Karas: okuopantai smogė Dnepropetrovsko sričiai, yra sužeistų, dešimtys namų apgadinta

Didžiausioje Europos atominėje elektrinėje, kurią kovo mėnesį užėmė į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos, susidarė nestabili padėtis, antradienį sakė Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas.

 

Prie Dnipro upės Ukrainos pietryčiuose esančią Zaporižios atominę elektrinę rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo savaičių, nors ją vis dar eksploatuoja darbuotojai ukrainiečiai.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) bando nusiųsti į elektrinę savo misiją.

„Padėtis tikrai yra nestabili“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) spaudos konferencijoje JT būstinėje Niujorke, kur vyksta 191 Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT) pasirašiusios šalies konferencija.

„Vienaip ar kitaip buvo pažeisti visi saugos principai. Negalime leisti, kad tai tęstųsi“, – sakė jis.

Vienaip ar kitaip buvo pažeisti visi saugos principai. Negalime leisti, kad tai tęstųsi.

Pirmadienį, prasidėjus konferencijai, jis sakė, kad padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje su kiekviena diena darosi „vis pavojingesnė“.

Jo organizacija jau kelias savaites bando nusiųsti komandą patikrinti elektrinės. Ukraina kol kas atmeta šias pastangas ir sako, kad taip tarptautinės bendrijos akyse būtų pripažinta Rusijos okupacija.

„Nuvykti ten labai sudėtinga, nes tam reikia virtinės veikėjų supratimo ir bendradarbiavimo“, ypač Maskvos ir Kyjivo, taip pat JT paramos, nes elektrinė yra karo zonoje, paaiškino R. Grossi.

„Bandau kaip galėdamas greičiau surengti misiją“, – pridūrė jis.

Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) apkaltino Maskvą naudojantis Zaporižios elektrine kaip „karine baze šaudant į ukrainiečius ir žinant, kad jie negali atsišaudyti ir neatsišaudys, nes galėtų atsitiktinai pataikyti į kokį nors branduolinį... reaktorių ar saugomas itin radioaktyvias atliekas“.

„Tai gyvojo skydo sąvoką iškelia iki visai kito, šiurpaus lygio“, – sakė jis.

Beveik visą Zaporižios sritį, kur yra elektrinė, kontroliuoja Rusijos pajėgos, o Maskvos remiami separatistai yra sakę, kad planuoja šiemet surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

JAV įvedė naujų sankcijų V. Putino meilužei ir Rusijos oligarchams

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė naujų sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, įskaitant priemones, nukreiptas prieš prezidento Vladimiro Putino numanomą meilužę ir oligarchą, kuris yra antro pagal dydį nekilnojamojo turto objekto Londone savininkas.

Be to, JAV verslo įmonėms buvo uždrausta palaikyti ryšius su keliais kitais oligarchais, laikomais artimais V. Putinui, keturiais pareigūnais, kurie Rusijos buvo paskirti okupuotų teritorijų Ukrainoje administratoriais, ir daugiau kaip dviem dešimtimis aukštųjų technologijų institutų ir bendrovių, įskaitant valstybines elektronikos kompanijas.

JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas su V. Putinu artimai susijusį milijardierių Andrejų Gurjevą, kuriam priklauso Vitanhersto dvaras, antras pagal dydį nekilnojamojo turto objektas Londone po Bakingamo rūmų.

A. Gurjevas yra vienos didžiausių trąšų gamybos įmonių „FosAgro“ įkūrėjas ir buvęs valdybos pirmininko pavaduotojas.

Jam ir jo sūnui buvo įvestos finansinės sankcijos, draudžiančios JAV verslo subjektams, įskaitant bankus, turinčius padalinių Jungtinėse Valstijose, vykdyti bet kokius sandorius su šiais asmenimis, taip pat įšaldančios jų turtą, esantį JAV jurisdikcijoje.

Iždo departamentas taip pat įtraukė į juodąjį sąrašą Kaimanų Salose registruotą A. Gurjevui priklausančią 82 metrų ilgio jachtą „Alfa Nero“, todėl jai iškilo pavojus būti areštuotai.

Tačiau departamentas pažymėjo, kad Alfa Nero“ „kaip pranešama, išjungė savo buvimo vietos nustatymo įrangą, siekiant išvengti arešto“.

Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas buvusiai olimpinei gimnastei Alinai Kabajevai, daugelio apibūdinamai kaip V. Putino širdies draugė, ir Natalijai Popovai – Rusijos vyriausybės didžiulio turto fondo valdytojo Kirilo Dmitrijevo žmonai.

Pranešime sakoma, kad N. Popova dirba technologijų įmonėje „Innopraktika“, vadovaujamoje vienos iš V. Putino dukterų.

Kai nekalti žmonės kenčia nuo Rusijos neteisėto agresyvaus karo, Putino sąjungininkai lobo ir finansavo prabangų gyvenimo būdą.

„Kai nekalti žmonės kenčia nuo Rusijos neteisėto agresyvaus karo, Putino sąjungininkai lobo ir finansavo prabangų gyvenimo būdą“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) pranešime.

„Iždo departamentas naudos kiekvieną mums prieinamą įrankį, kad užtikrintume, jog Rusijos elitas ir Kremliaus įgalintojai būtų patraukti atsakomybėn už savo bendrininkavimą vykstant karui, kainavusiam nesuskaičiuojamą daugybę gyvybių“, – pabrėžė J. Yellen.

Sankcijų taip pat buvo paskelbta Viktorui Rašnikovui, vienam stambiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, ir jo koncerno MMK, kuris yra vienas didžiausių plieno gamintojų pasaulyje, dviem patronuojamoms įmonėms.

Lygiagrečiai JAV Valstybės departamentas įvedė sankcijas, įskaitant draudimą išduoti vizas, oligarchams, „vadovaujantiems milžiniškas pajamas generuojančioms kompanijoms“, įskaitant Dmitrijų Pumpianskį, Andrejų Melničenką ir Aleksandrą Ponomarenką.

Be to, beveik 900 Rusijos pareigūnų buvo įtraukti į asmenų, kuriems draudžiama išduoti JAV vizas, sąrašą. Tokios pačios priemonės bus taikomos 31 neįvardytam ne Rusijos pareigūnui, kurie palaikė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, nurodė Valstybės departamentas.

„Šiandien Jungtinės Valstijos imasi papildomų priemonių užtikrinti, kad Kremlius ir jo įgalintojai pajustų mūsų atsako į protu neaprėpiamą Kremliaus  agresyvų karą jungtinius padarinius“, – sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Pentagonas pavadino melu S. Šoigu pareiškimus apie HIMARS kompleksų sunaikinimą 

Pentagonas paneigė Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimus, kad esą jos kariuomenei pavyko sunaikinti Ukrainoje šešis HIMARS raketų kompleksus, praneša „Reuters“.

„Mes žinome apie šiuos pastaruosius ministro Šoigu pareiškimus, ir jie vėl yra akivaizdžiai melagingi“, – sakė žurnalistams JAV gynybos departamento atstovas Toddas Brusselas.

Anot jo, Ukrainos kariai labai taikliai ir efektyviai naudoja visas HIMARS sistemas, kurias „JAV, sąjungininkai ir partneriai perdavė šaliai, kad ji galėtų gintis nuo žiauraus ir nusikalstamo Rusijos įsiveržimo“.

„Ukrinform“ primena, jog Rusijos kariškiai ne kartą teigė, kad esą jiems pavyksta numušti HIMARS raketas, bet nepateikė jokių įrodymų savo žodžiams patvirtinti.

Ukrainos pareigūnai kiekvieną dieną neleidžia išvykti iš šalies vidutiniškai 150 asmenų

Pagal Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos medžiagą iškelta daugiau kaip 170 baudžiamųjų bylų dėl neteisėto karinės tarnybos vengiančių asmenų gabenimo per sieną.

Tai per spaudos konferenciją pareiškė tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pasak A. Demčenkos, Ukrainos pasieniečiai kasdien sulaiko pažeidėjų, mėginančių neteisėtai palikti šalį. Vien tik pastarąją parą tokių asmenų buvo daugiau kaip 30.

Iš viso nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, tarnybos pareigūnai už pasienio kontrolės punktų ribų sulaikė daugiau kaip 4 400 karinės tarnybos vengiančių asmenų. Dar daugiau kaip 2 100 žmonių buvo sustabdyti pasienio kontrolės punktuose, kai mėgino su padirbtais dokumentais ar kitais neteisėtais būdais išvykti iš šalies.

Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas pridūrė, kad kasdien neleidžiama išvykti iš šalies vidutiniškai 150 žmonių. Dauguma jų – vyrai, kuriems taikomi atitinkami ribojimai.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, jog Odesos teisėsaugos institucijų pareigūnai pateikė įtarimus trims asmenims, kurie sukūrė neteisėto karo prievolininkų gabenimo į Moldovos teritoriją schemą. Jų nustatytas „tarifas“ sudarė 9 tūkst. dolerių už vieną žmogų.

A. Arestovičius: Ukrainai katastrofiškai trūksta ginklų

Šeštą karo mėnesį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms labai trūksta sunkiosios ginkluotės, rašo UNIAN.

Tai pareiškė V. Zelenskio patarėjas Oleksejus Arestovičius.

Jis priminė, kad gynybos pajėgos turi kariauti su maždaug 1300 km fronto linija, o iš viso o iš viso reikia apsaugoti daugiau kaip 2600 km sienos.

„Visavertiškam ir efektyviam puolimui neturime pakankamai sunkiosios technikos. Reikia suprasti, kad tai ne vietinis karas – tai didžiausias žemyninis karas nuo 1945 m.“, – sakė O. Arestovičius.

Patarėjas taip pat pareiškė, jog „jei Vakarų šalys remtų Ukrainą taip, kaip Lenkija, mes jau būtume Vladivostoke“.

Lenkijoje pagal supaprastintą procedūrą įsidarbino daugiau kaip 370 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, Lenkijoje pagal supaprastintą procedūrą įsidarbino daugiau kaip 370 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių.

Tai katalikų radijo laidai „Siódma/9“ pareiškė Lenkijos šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Maląg.

„Reikėtų pažymėti, kad mūsų darbo rinką papildo Ukrainos piliečiai, atvažiavę į Lenkiją prasidėjus karui. Dabar šalyje dirba daugiau kaip 370 tūkst. žmonių, kurie galėjo įsidarbinti Lenkijoje pagal supaprastintą procedūrą“, - sakė žinybos vadovė.

Ministrės duomenimis, šiuo metu Lenkijoje nedarbo lygis siekia 4,9 proc. Šis rodiklis – vienas žemiausių per pastaruosius 32 metus. Tarp visų Europos Sąjungos šalių nedarbas mažiausias Lenkijoje ir Čekijoje, pažymėjo M. Maląg.

Manoma, kad šiuo metu Lenkijoje yra apie 3,5 mln. Ukrainos piliečių, iš kurių pusė atvyko į šią šalį po vasario 24 d.

Žvalgyba: ukrainiečių smūgis Rusijos kariniam ešelonui smarkiai apgadino geležinkelį į Krymą

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Ukrainos smūgis iš Krymo važiavusiam Rusijos kariniam ešelonui smarkiai apgadino geležinkelio atšaką.

Tai sakoma trečiadienį jos paskelbtoje karo Ukrainoje apžvalgoje, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogus Rusijos ešelonui su šaudmenimis Chersono srityje, labai mažai tikėtina, kad geležinkelis iš Chersono į Krymą tebėra tinkamas naudoti. Rusai veikiausiai suremontuos geležinkelį per kelias dienas, bet jis išliks pažeidžiamas taškas permetant Rusijos pajėgas ir amuniciją iš Krymo į Chersoną“, - pažymima pranešime.

Po to, kai Ukrainos kariai smarkiai apgadino Antonivkos tiltą, rusai įrengė civiliams perkėlą, bet beveik neabejotina, kad ja naudosis ir Rusijos kariškiai, teigia Didžiosios Britanijos žvalgyba.

Jos vertinimu, artimiausiu metu dar daugiau civilių mėgins išvykti iš okupuoto Chersono ir jo apylinkių dėl karo veiksmų grėsmės ir vis didesnio maisto stygiaus. Todėl gali padidėti transporto mazgų krūvis, o okupacinė kariuomenė gali imtis papildomų judėjimo kontrolės priemonių.

Rugpjūčio 1 d. buvo pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos ešelonui su karine technika, šaudmenimis ir gyvąja jėga Brylivkos geležinkelio stoties rajone Chersono srityje.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 41 350 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 3 d. jau neteko apie 41 350 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 774 tankų, 4 022 šarvuotųjų kovos mašinų, 939 artilerijos sistemų, 259 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 118 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 191 sraigtasparnio, 740 dronų, 180 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 922 automobilių, 83 specialiosios technikos vienetų.

Gera naujiena yra tai, kad Kremlius nori rasti sprendimą derybomis.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

ES komisarė: namo išvykę ukrainiečiai gali vėl sugrįžti į ES

Kol vyksta karas su Rusija, į savo šalį grįžę ukrainiečiai gali bet kada vėl sugrįžti į Europos Sąjungą (ES), antradienį pareiškė ES vidaus reikalų komisarė. „Jūs visada laukiami sugrįžę į ES“, – sakė Ylva Johansson, viešėdama Ukrainos sostinėje Kyjive. „Visada atviromis širdimis priimsime į bėdą patekusius ukrainiečius“, – sakė ji.

Netrukus, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, 27 ES valstybės narės susitarė greitai ir su mažiau biurokratinių kliūčių pasiūlyti apsaugą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Į bloką atvyko milijonai ukrainiečių, tačiau Y. Johansson sakė keliaudama mačiusi traukinių stotyje Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ilgą eilę namo norinčių grįžti ukrainiečių su vaikais ir bagažu. „Manau, kad tai tikrai didelis pagerėjimas, kad tiek daug ukrainiečių nusprendžia grįžti namo ir atstatyti Ukrainą“, – sakė ji.

Pasak Y. Johansson, į Ukrainą nuolatiniam gyvenimui vykstantiems ukrainiečiams nebeturėtų būti taikomas laikinosios apsaugos statusas. Tačiau kol karas tęsiasi, niekas negali žinoti, kiek truks jų nuolatinis gyvenimas Ukrainoje, tad ukrainiečiai gali bet kada grįžti į ES ir vėl registruotis laikinajai apsaugai, sakė ji. Laikinosios apsaugos statusas leidžia ukrainiečiams laisvai judėti ir dirbti ES, suteikia teisę į sveikatos priežiūrą, būstą bei vaikų mokslą.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR duomenimis, dėl šio ar panašaus statuso jau kreipėsi daugiau nei 3,7 mln. ukrainiečių. Daugiau nei šeši milijonai žmonių pabėgo iš Ukrainos į kitas Europos šalis.

G. Schröderis teigia, kad V. Putinas pasirengęs diplomatiniam sureguliavimui su Ukraina

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirengęs diplomatiniam sureguliavimui su Ukraina.

Buvęs VFR vyriausybės vadovas tai pareiškė interviu portalui „stern.de“.

G. Schröderis patvirtino, kad praėjusią savaitę jis buvo susitikęs su V. Putinu.

„Gera naujiena yra tai, kad Kremlius nori rasti sprendimą derybomis. Derybos dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto jau vyko, pavyzdžiui, Stambule kovo mėnesį. Turkai buvo labai naudingi, kadangi jie dalyvavo derybose dėl grūdų tiekimo. Kol kas tai labai naudinga. Pirmas laimėjimas yra susitarimas dėl grūdų, galbūt pamažu pavyks išplėsti jį iki ugnies nutraukimo“, - samprotavo buvęs Vokietijos kancleris.

G. Schröderis taip pat pareiškė esąs už Vokietijos tarpininkavimą sureguliavimo procese. Jo manymu, šiuo metu Berlyno pastangos yra nepakankamos.

„Be abejo, Vokietijai ir jos federalinei vyriausybei tenka ypatinga atsakomybė, kaip ir Prancūzijai. Man susidaro įspūdis, kad dabar daroma nepakankamai. Aišku viena: be derybų nieko nebus“, - tvirtino ekskancleris.

Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad G. Schröderis atvyko į Maskvą „atostogauti“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tada neatmetė, kad buvęs kancleris susitiks su Rusijos prezidentu.

G. Schröderis pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą kaip nepateisinamą, bet V. Putino nekritikavo. Tokia pozicija sulaukė neigiamo daugelio Vokietijos politinių jėgų vertinimo.

Turkijoje baigta laivo su pirmuoju Ukrainos eksportuojamų grūdų kroviniu patikra

Rusijos ir Ukrainos pareigūnų grupė trečiadienį Stambule baigė tikrinti krovininį laivą, gabenantį pirmąjį Ukrainos grūdų eksporto krovinį nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, pranešė turkų pareigūnai.

Dvidešimties inspektorių grupė, kurioje taip pat buvo Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnų, „baigė patikrinimą laive „Razoni“ ir leido su Siera Leonės vėliava plaukiojančiam laivui plaukti į galutinę paskirties vietą Libane“, informavo Turkijos gynybos ministerija. 

Patikrinimas atliktas pagal praeitą savaitę Maskvos ir Kyjivo sudarytus svarbius susitarimus, atveriančius galimybę atnaujinti ukrainietiškų žemės ūkio produktų gabenimą laivais per Juodąją jūrą ir tokiu būdu sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę.

D. Kuleba paaiškino, kodėl Ukraina nenutraukia diplomatinių santykių su Baltarusija

Ukraina kol kas nenutraukia diplomatinių santykių su Baltarusija, nors laiko ją nusikalstamos agresijos bendrininke, kad nesuteiktų Aliaksandrui Lukašenkai papildomų dingsčių priimti „tuos ar kitus sprendimus“.

Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, komentuodamas 20 raketų paleidimą iš Baltarusijos teritorijos Ukrainos valstybingumo dieną.

„Mes neturime iliuzijų dėl Baltarusijos. Mes blaiviai analizuojame įvykius ir stengiamės nesuteikti Lukašenkai papildomų dingsčių priimti tuos ar kitus sprendimus. Jau esu viešai sakęs, ir mano pozicija nepasikeitė: jeigu Baltarusijos ginkluotosios pajėgos įžengs į Ukrainos teritoriją, aš tučtuojau siūlysiu nutraukti diplomatinius santykius su ja“, - pabrėžė ministras.  

Anot jo, nėra prasmės sieti Ukrainos apšaudymų iš Baltarusijos teritorijos su šventinėmis datomis.

„Tai, kad Baltarusijos oro erdvėje skraido Rusijos bombonešiai – mūsų kasdienė realybė. Dar sykį noriu pabrėžti – Baltarusija yra nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą bendrininkė, dėl to nėra jokių abejonių. Todėl jai ir nebus jokių pateisinimų“, – konstatavo D. Kuleba.

Kaip jau buvo pranešta, liepos 28-ąją, Ukrainos valstybingumo dieną, iš Baltarusijos teritorijos buvo paleista daugiau kaip 20 raketų, iš kurių 9 nukrito Černihivo srities miškuose.

Ministras: šiuo metu užsienyje yra 641 tūkst. Ukrainos moksleivių

Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Serhijus Škarletas trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu užsienyje yra 641 tūkst. šalies moksleivių, bet pastebima jų grįžimo į tėvynę tendencija, praneša naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“.

„Mes turėjome maždaug 4 mln. 200 tūkst. švietimo proceso dalyvių – kalbu apie vidurinių mokyklų moksleivius. Dabar, mūsų duomenimis, užsienyje yra 641 tūkst. moksleivių iš Ukrainos“, - sakė žinybos vadovas.

Anot S. Škarleto, ryškėja moksleivių grįžimo į Ukrainą tendencija, kadangi gegužės pradžioje jų užsienyje buvo 671 tūkst.

Anksčiau ministras pranešė, kad daugiau kaip 30 proc. Ukrainos mokyklų turi slėptuves, todėl šiose mokymo įstaigose bus galima rengti pamokas.

Maskva skelbia sunaikinusi užsienio ginklų sandėlį Vakarų Ukrainoje

Rusija trečiadienį pranešė smūgiavusi į Vakarų Ukrainą ir netoli Lvivo miesto sunaikinusi užsienio ginklų sandėlį.

„Iš oro paleidžiamos didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketos netoli Radechivo miesto Lvivo srityje sunaikino užsienio gamybos ginklų ir amunicijos, Kyjivo režimui pristatytos iš Lenkijos, bazę“, – sakoma Gynybos ministerijos kasdieniame pranešime.Pareiškime nenurodyta, kokių rūšių ginklai buvo sunaikinti per ataką Radechive, esančiame maždaug už 60 kilometrų į šiaurės rytus nuo regiono sostinės Lvivo. Ministerija pranešė, kad taip pat sunaikinti keturi sandėliai, kuriuose buvo raketų, artilerijos ginklų ir šaudmenų, pietiniame Mykolajivo ir rytiniame Donecko regione.

Prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą ir pradėjo karą, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai turėjo palikti namus, užblokavus grūdų eksportą būgštaujama dėl pasaulinės maisto krizės. Nesugebėjusi užimti Ukrainos sostinės Kyjivo, Rusijos kariuomenė sutelkė pastangas užgrobti rytinį Donbaso regioną. Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė, pastiprinta Vakarų tiekiamos tolimojo nuotolio artilerijos, siekia surengti atsakomąjį puolimą ir atkovoti pietinį Chersono regioną.

Ukraina atšaukia savo taikdarius iš Kosovo

Ukraina atšaukia iš Kosovo savo piliečius, dalyvavusius taikos palaikymo misijoje KFOR.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė, atsakydama į portalo „rbc.ua“ paklausimą.

„Šiuo metu Kosove yra 40 Ukrainos kariškių“, - sakoma pranešime. Imamasi priemonių jiems grąžinti į Ukrainą.

Kovo mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis davė nurodymą atšaukti visus Ukrainos taikdarius iš visų misijų, kad jie galėtų įsijungti į šalies gynybą nuo Rusijos agresijos.  

Suomija Rusijos pasienyje konfiskavo karinėms reikmėms skirtas prekes

Suomijos muitinės tarnyba trečiadienį pranešė sučiupusi kelis keliautojus, mėginusius per sieną pravežti į Rusiją bepiločius orlaivius ir kitas sankcionuotas prekes, kurios galėtų sustiprinti Maskvos „pramoninius ir karinius pajėgumus“.

Prekės konfiskuotos Suomijai diskutuojant dėl vizų ribojimo Rusijos piliečiams po vasario 24-ąją Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą, dėl kurios Vakarai taiko sankcijas. Nuo liepos 22 iki 27 d. atlikta daugiau nei 2500 patikrinimų ir tokių atvejų būtą maždaug 100, pranešė muitinės tarnyba. „Šiuo metu preliminariai nagrinėjama maždaug 20 su keleivių judėjimu susijusių atvejų“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad apieškant aptikta įvairių Europos Sąjungos sankcionuojamų prabangos prekių, taip pat prekių, kurios gali būti pritaikytos kariniams tikslams, „pavyzdžiui, jūrų eisme naudojamų prietaisų“. „Taip pat buvo dronų ir tokių daiktų, kurių šiuo metu negalime komentuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė vykdantysis direktorius Mikko Gronbergas.

Didėjantis rusų turistų skaičius Suomijoje kelia nepasitenkinimą, nes daugelis mano, kad dėl karo Ukrainoje turizmą reikėtų riboti. Suomijos opozicinė konservatorių partija praėjusią savaitę pasiūlė sustabdyti turistinių vizų išdavimą rusams. Prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį turi aptarti šį klausimą su vyriausybe, panašu, kad dauguma parlamentarų pritaria pasiūlymui. „Asmeniškai manau, kad apribojimai turėtų būti sustiprinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aki Lindenas iš valdančiųjų Socialdemokratų partijos, einantis ministro pirmininko pareigas, kol Sanna Marin atostogauja.

Praėjusią savaitę Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija „reaguotų labai neigiamai“, jei būtų apribotas vizų išdavimas Rusijos piliečiams. Liepos 15 d. Rusijai panaikinus COVID kelionių apribojimus, į Suomiją vykstančių Rusijos turistų skaičius nuolat didėja. Nors jų dar nėra tiek, kiek buvo iki COVID pandemijos, liepą sieną kirto daugiau nei 185 tūkst., prieš tai birželį – 125 tūkst. rusų.

Vokietijos parlamentarė netiki, kad V. Putinas nori derybų su Ukraina

Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann kritiškai vertina buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio žodžius, kad esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirengęs deryboms su Ukraina, praneša „Spiegel“.

„Jei jis tvirtina, kad Putinas nori sprendimo, tai aš jau šiandien galiu pasakyti, kaip turėtų atrodyti tas sprendimas: Putinas nori Rytų Ukrainos“, - pareiškė žurnalistams parlamentarė.

„Todėl aš rimčiau klausau, ką sako ponas Lavrovas, nei ką sako buvęs kancleris“, – pridūrė komiteto pirmininkė, turėdama omenyje Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad Maskvos tikslas yra pakeisti režimą Kyjive.

Buvęs VFR vyriausybės vadovas G. Schröderis interviu leidiniui „Stern“ pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas pasirengęs diplomatiniam sureguliavimui su Ukraina.

Ekskancleris susitiko su V. Putinu praėjusią savaitę Maskvoje.

„Gera naujiena yra tai, kad Kremlius nori rasti sprendimą derybomis. Derybos dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto jau vyko, pavyzdžiui, Stambule kovo mėnesį. Turkai buvo labai naudingi, kadangi jie dalyvavo derybose dėl grūdų tiekimo. Kol kas tai labai naudinga. Pirmas laimėjimas yra susitarimas dėl grūdų, galbūt pamažu pavyks išplėsti jį iki ugnies nutraukimo“, – samprotavo G. Schröderis.

V. Zelenskis: V. Putinui negalima leisti išsaugoti savo reputacijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta siūlymus, kad pasaulis turi leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išsaugoti savo reputaciją, praneša agentūra „Sky News“.

„Tas, kuris nori išsaugoti savo reputaciją, nelaido raketų iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų, nesmūgiuoja gyvenamiesiems namams... nemėto bombų and gimdymo namų, darželių, muziejų, teatrų ir šventyklų“, – teigė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas tokius savo komentarus išsakė kreipdamasis į Australijos nacionalinį universitetą. Valstybės vadovas kartu padėkojo Australijai už jos iki šiol suteiktą paramą.

Pasak prezidento, Ukraina per 161 Rusijos invazijos dieną jau tapo tūkstančių karo nusikaltimų liudininke.

Lenkijos URM vadovas: ESBO tęs veiklą Ukrainoje

Nepaisant Rusijos veto, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) tęs veiklą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė ESBO pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

Z. Rau apie tai pranešė po derybų Kyjive su ESBO generaline sekretore Helga Maria Schmid. Pasak Lenkijos URM vadovo, buvo nuspręsta tęsti ESBO buvimą Kyjive. „Virš Kyjivo toliau plevėsuos ESBO vėliava“, – teigė Z. Rau, kurį citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Dėl ESBO veiklos įprastai sprendžiama bendru sutarimu. Kadangi Maskva vetavo šios organizacijos veikimą Ukrainoje, liepos pradžioje buvo nutraukti visi iš reguliaraus biudžeto finansuojami ESBO projektai šalyje. Tačiau ESBO sekretoriatas Vienoje trečiadienį pranešė, kad nuo šiol 25 projektai Ukrainoje bus finansuojami naudojant savanorišku principu skirtas ESBO narių lėšas.

ESBO yra išreiškusi ryžtą padėti Ukrainos vyriausybei išminuoti šalies teritoriją, tvarkytis su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir kovoti su smurtu prieš moteris.

Specialieji ESBO stebėtojai Ukrainoje dirba dar nuo 2014 m.

Įsibrovėliai smogė Dnepropetrovsko sričiai: yra sužeistų, dešimtys namų apgadinta

Okupantai apšaudė Dniepropetrovsko sritį. Venas žmogus sužeistas, apgadinta dešimtys namų, rašo UNIAN.

Tai paskelbė Dnepropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka.

„Po pietų priešas du kartus apšaudė Krivyi Riho sritį. Sviediniai pataikė į Zelenodolsko bendruomenę. Sužeistas 73 metų vyras. Jis guli ligoninėje. Mieste apgadintos kelios dešimtys privačių namų“, – rašė V. Rezničenka.

Jis taip pat pridūrė, kad specialistai jau dirba priešo apšaudymo vietoje. 

D. Kuleba: nieko nėra ciniškesnio už V. Putino pakalikų kalbas

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ ciniškais išvadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikų kalbas apie tai, kad Rusija pasirengusi taikos deryboms.

Apie tai praneša ukrinform.net.

„Nėra nieko ciniškesnio už V. Putino pakalikus, kurie kalba, kad Rusija yra pasirengusi taikos deryboms.

Tą vadinamą pasirengimą mes girdime ir matome kasdien: artilerijos smūgius, raketų terorą prieš civilius gyventojus, masinius nusikaltimus. Rusija yra susikoncentravusi į karą, visa kita yra tik dūmų uždanga“, – kalbėjo D.Kuleba.


Šiame straipsnyje: karaskaras Ukrainojeatominė elektrinėRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių