantis oligarchams priklausantį turtą Austrijoje, teigė dažnai nustatantis struktūras, slepiančias prekių ir turto nuosavybę.

Lenkijos prezidentas A. Duda pasakys kalbą Ukrainos parlamente

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vėl atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, jo vizitas skirtas palaikyti Rusijos karo niokojamą šalį. Jis bus pirmas nuo karo, prasidėjusio prieš tris mėnesius, pradžios valstybės vadovas, kuris sekmadienį kreipsis į Aukščiausiąją Radą – Ukrainos parlamentą, pranešė Lenkijos prezidento administracija Varšuvoje.

A. Duda agituoja, kad Ukrainai kuo greičiau būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Lenkijos valstybės vadovas balandį jau lankėsi Kyjive karui vykstant ir ten susitiko su V. Zelenskiu.

Grįžęs A. Duda apkaltino Rusiją vykdant „plataus masto karą“ Ukrainoje. Jis niekada nepamirš įspūdžių iš oro antskrydžių ir raketų sunaikinto Borodiankos kaimo, balandžio viduryje Pšemislyje pietų Lenkijoje sakė A. Duda. Tuokart jis lankėsi Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Tada A. Duda siūlė, kad kelionėje dalyvautų ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau iš Kyjivo atėjo signalai, kad F. W. Steinmeieris nėra laukiamas. Šiuo metu nesutarimai laikomi išspręstais.

Vienintelė Vokietijos vyriausybės narė, nuo karo pradžios apsilankiusi Kyjive, yra užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ji ten viešėjo šį mėnesį.

Rusijos kariuomenė šturmavo Severodonetską, bet patyrė nuostolių

Rusijos kariai bandė prasiveržti į Severodonetską iš keturių pusių, tačiau jiems nebuvo leista to padaryti. Okupantai atsitraukė, skelbia UNIAN.

Apie tai savo „Telegram“ pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidai.

„Rusijos kariai bandė įsiveržti į Severodonecką iš keturių pusių, tačiau sulaukė atkirčio ir pasitraukė į savo ankstesnes pozicijas. Priešas surengė puolimo operacijas Oskolonovkos, Purdovkos, Ščedriščiovo ir Smolianinovo srityse. Tačiau per artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą gyvenamuosiuose rajonuose nukentėjo beveik kiekviena jų kontroliuojama gyvenvietė. Tarp Severodonetsko ir Lisichansko buvo sugriauta tilto dalis prie geležinkelio stoties. Be to, šeštadienį Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė kelis žmonės, kurie fotografavo karinę techniką“, – sakė S. Gaidai.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas, taip pat pažymėjo, kad Severodonetske buvo apgadinti septyni namai, o Lisichanske – penki. Po penkis – Toshkovkoje ir Nyrkovoje. Keturis – Vrubovkoje, po tris – Gorny ir Zolotoy, du – Privolye. Tikslus sunaikintų namų skaičius po Novodružesko apšaudymo, kol kas nenustatytas. Taip pat Vrubovkoje, kurioje prasidėjo oro smūgiai.

Rusijos kariai ruošiasi atnaujinti puolimą Iziumo regione

Charkivo kryptimi Rusijos kariai kaip ir ankstesnėmis dienomis yra susitelkę į užimtų linijų išlaikymą ir tolimesnį trukdymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, rašo UNIAN.

Kaip teigiama, Iziumo regione Rusijos okupantai ruošiasi atnaujinti puolimą ir šaudo į Vernopolijos, Dubravnėjos ir Dolgenkoje gyvenviečių rajonus. Tokia žinia pasidalijo Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas.

„Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijų ir neleidžia veržtis priešui“, – pabrėžė jis.

Buvęs Vokietijos ambasadorius sako, kad V. Putinas siekia sukelti badą

Rusijos prezidentas V, Putinas sąmoningai siekia sukelti badą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, teigia buvęs Vokietijos ambasadorius Rusijoje. Kremliaus tikslas yra destabilizuoti Europą sukeliant didžiulį pabėgėlių antplūdį, sekmadienio laikraščio „Tagesspiegel“ redakcijai sakė Rüdigeris von Fritschas.

„Putino idėja tokia, kad žlugus grūdų tiekimui badaujantys žmonės bėgs iš šių regionų ir bandys patekti į Europą, kaip milijonai sirų, bėgusių nuo karo baisumų“, – sakė jis. Štai kodėl Rusija trukdo Ukrainai eksportuoti grūdus ir bombarduoja grūdų silosus, sakė R. von Fritschas.

„Su naujais pabėgėlių srautais jis nori destabilizuoti Europą ir sukurti politinį spaudimą, kad Vakarų valstybės atsisakytų savo griežtos pozicijos prieš Rusiją“, – aiškino R. von Fritschas, pridūręs, kad tai yra V. Putino „naujas hibridinis karas“. Šis naujas karo būdas apima nekarines priemones, tokias kaip kibernetinės atakos ar dezinformacijos kampanijos.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų gamintojų pasaulyje. Tačiau eksportas per jos jūrų uostus dėl karo sustojo. Vokietijos vyriausybės teigimu, Rusija neleidžia Ukrainai eksportuoti 20 mln. tonų grūdų, daugiausia į Šiaurės Afriką ir Aziją, didžioji jų dalis blokuojama Odesos uoste.

Prancūzija mato Ukrainos narystę ES po 15 ar 20 metų

Prancūzijos Europos reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali būti įgyvendintas tik po „15 ar 20 metų“.

„Turime būti sąžiningi. Jei sakote, kad Ukraina įstos į ES per šešis mėnesius, metus ar dvejus, tai meluojate, –  Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) sakė radijui „Radio J“. – Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tam reikia daug laiko.“

„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams kokių nors iliuzijų ar melo“, – sakė jis ir pakartojo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasiūlymą sukurti „Europos politinę bendruomenę“, galinčią padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką.

Ukrainoje tęsiantis Rusijos kariniams veiksmams, ši šalis bei dar kelios Rytų partnerystės valstybės pateikė prašymus dėl narystės Europos Sąjungoje; kiek vėliau pranešta, jog Bendrijos šalys sutiko pradėti ilgą Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos paraiškų dėl narystės nagrinėjimo procesą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise kandidate į ES, o ne prisijungti prie platesnės „Europos politinės bendruomenės“, kurią siūlo Prancūzija.

„Mums nereikia jokių alternatyvų Ukrainos prašymui įstoti į ES, mums nereikia tokių kompromisų“, – per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos premjeru Antonio Costa (Antoniju Košta) žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.

Tačiau C. Beaune'as sakė, kad E. Macrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendrijos“ ir „neužkerta kelio vėlesnei narystei“.

Pagal E. Macrono planą „galėtų būti laisva cirkuliacija Europoje“, Ukraina „galėtų pasinaudoti Europos biudžetu atstatymui ir šalies, visuomenės bei ekonomikos gaivinimui“, sakė jis.

Gegužės pradžioje E. Macronas papiktino Kyjivą sakydamas, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Jo idėją vėliau išplėtojo ES institucijos. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) nurodė, kad Bendrija sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko.

Dar iki Rusijos invazijos Ukraina buvo kritikuojama dėl per lėtai judančių reformų, ypač antikorupcinių, tad dabar su Kremliaus pajėgomis kovojančiai šaliai vykdyti pokyčius – dar sunkiau.

Tačiau V. Zelenskis tvirtai įsitikinęs, kad jo šaliai turėtų būti leista pradėti visateisės narystės ES procesą.

„Nes, patikėkite, tai nebus kompromisas su Ukraina Europoje, tai bus dar vienas kompromisas tarp Europos ir Rusijos. Esu tuo visiškai tikras, – sakė prezidentas. – Tai Rusijos pareigūnų, lobistų įtaka ir politinis bei diplomatinis spaudimas Europos šalies sprendimui paremti Ukrainą arba ne.“

Kai kurie ES lyderiai, kaip ir Prancūzija, skeptiškai vertina galimybes greitai priimti Ukrainą ir mano, kad gali prireikti nemažai laiko karo nualintai ekonomikai atkurti, korupcijos mastui sumažinti, didelėms ekonominėms ir teisinėms reformoms įvykdyti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį pareiškė, kad „kelias į ES negali būti sutrumpintas“ ir kad „priėmimo procesas nėra kelių mėnesių ar metų reikalas“.

Daug Vakarų lyderių mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną pradėjo reaguodamas į Ukrainos provakarietiškus siekius, bet C. Beaune'as atmetė bet kokį kaltės susiejimą su Kyjivu.

„Žmogus, kuris siekė šio karo, agresorius yra [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai „CNews“ sakė jis ir tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“.

ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, sakė jis ir pabrėžė: „Mūsų parama teisėta. Jei Europa pasakytų „Pirmyn, p. Putino Rusija gali daryti, ką panorėjusi“, tai sukeltų pavojų mūsų saugumui.“

E. Macrono „Europos politinės bendruomenės“ iniciatyva bus aptarta per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

Lenkijos prezidento A. Dudos kalba parlamente Kyjive pasitikta plojimais

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tapo pirmuoju nuo Rusijos invazijos pradžios užsienio valstybės vadovu, kuris kreipėsi į Ukrainos parlamentą. Niekas negali suardyti Lenkijos ir Ukrainos vienybės, sakė A. Duda. Jo kalbą sekmadienį feisbuke tiesiogiai transliavo Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončiarenka.

Parlamentarai stovėdami plojo svečiui iš Lenkijos. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis taip pat dalyvavo. Apie netikėtą A. Dudos solidarumo vizitą pranešta sekmadienio rytą. 50 metų Lenkijos vadovas atvyko į Ukrainą antrą kartą nuo karo pradžios vasario pabaigoje. Be kita ko, A. Duda vykdo kampaniją, kad kaimyninei šaliai kuo greičiau būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas.

Lenkijos valstybės vadovas balandį karui vykstant jau lankėsi Kyjive ir ten susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Grįžęs A. Duda apkaltino Rusiją vykdant „plataus masto karą“ Ukrainoje. Jis niekada nepamirš įspūdžių iš oro antskrydžių ir raketų sunaikinto Borodiankos kaimo, balandžio viduryje Pšemislyje pietų Lenkijoje sakė A. Duda.

Tuokart jis lankėsi Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Tada A. Duda siūlė, kad kelionėje dalyvautų ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau iš Kyjivo atėjo signalai, kad F. W. Steinmeieris nėra laukiamas. Šiuo metu nesutarimai laikomi išspręstais. Vienintelė Vokietijos vyriausybės narė nuo karo pradžios apsilankiusi Kyjive, yra užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ji ten viešėjo šį mėnesį.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. į Lenkiją atvyko beveik 3,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Lenkija suteikė prieglobstį bene daugiausiai iš visų maždaug 6,5 mln. pabėgėlių, palikusių Ukrainą. Prieš karą Ukrainoje gyveno maždaug 44 mln. žmonių.

Karo padėtis ir mobilizacija Ukrainoje pratęsta iki rugpjūčio pabaigos

Karo  padėtis ir mobilizacija Ukrainoje pratęsta iki rugpjūčio 23 dienos, skelbia UNIAN.

Pasak liaudies deputato Jaroslavo Železnyako, parlamentas patvirtino prezidento dekretą, pagal kurį karinė padėtis tęsis dar 90 dienų. „Už“ balsavo 320 deputatų.

Rada taip pat pratęsė visuotinę mobilizaciją iki rugpjūčio 23 d. Parlamentas patvirtino atitinkamą prezidento dekretą 315 balsų.

Prezidento atstovas Konstituciniame Teisme Fiodoras Venislavskis telefonu aiškino, kad sprendimą nedelsiant pratęsti karo padėtį ir mobilizaciją trims mėnesiams nulėmė tai, kad kontrpuolimui reikia daugiau laiko nei gynybai.

Jis atkreipė dėmesį, kad Aukščiausioji Rada atšauks karinę padėtį, jei Ukrainos kariškiai greičiau nei per tris mėnesius išlaisvins Ukrainos teritoriją nuo Rusijos okupantų.

Rusijos kariai vėl paleido raketas į Malyno miestą

Sekmadienį, gegužės 22 d., Rusijos įkariuomenė pradėjo raketų ataką prieš Malyno miestą Žitomiro srityje. Miestas antrą kartą per kelias dienas tapo įsibrovėlių taikiniu, skelbia UNIAN.

Šią informaciją patvirtino miesto meras Aleksandras Sitaylo. Iš pradžių apie sprogimus mieste pranešė vietiniai gyventojai. Informacija pradėjo sklisti po pietų. Meras tiksliai nenurodė, kur buvo okupantai, taip pat nepateikė informacijos apie nuostolius ir aukas.

95-osios brigados parašiutininkai numušė du įsibrovėlių dronus iš „Stinger MANPADS“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desanto pajėgų 95-osios atskiros oro atakos brigados kariai numušė du įsibrovėlių dronus „Orlan-10“.

kad Ukrainos gynėjai turi galimybę panaudoti geriausias nešiojamąsias priešlėktuvinių raketų sistemas. Nė viena pasaulio armija vienu metu neturėjo amerikiečių, britų ir net sovietų „Stinger MANPADS“. Tai, pasak karių, yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išskirtinumas.

Lenkijos prezidentas: Rusijai teks apmokėti Ukrainos atstatymą

Lenkijos prezidentas sekmadienį Kyjive pareiškė, kad Rusija turės apmokėti jos kariuomenės sugriautų Ukrainos miestų ir kaimų atstatymą.

Tai jis pabrėžė sakydamas kalbą Ukrainos parlamente (Aukščiausioje Radoje).

A. Dudos žožiais, Lenkija pasiryžusi aktyviai dalyvauti atkuriant Ukrainą, tam prireiks specialių fondų.

„Artimiausiomis dienomis apie tai kalbėsiu su pasaulio lyderiais Davose. Tačiau nepamirškite, kad Ukraina pirmiausia turi būti atkurta agresoriaus sąskaita. Tokie yra istorinio teisingumo reikalavimai. Tai yra – Rusijos Federacijos sąskaita“, – pabrėžė jis.

A. Duda pridūrė, kad atėjo metas naujai Lenkijos ir Ukrainos geros kaimynystės sutarčiai. Jis pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, jog geležinkelių ir kelių infrastruktūra tarp Ukrainos ir Lenkijos nėra geros būklės.

„Atėjo laikas kompensuoti šį vėlavimą. Lenkijos ir Ukrainos siena turėtų vienyti, o ne neatskirti. Dabar tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas“, – pabrėžė A. Duda, kurio šis vizitas į Ukrainos sostinę – antras Ukrainos sostinėje nuo balandžio.

Lenkija, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių, yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių ir tapo svarbiais vartais Vakarų į Ukrainą siunčiamai humanitarinei pagalbai ir ginklams.

Lenkija intensyvina savo pastangas siekdama įtikinti Europos Sąjungos nares, labiau dvejojančias dėl Ukrainos narystės. Galima Ukrainos kandidatūra turėtų būti aptarta per viršūnių susitikimą Briuselyje birželio pabaigoje.

Vyksta mūšis dėl Donbaso: Rusijos kariai bando prasiveržti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą

Donecko kryptimi Rusijos kariai bando prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą ir pasiekti Luhansko srities administracines sienas, rašo UNIAN.

Taip teigiama Ukrainos Generalinio štabo operatyvinėje informacijoje. Taip pat Severodonetsko kryptimi Rusijos kariai kovojo Prudovkos gyvenvietės srityje. Jų daliniai bandė pradėti puolimą, siekdami užimti Aleksandrovkos gyvenvietę, tačiau jiems nepavyko.

Iš minosvaidžių ir pabūklų artilerijos okupantai vėl apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas. Bakhmuto kryptimi, įsibrovėliai bandė pagerinti savo dalinių taktinę padėtį. Jie kovojo Toshkovkos, Kamyshevakhos, Trypiljos ir Vasiljevkos gyvenviečių srityje.

Limanskio kryptimi Rusijos kariuomenė apšaudė Limano, Zakitnoje, Ozernoje ir Dubravos gyvenvietes. Avdiivkos, Kurakhovskio, Novopavlovskio ir Zaporožės kryptimis fiksuojamas karo veiksmų intensyvumo sumažėjimas. Okupantai persigrupuoja.

Južnobugskio kryptimi jie nevykdė aktyvių karo veiksmų. Tačiau tęsia darbą kuriant antrąją gynybos liniją bei stiprina artilerijos grupę bei kuria oro gynybos sistemą.

Įsibrovėliai sutelkė pagrindines pastangas sudaryti sąlygas puolimui atnaujinti. Toliau tęsėsi gyvenviečių apšaudymas išilgai sąlyčio linijos. Kai kuriose vietose jie bandė atlikti žvalgybą, patyrė nuostolių ir traukėsi.

Charkivo kryptimi Rusijos kariai dieną aktyvių operacijų nevykdė, bet sustiprino administracinį režimą laikinai okupuotose teritorijose. Juodosios ir Azovo jūrų zonose okupantų karinio jūrų laivyno grupuotės toliau vykdo kovinių zonų izoliavimo ir civilinės laivybos blokavimo užduotis.

Lenkijos prezidentas: įprasti verslo santykiai su Rusija nebeįmanomi

Lenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir kitų Rusijos karo nusikaltimų, „įprasti verslo santykiai“ su Rusija tapo neįmanomi.

Šimtai civilių kūnų buvo rasti Ukrainos sostinės priemiesčiuose, kuriuos anksčiau buvo užėmusi Rusijos kariuomenė, pavyzdžiui – Bučoje ir Borodiankoje. Be to, pietryčių Mariupolio uostamiestis virto griuvėsiais po kelias savaites trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios institucijų, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų.

„Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio su Rusija nebegalima turėti įprastų reikalų“, – Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė Ukrainos parlamente sekmadienį, jame sakydamas pirmąją užsienio valstybės vadovo kalbą nuo vasario 24-ąją prasidėjusio karo.

„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie įprastų santykių, pamiršti nusikaltimus, agresiją, pamintas pagrindines teises“, – pridūrė jis.

A. Duda išreiškė apgailestavimą, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus“.

Kalbėdamas dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jis perspėjo, kad menkiausia Ukrainos teritorijos ar suvereniteto nuolaida būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams.

„Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities... Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė A. Duda ir gyrė šią valstybę už tai, kad ji apgynė Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.

Lenkijos prezidentas taip pat pabrėžė Lenkijos ir Ukrainos „istorinę sąjungą“, kalbėjo apie „bendrą šalių ateitį Europos Sąjungoje“ ir sakė, kad sėkminga Ukrainos narystė būtų Varšuvos nuopelnas.

Ukraina yra pateikusi paraišką įstoti į 27 šalių Europos bendriją, tačiau kai kurie jų lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), pareiškė, kad šis procesas užtruks gana ilgai.

V. Zelenskis „Instagram“ žinutėje padėkojo A. Dudai už „vizitą, paramą ir tikrą draugystę“.

Per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios AE miesto vadovas

Per sprogimą sekmadienį buvo sužeistas Maskvos paskirtas Ukrainos pietinio Enerhodaro miesto, kuriame yra didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, vadovas, pranešė Ukrainos valdžios atstovai, o jų pranešimus patvirtino Rusijos naujienų agentūros.

Andrejus Ševčikas buvo paskirtas Enerhodaro meru po to, kai Rusijos kariuomenė, netrukus po vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą, perėmė miesto ir netoliese esančios Zaporožės branduolinės jėgainės kontrolę.

„Turime aiškų patvirtinimą, kad per sprogimą buvo sužeistas save vadinantis „liaudies administracijos“ vadovu Ševčikas bei jo asmens sargybiniai“, – „Telegram“ pranešė Dmytro Orlovas, teisėtai išrinktas Enerhodaro meras.

Jis pridūrė, kad šie asmenys hospitalizuoti „dėl įvairaus sunkumo sužalojimų“, tačiau įvykio aplinkybės kol kas nėra tiksliai žinomis.

D. Orlovas pabrėžė, kad per sprogimą daugiau niekas nenukentėjo.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi šaltiniu gelbėjimo tarnybose, nurodė, kad A. Ševčikas atsidūrė reanimacijos palatoje, o naujienų agentūros TASS šaltinio teisėsaugoje teigimu, sprogimą sukėlė „savadarbis sprogstamasis užtaisas“.

Apie 50 tūkst. gyventojų turintis Enerhodaro miestas buvo pastatytas praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje  branduolinės jėgainės aptarnavimui. Ji stovi palei Dniepro upę, priešingame Ukrainos kontroliuojamos Zaporižios krante.

Anksčiau šią savaitę Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą.

„Jei Ukrainos energetinė sistema yra pasirengusi priimti ir mokėti, tuomet [elektrinė] dirbs Ukrainai. Jei ne, tuomet [elektrinė] dirbs Rusijai“, – trečiadienį lankydamasis regione pareiškė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas.

Kita vertus, kaip pareiškė Ukrainos branduolinės energetikos operatorės „Energoatom“ atstovaas, „rusai neturi techninių galimybių tiekti energiją iš Zaporižios atominės elektrinės į Rusiją ar Krymą“.

Pernai Zaporižios AE teko penktadalis elektros gamybos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas smerkia peticiją, raginančią panaikinti draudimą šauktiniams išvykti

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis itin neigiamai įvertino peticiją, kuria jis raginamas atšaukti draudimą karinės prievolės amžiaus Ukrainos piliečiams išvykti iš šalies.

„Nelabai suprantu, kam skirta ši peticija – man, o gal tų karių, kurie paaukojo savo gyvybes už Ukrainą, tėvams? Kai dabar [kasdien žūsta] po 50-100 žmonių sudėtingiausiuose mūsų valstybei rytiniuose regionuose“, – per trumpą spaudos konferenciją sekmadienio pavakarę kalbėjo vadovas valstybės, jau beveik tris mėnesius atremiančios Rusijos intervenciją.

V. Zelenskio žodžiais, dabar teikti tokius siūlymus yra tiesiog nesąžininga, nes šimtai tūkstančių karių gina tėvynę fronte, o kiti nori iš jos pasitraukti.

Tokia peticija buvo įteikta šeštadienį, gegužės 21-ąją, surinkus 25 tūkst. parašų po ja – būtino skaičiaus prezidentui ją nagrinėti.

V. Zelenskis pažadėjo peticiją apsvarstyti per atitinkamu įstatymu nustatytą laikotarpį bei pateikti oficialų atsakymą.

Ukraina atmeta susitarimą dėl paliaubų su Rusija

Ukraina atmeta galimybę susitarti dėl paliaubų su Rusija ir bet kokį susitarimą su Maskva, kuris numatytųužgrobtos Ukrainos teritorijos pripažinimą, praneša UNIAN.

Apie tai interviu „Reuters“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Michailas Podoliakas. Jis pripažino, kad Kyjivo pozicija karo atžvilgiu darosi vis labiau bekompromisė. Pasak M. Podoliako, Rusija po bet kokios karo veiksmų pertraukos galėtų imtis atsakomųjų veiksmų.

„Karas nesustos po kokių nors nuolaidų. Jis bus tiesiog kuriam laikui pristabdytas. Po kurio laiko Rusijos kariai su atsinaujinusia jėga padidins ginklų kiekį,  karinę jėgą ir ištaisys klaidas – šaudys moderniau. Pradės naują puolimą – dar kruvinesnį ir platesnio masto“, – sakė jis.

Vakarų raginimus skubiai nutraukti ugnį jis taip pat pavadino „labai keistais“, nes tuomet Rusijos kariai liktų okupuotose teritorijose. „(Rusijos) pajėgos turi palikti šalį, o po to bus galima atnaujinti taikos procesą“, – sakė M, Podoliakas.

Mykolajive girdimi sprogimai

Mykolajive girdimi sprogimai, Rusijos kariai panaudojo kasetinius sviedinius, rašo UNIAN.

Apie tai apie 22 val. pranešė Nikolajevo meras Aleksandras Senkevičius. „Vėl virš Mykolajivo pasigirdo sprogimai. Panaudoti kasetiniai sviediniai“, – rašė jis.

Meras miesto gyventojus ragino laikytis atokiau nuo langų. Ukrainos pietuose padėtis išlieka įtempta.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojekarasUkrainataika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių