Karas: ukrainiečiai nukovė Rusijos generolą, Kremlius neigia, kad ketina panaudoti cheminį ginklą

Cituodamas Ukrainos kariuomenės generalinį štabą, O. Arestovyčius sakė, kad Rusijos kariai frontuose nebeturi pakankamai išteklių, kad galėtų toliau žengti į priekį, jiems trūksta degalų, maisto produktų ir šaudmenų. „Okupantas yra alkanas ir basas“, – sakė O. Arestovičius.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas teigė, kad ketvirtadienį Rusijos pajėgos, kelias dienas apgulusios rytinį Ukrainos Izyumo miestą, pagaliau perėmė „visišką jo kontrolę".

Tačiau netrukus po to Ukrainos valdžios institucijos atmetė šį teiginį kaip „dar vieną Rusijos žiniasklaidos provokaciją“, o Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas „Telegram“ programėlėje rašė, kad „Izyumas yra Ukrainos miestas. Visada toks buvo ir visada bus“.

Trisdešimtoji karo Ukrainoje diena

O. Sinehubovas pripažino, kad regione vyko smarkūs mūšiai, tačiau teigė, kad Ukrainos pajėgos išlaiko savo pozicijas Izyume. Jis taip pat sakė, kad mažiausiai šeši žmonės žuvo laukdami eilėje prie humanitarinės pagalbos antrajame Ukrainos mieste Charkive, ir pridūrė, kad dar 15 žmonių buvo sužeisti.

Charkivo policija pranešė, kad per pirmąjį karo mėnesį mieste iš viso žuvo 294 Ukrainos civiliai gyventojai, įskaitant 15 vaikų, ir pridūrė, kad mieste likę gyventojai šiuo metu beveik neišeina iš savo slėptuvių.

Ketvirtadienį, praėjus mėnesiui nuo karo pradžios, Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad Rusija surengė daugiau kaip 1 800 oro smūgių virš Ukrainos. Be to, pasak jos, į Ukrainos taikinius iš sausumos ir jūros buvo paleista šimtai raketų.

V. Zelenskis padėkojo savo tautiečiams už pasipriešinimą rusų okupantams. Ukrainos gynėjai sustabdė priešą visur, sakė jis ketvirtadienį vėlai vakare paskelbtame vaizdo pranešime.

Prezidentas sakė tikįs, kad milijonai ukrainiečių, kurie dėl Ukrainos pergalės ir taikos padarytų viską, nusipelno apdovanojimų.

Daugelis Ukrainos teritorijų yra nepaliaujamai bombarduojamos, o humanitarinė padėtis kasdien darosi vis blogesnė. Tačiau Rusijos sausumos ir oro pajėgoms sunkiai sekasi užimti didžiuosius miestus, tokius kaip apgultą Mariupolį prie Azovo jūros ir sostinę Kyjivą.

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną sunaikintos 202 Ukrainos priešraketinės gynybos sistemos, 257 bepiločiai orlaiviai ir daugiau kaip 1 500 tankų bei kitų šarvuotų kovos mašinų.

V. Zelenskis: sankcijos Rusijai yra šiek tiek pavėluotos

Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Europos sankcijos Rusijai yra „šiek tiek pavėluotos“.

Jis kalbėjo apie Rusijos vykdomą jo šalies naikinimą ir daromą žalą ir padėkojo Europai už vieningą paramą Ukrainai, skelbia BBC. Ukrainos prezidentas Europos vadovams teigė, kad jie per vėlai ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų Rusiją.

„Jūs taikėte sankcijas. Esame dėkingi. Tai galingi žingsniai. Bet šiek tiek pavėluotai...“, – sakė jis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į dujotiekio „Nord Stream 2“ blokavimą.

„Jūs užblokavote „Nord Stream 2“. Ir teisingai. Bet taip pat buvo šiek tiek vėlu“, – sakė V. Zelenskis.

Kyjivas: po didelių nuostolių dalis Rusijos pajėgų atsitraukia

Kyjivo duomenimis, Ukrainos šiaurės rytuose didelių nuostolių patyrę rusų daliniai iš dalies atitraukė. Tai naktį į penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Esą stebimas tam tikrų rusų dalinių atsitraukimas už Rusijos sienos po to, kai pajėgos neteko daugiau kaip pusės personalo.

Rusijos daliniai toliau blokuoja antrąjį pagal dydį Charkivo miestą ir Sumų didmiestį. Prie Iziumo Charkivo srityje rusų pajėgos rengiasi naujam puolimui. Maskvai iš dalies pavyksta išlaikyti sausumos jungtį tarp Rusijos Rostovo srities prie Ukrainos sienos ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Ukrainos duomenimis, naktį į penktadienį, be to, Ukrainos pajėgos buvo atakuojamos Dnipropetrovsko regione. Rusija surengė dvi raketų atakas prieš dalinį Dnipro pakraštyje, feisbuke pranešė vietos tarnybos.

J. Bidenas lankysis Žešuvo mieste netoli Ukrainos sienos

JAV prezidentas Joe Bidenas, siekdamas parodyti Vakarų ryžtą prieš Rusijos invaziją, penktadienį apsilankys viename Lenkijos miestelyje prie sienos su Ukraina, pranešė Baltieji rūmai.

Scanpix nuotr.

J. Bideną Žešuve, esančiame maždaug už 80 km nuo Ukrainos sienos, pasitiks Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai pranešime apie prezidento kelionės planus penktadienį, per nepaprastąjį vizitą Europoje, kurį paskatino karas Ukrainoje.

Iki šiol Baltieji rūmai nedetalizavo prezidento viešnagės planų Lenkijoje, kuri yra antrasis jo kelionės etapas po NATO ir kitų aukščiausiojo lygio susitikimų Briuselyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kovo 5 dieną taip pat užsuko į Žešuvą, kai lankėsi Lenkijoje, siekdamas parodyti JAV paramą NATO rytinio flango šalims, anksčiau priklausiusioms sovietų įtakos sferai, o dabar nerimaujančioms dėl to, koks gali būti kitas Maskvos žingsnis po provakarietiškos Ukrainos užpuolimo.

Baltieji rūmai pranešė, kad J. Bidenas penktadienį taip pat bus informuotas apie tai, kaip Lenkija tvarkosi su keliais milijonais ukrainiečių, kurie pabėgo iš šios šalies gelbėdamiesi nuo Rusijos apšaudymo ir bombardavimo.

Be to, J. Bidenas Žešuve susitiks su Lenkijoje dislokuotos JAV 82-osios oro desanto divizijos kariais.

Ukraina patikslino informaciją apie smūgį Berdiansko uostui

Ukrainos kariškiai anksti penktadienį patikslino, kad per smūgį Rusijos užimto pietrytinio Berdiansko miesto uoste buvo sunaikintas didysis jūrų desanto laivas „Saratov“ ir kad du kiti laivai buvo apgadinti.

Anksčiau buvo skelbta, kad per ketvirtadienį ryte surengtą smūgį šiame Azovo jūros uostamiestyje buvo sunaikintas „Tapir“ klasės didysis desanto laivas „Orsk“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo „Facebook“ pranešime sakoma, kad Berdiansko uoste smūgio metu buvo apgadinti „Ropucha“ klasės didieji desanto laivai „Cezar Kunikov“ ir „Novočerkassk“.

Berdianskas yra kontroliuojamas Rusijos pajėgų nuo vasario 27 dienos.

Scanpix nuotr.

Šis uostamiestis yra už maždaug 80 km į vakarus nuo strateginę reikšmę turinčio Mariupolio. Pastarąjį rusų pajėgos yra apsupusios ir ypač įnirtingai apšaudo.

Tūkstančiai civilių pabėgo iš Mariupolio evakuacijos koridoriais, bet maždaug 100 tūkst. žmonių ten yra įstrigę be maisto, vandens ir elektros.

Kyjivas sako, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Mariupolyje jau žuvo per 2,5 tūkst. žmonių.

Lygiai prieš mėnesį įsiveržusios Rusijos pajėgos Ukrainos pietuose pasistūmėjo, bet kontroliuoja tik Chersoną, kur gyvena maždaug 200 tūkst. žmonių.

Ukraina: Maskva jėga veža civilius į Rusiją

Ukraina ketvirtadienį apkaltino Maskvą jėga išvežus šimtus tūkstančių civilių iš sugriautų Ukrainos miestų į Rusiją, kur kai kurie gali būti naudojami kaip „įkaitai“, siekiant spausti Kyjivą pasiduoti.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova nurodė, kad maždaug 402 tūkst. žmonių, skaitant 84 tūkst. vaikų, buvo išvežti prieš jų valią.

Kremlius nurodė beveik tokį patį skaičių žmonių, kurie neva savo noru buvo perkelti į Rusiją. Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamuose rajonuose dauguma gyventojų yra rusakalbiai, pasisakantys už artimus ryšius su Maskva.

Rusija smogė raketomis Ukrainos kariniame daliniui šalia Dnipro

Rusijos pajėgos vėlai ketvirtadienį paleido dvi raketas į vieną Ukrainos karinį dalinį ketvirtojo pagal dydį šalies miesto Dnipro pakraštyje, pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioninis padalinys.

Pranešime sakoma, kad smūgiai sunaikino du pastatus ir sukėlė du gaisrus. Žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius tikslinamas.

Dnipras yra į vakarus nuo sričių palei sieną su Rusija, nuo 2014 metų kontroliuojamų prorusiškų separatistų.

Kremlius neigia gandus dėl „pradingusio“ S. Šoigu

Kremlius ketvirtadienį sakė, kad beveik dvi savaites viešumoje nematytas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu yra pernelyg užsiėmęs, todėl ir nesirodo.

S. Šoigu, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kaip pranešama, praėjusį kartą viešumoje pasirodė kovo 11 dieną, nors atlieka vieną svarbiausių vaidmenų per Rusijos karą Ukrainoje.

Kai kuriuose Rusijos žiniasklaidos pranešimuose teigta, kad jis gali turėti sveikatos problemų.

Stop kadras

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas stengėsi paneigti tokias kalbas ir žurnalistams sakė: „Gynybos ministras šiuo metu turi daug kuo rūpintis. Vyksta specialioji karinė operacija.“

Gynybos ministras šiuo metu turi daug kuo rūpintis.

„Dabar ne laikas dirbti su žiniasklaida“, – pridūrė jis.

Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad S. Šoigu informavo prezidentą Vladimirą Putiną apie naujausius įvykius Ukrainoje.

Vėliau ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie S. Šoigu pokalbį telefonu su Armėnijos gynybos ministru Surenu Papikianu.

Abu ministrai „aptarė dabartinę situaciją regione ir sritis, kur rusų taikdarių pajėgos Kalnų Karabache vykdo savo užduotis“, nurodė ministerija.

Dėl Kalnų Karabacho regiono buvusios sovietinės respublikos Azerbaidžanas ir Armėnija ginčijasi ir kovoja nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios karo, kai šios teritorijos kontrolę perėmė armėnų separatistai.

66 metų S. Šoigu paprastai reguliariai pasirodo per valstybinę televiziją. Jis ne kartą buvo nufilmuotas išvykose į Sibiro gamtą su V. Putinu.

Rusijos pareigūnų dingimas iš viešumos dažnai išprovokuoja gandus apie ligą, nes valdžia nenoriai skelbia tokią informaciją, net jei ji tikra.

Kelis kartus buvo pasklidę gandų ir dėl V. Putino, kai jis savaitei ar daugiau dingdavo iš viešumos.

„Mums būtų nuobodu, jei nebūtų gandų“, – pasakė jis 2015 metais, vėl pasirodęs viešumoje po 10 dienų nežinios.

Baltarusių opozicijos lyderė ragina karius nepulti Ukrainos

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Baltarusijos pajėgas neįsitraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą, jei to bus prašoma, ir gyrė savanorius, padedančius ukrainiečiams kovoti su rusų kariais.

„Mūsų baltarusiai kariai supranta, kad ukrainiečiai yra mūsų broliai ir seserys ir mes nenorime prieš juos kovoti“, – sakė S. Cihanouskaja per susitikimą su baltarusių bendruomenės atstovais Varšuvoje.

„Nenorime tapti priešais“, – kalbėjo ji.

Baltarusiją jau beveik tris dešimtmečius geležiniu kumščiu valdantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, griežtomis priemonėmis slopina bet kokius nepritariančius balsus ir yra smarkiai priklausomas nuo Maskvos.

Baltarusija suteikė Maskvai svarbų strateginį pranašumą, leisdama rusų pajėgoms atakuoti Ukrainą iš savo teritorijos, tačiau kol kas pati į karą neįsitraukė.

Baltarusių kariai „neturi dalytis atsakomybe su Lukašenkos režimu už jo veiksmus“, – sakė S. Cichanouskaja.

Ji taip pat gyrė baltarusių prodemokratinius savanorius, vykstančius padėti ukrainiečiams kovoti su rusų pajėgomis.

„Labai jais didžiuojamės. Jie gina ne tik Ukrainos nepriklausomybę, bet ir mūsų ateitį“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

Vakarų šalys laiko S. Cichanouskają 2020 metų rugpjūtį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų tikrąja nugalėtoja. Po rinkimų A. Lukašenkai pradėjus brutaliomis priemonėmis slopinti kilusius protestus, S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.

A. Lukašenka Baltarusijai vadovauja nuo 1994 metų.

Lenkija atsisako už rusiškas dujas mokėti Rusijos rubliais

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pareiškė, kad nemokės už rusiškas dujas Rusijos rubliais, atmesdama tokį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“, Rusijai atsidūrus precedento neturinčių tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje gniaužtuose.

Mes vykdysime įsipareigojimus pagal galiojančios sutarties sąlygas.

„Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią. Mes vykdysime įsipareigojimus pagal galiojančios sutarties sąlygas“, – naujienų agentūra PAP citavo PGNiG vadovą Pawelą Majewskį (Pavelą Majevskį).

Vokietija, kuri iki Rusijos invaziijos į Ukrainą iš Rusijos pirko 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų, anksčiau šią savaitę perspėjo, kad toks Rusijos reikalavimas yra sutarties pažeidimas.

„Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas).

Savo ruožtu Austrijos energetikos bendrovės OMV vadovas Alfredas Sternas (Alfredas Šternas) konstatavo, kad galiojanti sutartis su „Gazprom“ neleidžia atsiskaityti rubliais.

PGNiG ilgalaikė sutartis su „Gazprom“ dėl jo vamzdynais eksportuojamų dujų pirkimo baigs galioti šių metų pabaigoje, o Varšuva ne kartą skelbė, kad jos pratęsti neketina.

Australija įvedė naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai

Australija įveda naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Naujos priemonės nukreiptos tiesiogiai prieš Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir jo šeimos narius bei prieš 22 „Rusijos propagandistus ir dezinformacijos aktyvistus“, penktadienį Kanberoje pranešė Užsienio reikalų ministerija. Australijos sankcionuojamų „Kremliui palankių propagandistų“ skaičius išaugo iki 32.

Praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, būtina garantuoti, kad tie, kurie remia Rusijos karą prieš kaimyninę šalį, „sumokėtų didelę kainą“, sakė užsienio reikalų ministrė Marise Payne. Baltarusijos vyriausybė esą toliau teikia „strateginę paramą“ Rusijai ir, be kita ko, leido Rusijos ginkluotosioms pajėgoms prieš invaziją kelias savaites treniruotis savo šalyje ir iš Baltarusijos lesti balistines raketas į Ukrainą.

„Mes įvedame sankcijas ir jo sūnui Viktorui Lukašenkai, kuris prieš tai užėmė aukštas pozicijas nacionalinio saugumo srityje Baltarusijos vyriausybėje, bei jo žmonai Galinai Lukašenko, Baltarusijos pirmajai poniai“, – pažymėjo M. Payne. Suderinus veiksmus su partneriais, abi šalys gali sulaukti dar daugiau sankcijų.

Čečėnų lyderis skelbia, kad jo pajėgos „išlaisvino“ Mariupolio savivaldybės pastatą

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ketvirtadienį pranešė, kad jo vadovaujamo Rusijos regiono pajėgos perėmė apgulto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto valdžios pastato kontrolę ir iškėlė Rusijos vėliavą.

R. Kadyrovas „Telegram“ programėlėje paskelbė čečėnų kalba vykusio telefono pokalbio vaizdo įrašą, kuriame, pasak jo, Rusijos parlamento įstatymų leidėjas Adamas Delimchanovas kalbasi su „mūsų narsiais vyrais“.

„Vaikinai radijo ryšiu praneša, kad jie išlaisvino Mariupolio valdžios pastatą ir iškėlė ant jo mūsų vėliavą“, – sakė čečėnų lyderis savo „Telegram“ paskyroje, kurią prenumeruoja daugiau kaip 1,4 mln. žmonių.

Buvęs sukilėlis, tapęs Kremliaus sąjungininku, rašė, kad ukrainiečių „banditai, kurie liko gyvi, nerizikavo, paliko savo pozicijas... ir pabėgo“.

„Kiti daliniai lygiagrečiai juda per miestą ir valo jį nuo „Azovo“ purvo“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Ukrainos kraštutinių dešiniųjų batalioną „Azov“. „Jei Dievas duos, netrukus Mariupolis bus visiškai išvalytas“, – rašė jis.

Scanpix nuotr.

Po kelių valandų paskelbtame vaizdo įraše R. Kadyrovas teigė, kad Maskvos pajėgos „visiškai išvalė gyvenamuosius rajonus rytinėje miesto dalyje“.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip grupė karių virš apgadinto pastato iškelia vėliavą su Čečėnijos lyderio atvaizdu.

„Kareiviai iškėlė vėliavą virš Levoberežno rajono prokuratūros pastato, kuris buvo išlaisvintas paskutinis“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad apgultame pietiniame uostamiestyje beveik 100 tūkst. žmonių yra įstrigę be maisto, vandens, elektros energijos ir kenčia nuo įnirtingo Rusijos pajėgų apšaudymo.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija „Twitter“ tinkle parašė, kad Maskva „pradėjo naują teroro prieš Mariupolį etapą“, prievarta deportuodama apie 6 000 gyventojų į Rusijos stovyklas.

Rusijoje vyksta pirmieji procesai dėl rusų ginkluotųjų pajėgų „šmeižimo“

Rusijos tyrimų komitetas jau vykdo daugiau kaip dešimt baudžiamųjų procesų dėl tariamos dezinformacijos apie rusų ginkluotąsias pajėgas. Tai penktadienį agentūrai TASS pareiškė institucijos vadovas Aleksandras Bastrykinas. Jis labai deramų žingsniu pavadino baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimą. Griežtos bausmės „sumažins neteisingos informacijos kiekį ir jos neigiamą poveikį plačiajai visuomenei“.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Maskva įvedė iki 15 metų kalėjimo bausmę už „dezinformaciją“ apie karą ar tariamą ginkluotųjų pajėgų šmeižimą. Karas Rusijoje turi būti vadinamas „karine specialiąja operacija“. Gatvėse policija sulaiko demonstrantus su plakatais „Karui – ne“. Pasak žmogaus teisių aktyvistų, siekiama užgniaužti bet kokį protestą prieš karą.

Anot A. Bastrykino, naujas įstatymas yra ir priemonė apsisaugoti nuo to, ką jis pavadino „Vakarų informaciniu karu prieš Rusiją“. Jo institucija, be kita ko, renka duomenis apie Ukrainos valdžios atstovų grasinimus bei raginimus imtis smurto prieš Rusijos piliečius.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje suvestinėje skelbiama, kad praėjusią parą Ukrainos kariuomenė atrėmė devynias Rusijos pajėgų atakas, sunaikino dvylika tankų. Karą Ukrainoje pradėjusi šalis neteko daugiau kaip 200 karių.

„Mūsų kariai atrėmė devynias priešo atakas, sunaikino dvylika tankų, apie 20 šarvuočių ir mašinų bei devynias artilerijos sistemas. Priešas neteko daugiau kaip 200 karių. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė du priešo orlaivius ir du bepiločius orlaivius. Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų grupė per praėjusią dieną smogė šešiems priešo oro taikiniams: vienam lėktuvui, vienam nepilotuojamam orlaiviui ir keturioms sparnuotosioms raketoms“, – rašoma pranešime.

Žuvę vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 135 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak prokuratūros, sužeisti dar 184 vaikai. Daugiausiai aukų užfiksuota Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadintos 566 švietimo įstaigos, iš jų 73 – visiškai sunaikintos.

Nuo Rusijos kariuomenės ugnies taip pat nukentėjo jau per 40 vaikams skirtų įstaigų, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas, menų mokyklas, sporto mokyklas ir bibliotekas.

Šie duomenys nėra galutiniai.

Ukraina priėmė įstatymą, numatantį įkalinimą Rusijos kolaborantams

Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo už įkalinimo iki 12 metų bausmes asmenims, padedantiems į šalį prieš mėnesį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai didžiule persvara pritarė 10–12 metų įkalinimo bausmėms už „tyčinę veiklą siekiant padėti valstybei agresorei“, sakoma parlamento interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Baustina veikla apima paramą priešui, jo sprendimų įgyvendinimą, lėšų ar turto rinkimą ar perdavimą priešui ir jo pajėgoms, kitokį kolaboravimą.

Scanpix nuotr.

Nuteistiesiems būtų skiriamos ne tik įkalinimo bausmės – jiems būtų uždrausta laikotarpiui iki 15 metų dirbti vyriausybinius darbus, jų turtas gali būti konfiskuotas.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad pareigūnai atlieka tyrimą dėl dviejų Naujosios Kachovkos pietiniame Chersono regione gyventojų, įtariamų padėjus Rusijos kariuomenei suformuoti okupacinę vyriausybę.

„Latvijas Gaze“: neįžvelgiame galimybių už rusiškas dujas mokėti rubliais

Latvijos dujų bendrovės „Latvijas gaze“ valdybos pirmininkas Aigaras Kalvitis pareiškė nematantis galimybių, kaip jo vadovaujama įmonė už iš Rusijos importuojamas gamtines dujas galėtų atsiskaityti Rusijos rubliais.

Jis paaiškino, kad galiojanti sutartis su „Gazprom“ numato atsiskaitymus eurais, todėl neaišku, kaip galėtų vykti mokėjimai rubliais.

„Dabartinės sutarties sąlygos nenumato kitokių atsiskaitymų kaip tik eurais. Neįsivaizduoju, kaip galėtume mokėti kita valiuta“, – sakė A. Kalvitis.

Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalis priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, Kremliui į tokių valstybių sąrašą įtraukus visas Europos Sąjungas nares. Jis nurodė vyriausybei ir centriniam bankui per savaitę parengti taisykles, kuriomis vadovaudamiesi dujų pirkėjai Rusijos rinkoje įsigytų rublių tokiems atsiskaitymams.

„Gazprom“ yra didžiausas „Latvijas Gaze“ akcininkas, valdantis 34 proc. akcijų paketą. 28,97 proc. akcijų turi Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondas „Marguerite“, 18,26 proc. – Vokietijos koncernas „Uniper Ruhrgas International“, 16 proc. – bendrovė „Itera Latvija“, 2,77 proc. – smulkieji akcininkai.

Rusijos žurnalistų sąjunga kaltina platformą „YouTube“ turinio cenzūra

Rusijos žurnalistų sąjunga ketvirtadienį apkaltino platformą „YouTube“ cenzūruojant rusų žiniasklaidos turinį ir paragino imtis prieš ją baudžiamųjų priemonių, augant nerimui, kad ši JAV bendrovė gali tapti viena iš daugelio uždraustų Rusijoje.

„Šališkas moderavimas ir atvira skaitmeninių platformų cenzūra turi sulaukti pasekmių, numatytų Rusijos įstatymuose“, – Rusijos žurnalistų sąjungos vadovą Vladimirą Solovjevą citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Raginame Rusijos valdžios pareigūnus reaguoti į tokią situaciją ir imtis atitinkamų priemonių prieš „Google“ ir jos vaizdo įrašų platformą „YouTube“, – nurodė jis.

Pasak V. Solovjevo, Rusijos žurnalistų sąjunga pateiks atitinkamą prašymą Rusijos prokurorams, Užsienio reikalų ministerijai ir žiniasklaidos priežiūros tarnybai „Roskomnadzor“.

Savo ruožtu didžiausias Rusijos žiniasklaidos holdingas – valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ dukterinė įmonė „Gazprom-Media“ – ketvirtadienį sukritikavo „YouTube“ platformą dėl dviejų jos kanalų – TNT ir NTV – pašalinimo iš platformos.

„YouTube sprendimas blokuoti juos (šiuos kanalus) milijonams prenumeratorių buvo visiškai netikėtas“, – parašė „Gazprom-Media“ tinkle „Telegram“, pavadindama tokius „YouTube“ veiksmus „politiškai šališkais ir pažeidžiančiais mūsų žiūrovų interesus“.

Valstybės kontroliuojamas žiniasklaidos holdingas „Rossija segodnia“ pranešė, kad „YouTube“ blokavo jam priklausančios naujienų agentūros „Sputnik“ turinį, kurio transliavimas yra uždraustas Europos Sąjungoje.

„Visi „Sputnik“ ištekliai 32 kalbomis nepasiekiami; „YouTube“ juos tiesiog užblokavo“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė grupės atstovė Anna Starikova.

„Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareikalavo, kad „YouTube“ atkurtų prieigą prie Rusijos aneksuoto Krymo vadovo Sergejaus Aksionovo kanalo.

„YouTube“ tapo selektyvios cenzūros, nukreiptos prieš Rusijos žiniasklaidą, socialiai reikšmingus išteklius ir politinius veikėjus, instrumentu“, – platformoje „Telegram“ paskelbė „Roskomnadzor“.

Praėjusią savaitę „Roskomnadzor“ apkaltino JAV technologijų milžinę „Google“ ir jos vaizdo įrašų platformą „YouTube“ „teroristine“ veikla, žengdama pirmąjį žingsnį galimo uždraudimo link.

Rusija jau užblokavo prieigą prie kitų pasaulinių technologijų bendrovių, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, o taip pat kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.

Anksčiau „ekstremistine veikla“ tarnyba apkaltino amerikiečių bendrovę „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“.

ES įsipareigojo įsteigti patikos fondą karo draskomai Ukrainai

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį įsipareigojo įkurti specialų patikos fondą, kad padėtų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai patenkinti būtiniausias valstybės reikmes.

Tai numatyta ES viršūnių susitikimo išvadų 8-ajame punkte.

„Atsižvelgdama į Rusijos karinės agresijos Ukrainai sukeltus sugriovimus ir didžiulius nuostolius, Europos Sąjunga įsipareigoja teikti paramą Ukrainos vyriausybei jos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, o pasibaigus Rusijos puolimui – demokratinės Ukrainos atkūrimui“, – rašoma viršūnių susitikimo išvadose.

„Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba sutaria įkurti Ukrainos solidarumo patikos fondą ir kviečia jame dalyvauti tarptautinius partnerius bei ragina nedelsiant pradėti pasirengimo darbus“, – rašoma pareiškime.

ES taip pat „ragina [Europos] Komisiją toliau teikti techninę pagalbą Ukrainai įgyvendinant būtinas reformas“.

Be to, Europos Vadovų Taryba paragino tinkamu metu organizuoti tarptautinę konferenciją surinkti lėšų Ukrainos solidarumo patikos fondui.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pirmą kartą užsiminė apie patikos fondą praėjusį penktadienį per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Pasak Ch. Michelio, tokia institucija „padėtų teikti pagrindines paslaugas ir patenkinti neatidėliotinus piliečių poreikius“, taip pat „suteiktų likvidumo ilgalaikei paramai valdžios institucijoms ir ilgainiui taptų atstatymo pagrindu“.

Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, žala šalies infrastruktūrai, padaryta nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, jau siekia 62–119 mlrd. JAV dolerių (56–102 mlrd. eurų); gyventojų nuostoliai, žala socialinės ir medicinos infrastruktūros objektams – iki 10 mlrd. JAV dolerių (9,1 mlrd. eurų).

Finansų ministras Serhijus Marčenka sakė, kad karo kaina sieks nuo trečdalio iki pusės šalies bendrojo vidaus produkto.

Tiesioginiai nuostoliai šiais metais sudarys apie 62 mlrd. JAV dolerių, o būsimos išlaidos šalies teritorijos išminavimui viršys 1 trln. JAV dolerių (907 mln. eurų).

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainos bendrasis vidaus produktas 2022-aisiais sunyks dešimtadaliu, o infliacija išaugs iki beveik 20 procentų.

Rusija paskelbė sunaikinusi didžiausią Ukrainos kariuomenės degalų bazę

Rusija penktadienį paskelbė sunaikinusi didžiausią išlikusią Ukrainos kariuomenės degalų bazę, smogusi jai iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.

„Kovo 24-osios vakarą tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ buvo smogta degalų bazei Kalynivkos gyvenvietėje netoli Kyjivo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad ši saugykla buvo didžiausia išlikusi Ukrainos kariuomenės degalų bazė, iš kurios buvo aprūpinamos pajėgos provakarietiškos šalies centrinėje dalyje.

Ukraina patvirtino informaciją apie patirtą smūgį ir sakė, kad jis įvyko apie 20 valandą, maždaug už 40 km į pietvakarius nuo Kyjivo esančioje gyvenvietėje.

Kyjivo greitosios pagalbos tarnybų teigimu, pavojaus, kad gaisras išplis už saugyklos ribų, nėra.

AFP reporteris matė virš degančios bazės kylančius ugnies kamuolius.

„Matėme sprogimą, jis buvo labai didelis“, – sakė saugyklos apsaugos darbuotojas šalia esančiame patikros poste, prašęs neskelbti jo pavardės.

„Laimei, žmonių aukų buvo išvengta“, - pridūrė jis.

Rusijos pranešimas buvo paskelbtas invazijos, kurią Maskva pabrėžtinai vadina ne karu, o „specialiąja karine operacija“, 29-ąją dieną. Per šią kampaniją tūkstančiai žmonių žuvo, daugiau kaip 10 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Nuo Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną Rusijos pajėgos sunaikino daugiau kaip 260 dronų, per 1 580 tankų ir kitų šarvuotųjų mašinų, taip pat 204 oro erdvės gynybos sistemas, teigia Gynybos ministerija.

Ukrainos pajėgoms pavyko paralyžiuoti pirminį Rusijos puolimą ir netgi surengti keletą sėkmingų atsakomųjų puolimų, pastebima vis daug ženklų, kad abi pusės ruošiasi ilgam ir kruvinam karui, kurio nė viena negali lengvai laimėti.

ES kaltina Rusiją Ukrainoje vykdant karo nusikaltimus

Rusija atakuoja civilius gyventojus ir, be kita ko, taikosi į ligonines, mokyklas ir slėptuves, sakoma ankstyvą penktadienio rytą paskelbtame ES viršūnių susitikimo Briuselyje pareiškime. „Šie karo nusikaltimai turi nedelsiant liautis“, – pabrėžiama čia.

JAV vyriausybė trečiadienį pirmą kartą oficialiai apkaltino rusų pajėgas Ukrainoje karo nusikaltimais. „Mūsų vertinimas remiasi kruopščiai patikrinta informacija iš viešų ir žvalgybos šaltinių“, - sakė JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas. JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį dalyvavo ES viršūnių susitikime.

Karo nusikaltimai yra tarptautinės teisės pažeidimas – dėl jų gali būti keliama byla Tarptautiniam Baudžiamajame Teisme. Prie karo nusikaltimų, pavyzdžiui, priskiriamas tyčinis civilių žudymas bei civilių marinimas badu, trukdymas tiekti humanitarinę pagalbą ir branduolinio ar cheminio ginklo naudojimas.

Savo viršūnių susitikimo pareiškime Versalyje prieš dvi savaites ES dar vengė naudoti terminą „karo nusikaltimai“. Tačiau ir tada kalbėta apie „savavališkas atakas prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus“. „Neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų chartijos principus“, – teigta tuomet.

Scanpix nuotr.

Dabartinio susitikimo baigiamajame pareiškime sakoma, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, dėl to masiškai žūsta ar nukenčia civiliai gyventojai. Už tai atsakingi asmenys ir jų pagalbininkai esą bus patraukti atsakomybėn.

Ukrainai ir toliau bus teikiama koordinuota politinė, finansinė, materialinė ir humanitarinė parama. Be to, ES toliau pasirengusi greitai imtis naujų koordinuotų griežtų sankcijų prieš Rusiją ir Baltarusiją. Bet kokas mėginimas apeiti jau priimtas sankcijas ar kitaip padėti Rusijai turi būti sustabdytas.

D. Medvedevas: sankcijos Maskvos nepaveiks

Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis šalies saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad būtų „kvaila“ tikėti, jog Vakarų sankcijos Rusijos verslams gali daryti kokią nors įtaką vyriausybei Maskvoje. Tai praneša transliuotojas BBC.

Reaguodami į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, Vakarų šalių lyderiai paskelbė Maskvai daugybę sankcijų, dalimi kurių nusitaikyta į milijardierius verslininkus, kurie, kaip manoma, yra artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Paklauskime savęs: ar kuris nors iš šių didžiųjų verslininkų gali daryti bent mažiausią įtaką šalies vadovybės pozicijai?“ – duodamas interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai RIA klausė D. Medvedevas. – Sakau jums atvirai: ne, jokiu būdu ne.“

Tačiau analitikai mano, kad spaudimas oligarchams gali duoti vaisių, nes jie savo ruožtu gali pradėti spausti V. Putiną pakeisti savo strategiją. Pasak sociologijos profesorės Brooke Harrington, kuri yra tyrinėjusi turtingiausių žmonių lengvatinio apmokestinimo zonos turtus, „labiausiai pasiturintys rusai, palyginti su eiliniais piliečiais, turi kur kas daugiau galimybių išsakyti V. Putinui, kaip jo pradėta invazija niokoja jo paties šalį“.

„Tai, kad oligarchai ir jų šeimos gyvena prašmatnų gyvenimą, reiškia, jog jie yra itin pažeidžiami išorės spaudimo“, – neseniai paskelbtame „The Atlantic“ straipsnyje pridūrė B. Harrington.

Tuo metu Rusijos oligarchus studijavęs Stanislavas Markusas sakė JAV žiniasklaidos grupei „Vox“, kad „jie yra vis labiau priremiami prie sienos“.

Pentagonas: Rusijai Ukrainoje pradeda stigti precizinio tikslumo ginklų

Rusijos kariuomenei Ukrainoje pradeda stigti precizinio tikslumo ginklų, aukšto rango Pentagono pareigūną cituoja agentūra „Reuters“.

Pasak JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo politikai Colino Kahlo, dėl to rusų kariai dabar gali pasitelkti vadinamąsias laisvakrites bombas ir artileriją.

C. Kahlas taip pat nurodė manąs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori visapusiško konflikto su NATO.

Pranešama, kad Mariupolyje žmonės pradeda mirti iš bado

Padėtis apsiaustame Mariupolio uostamiestyje Rytų Ukrainoje tampa vis dramatiškesnė. Laikraštis „Kyiv Independent“ tviteryje pranešė, kad miesto valdžia skubiai prašo pagalbos, nes žmonės pradeda mirti iš bado.

Ukrainos vyriausybė tikisi, kad penktadienį bus atidarytas vienas evakuacinis koridorius. Jis skirtas civiliams, kurie gali išvykti iš miesto asmeniniai automobiliais, sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk.

Daug savaičių dėl Mariupolio uostamiesčio verda nuožmūs mūšiai. Vietos institucijų duomenimis, čia žuvo daugiau kaip 3000 žmonių.

Miesto valdžia, be to, kaltina Rusijos dalinius, kad šie tūkstančius gyventojų prieš jų valią veža į Rusiją. Jie pradžioje esą atvežami į stovyklas, o tada padalijami po Rusijos miestus. Pasai ir kiti ukrainietiški dokumentai iš žmonių atimami.

Eurojustas padės TBT vykdyti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra ketvirtadienį paskelbė, kad paskirs tyrimo grupę rinkti įrodymų dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Apie tai paskelbta po ES šalių teisingumo ministrų susitikimo, kuriame aptartas Hagoje įsikūrusio Eurojusto vaidmuo.

Ministrai nusprendė pasitelkti Eurojustą rinkti įrodymų, Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) atliekant tyrimą, pradėtą po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną.

„Keletas ES valstybių narių pradėjo nacionalinius tyrimus, o padedant Eurojustui netrukus bus sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti“, – sakė agentūros vadovas Ladislavas Hamranas.

„Mūsų užduotis – koordinuoti baudžiamųjų bylų tyrimus Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir užtikrinti, kad visi veiktume išvien“, – pridūrė L. Hamranas išplatintame pareiškime.

Pasak jo, Eurojustas bus tarpininkas tarp ES valstybių narių atliekamų tyrimų ir TBT atliekamo nepriklausomo ir nešališko tyrimo.

Hagoje įsikūrusio TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) kovo 3 dieną pradėjo „aktyvų tyrimą“ dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus daugiau nei 40 šalių, pasirašiusių Romos statutą – tarptautinę sutartį, kuria buvo įsteigtas šis tribunolas, paramos.

„Turime pagrindo manyti, kad Ukrainoje buvo įvykdyti nusikaltimai“, – sakė Prancūzijos teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti (Erikas Diuponas-Moretis).

„Mums reikia, kad būtų įvykdytas teisingumas. Pirmasis žingsnis – įrodymų rinkimas, ir Eurojustas atliks lemiamą vaidmenį“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Vengrija atmeta V. Zelenskio prašymą padėti ginklais

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį atmetė emocingą Ukrainos prezidento V. Zelenskio prašymą tiekti Ukrainą ginklus ir paremti sankcijas Rusijos energijos sektoriui.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše V. Orbanas sakė, kad V. Zelenskio prašymai „prieštarauja Vengrijos interesams“. Pasak jo, sankcijos Rusijos energijos sektoriui „reikštų, kad Vengrijos ekonomika sulėtės, o tada labai greitai sustos“.

V. Zelenskis ketvirtadienį kreipėsi į Europos Sąjungos lyderių susitikimą Briuselyje ir konkrečiai į V. Orbaną, daugelio laikomą artimiausiu Rusijos prezidento V. Putino sąjungininku Bendrijoje.

„Klausykite, Viktorai, ar žinote, kas vyksta Mariupolyje? – kalbėjo V. Zelenskis. – Noriu kalbėti atvirai: turėtumėte apsispręsti, už ką jūs.“

Vengrija vienintelė iš šalia Ukrainos esančių ES šalių atsisako tiekti kaimynei ginklus ir neleidžia siųsti ginklų per savo teritoriją.

Penktadienį V. Orbanas sakė, kad 85 proc. Vengrijai reikalingų gamtinių dujų ir daugiau kaip 60 proc. naftos importuojama iš Rusijos.

Blokavus Rusijos energijos eksportą vengrai būtų priversti „mokėti šio karo kainą“, pridūrė jis.

Kyjivas sako naudojantis DI ir socialinę žiniasklaidą žuvusiems rusams identifikuoti

Ukraina šią savaitę paskelbė naudojanti dirbtinį intelektą (DI) ir socialinę žiniasklaidą žuvusiems rusų kariams identifikuoti, kad paneigtų Maskvos tvirtinimus, esą jos invazija yra riboto masto karinė operacija.

„Šiandien naudodamiesi dirbtiniu intelektu ieškome socialiniuose tinkluose rusų karių paskyrų – remdamiesi jų lavonų nuotraukomis – kad praneštume apie jų žūtį draugams ir giminaičiams“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos vicepremjeras Mychailo Fedorovas.

Jis taip pat sakė, kad šia iniciatyva siekiama „išsklaidyti „specialiosios karinės operacijos“, kurioje „nedalyvauja jokie šauktiniai“ ir „niekas nemiršta“, mitą“.

Rusija savo invaziją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir tik daugiau nei savaitė po jos pradžios pripažino, kad joje dalyvauja šauktinių.

„Kuriame automatinių skambučių į Rusiją sistemą, kad pasakytume tiesą apie rusų žudikus mūsų namuose. Mes visi pasikeitėme. Pradėjome daryti dalykus, kurių prieš mėnesį net negalėjome įsivaizduoti“, – parašė M. Fedorovas.

Rusijos prezidentas V. Putinas anksčiau sakė, kad Maskva nesiųs šauktinių ar rezervininkų kovoti Ukrainoje, ir teigė, kad „specialiojoje karinėje operacijoje“ dalyvauja tik „profesionalūs kariai“.

LNK reportažas:

Mariupolio merija: per teatro bombardavimą galėjo žūti 300 žmonių

Iš liudininkų gaunama informacija, kad po Rusijos aviacijos smūgių Mariupolio dramos teatre žuvo apie 300 žmonių.

Ukrainos pareigūnai strateginiame Mariupolio uostamiestyje penktadienį sakė, kad per praėjusią savaitę Rusijos smūgį teatrui, kuriame buvo pasislėpę šimtai gyventojų, galėjo žūti apie 300 žmonių.

„Iš liudininkų gaunama informacija, kad po Rusijos aviacijos smūgių Mariupolio dramos teatre žuvo apie 300 žmonių“, – „Telegram“ parašė Mariupolio merija.

JT: nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 1 035 civiliai

Per pirmąjį Rusijos Ukrainoje sukelto karo mėnesį jau žuvo 1 035 civiliai ir dar 1 650 sužeista. Tai, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak OHCHR, žuvo 214 vyrų, 160 moterų, 14 mergaičių ir 28 berniukai bei 48 vaikai ir 571 suaugusysis, kurio lytis nežinoma. Daugelio jų gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.

Organizacija mano, kad dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

JK: Ukrainos pajėgos atsikovojo miestus per 35 km į rytus nuo Kyjivo

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos pajėgos sugebėjo atsikovoti miestus iki 35 km į rytus nuo Kyjivo.

Ministerija teigė, kad, penktadienio duomenimis, „Ukraina kontratakuoja, o Rusijos pajėgos atsitraukia dėl išeikvotų resursų“ ir tai leido Ukrainos pajėgoms „atsikovoti miestus ir gynybines pozicijas“ iki 35 km į rytus nuo sostinės.

Ministerija pridūrė, kad Ukrainos pajėgos „tikriausiai ir toliau bandys stumti Rusijos pajėgas atgal“ link Hostomelio aerodromo į šiaurės vakarus nuo Kijevo.

Pasak jos, „logistikos problemos ir ukrainiečių pasipriešinimas“ taip pat lėtina Rusijos bandymus apeiti pietinį Mykolajivo miestą, mėginant prasiveržti link svarbaus Odesos uostamiesčio.

Ukrainos policija: per Rusijos smūgius Charkivo medicinos centrui žuvo keturi žmonės

Penktadienį per Rusijos smūgius medicinos centrui antrame pagal dydį Ukrainos Charkivo mieste žuvo keturi civiliai ir dar keli sužeisti, pranešė ukrainiečių policija.

„Šįryt po civilinės infrastruktūros bombardavimo naudojant kelis raketų paleidimo įrenginius sužeisti septyni civiliai, keturi jų mirė“, – teigė Charkivo policija.

Pasak pareigūnų, smūgiai buvo nukreipti į medicinos centrą Osnovianskio rajone. Įvykio vietoje dirba tyrėjai.

„Policija dokumentuoja šį nusikaltimą prieš Ukrainos žmones ir renka visus daiktinius įrodymus, kad nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn“, – sakoma pranešime.

Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė pradėti Ukrainos puolimą, Charkive vyksta intensyvios kautynės. Čia jau pridaryta milžiniškų nuostolių.

Kijyvo teigimu, vykdydama invaziją, Maskva taikosi į civilius.

Gubernatorius: Rusijos daliniai apsupo Černihivą

Rusijos pajėgos apsupo ir nuo aplinkinių vietovių atkirto Černihivo miestą Ukrainos šiaurėje. Tai penktadienį per televiziją pranešė gubernatorius Viačeslavas Čausas, rašo agentūra „Reuters“.

Jo teigimu, miestas apsuptas priešo ir apšaudomas iš artilerijos bei lėktuvų.

JAV ir ES formuoja darbo grupę Europai nuo rusiškų dujų „atpratinti“

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga penktadienį paskelbė formuojančios darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Apie tai paskelbta tuo metu, kai ES valstybės narės ginčijasi dėl raginimų visai Bendrijai įvesti embargą Rusijos energijos ištekliams ir taip nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo invaziją į Ukrainą. Aktyviausiai už tai pasisako Baltijos šalys ir Lenkija, tuo tarpu kitos valstybės, įskaitant ekonominę galiūnę Vokietiją, staigiam embargui nepritaria pirmiausia dėl didelės priklausomybės nuo rusiškų dujų.

„Šiai energetinio saugumo darbo grupei pirmininkaus Baltųjų rūmų atstovas ir Europos Komisijos pirmininkės atstovas. Ji dirbs siekdama užtikrinti ES ir Ukrainos energetinį saugumą ruošiantis kitai žiemai, kartu sieks ES tikslo panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro“, – teigiama pareiškime.

Penktadienį Berlynas paskelbė, kad Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Vokietija drastiškai sumažins energijos išteklių pirkimą iš Rusijos – iki birželio perpus sumažins naftos importą, o rudenį atsisakys akmens anglių tiekimo.

ES jau paskelbė ambicingus planus šiais metais dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų importą, o iki šio dešimtmečio pabaigos jį visai nutraukti.

Savo ruožtu dabar Briuselis pareiškė, kad kaip tik šios grupės darbo dalis bus bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis, „siekiant tikslo bent iki 2030-ųjų užsitikrinti maždaug 50 mlrd. kubinių metrų per metus papildomų SGD iš JAV“.

Europai susidūrė su sunkia užduotimi rasti alternatyvą rusiškoms gamtinėms dujoms, kurių tiekimas per metus siekė apie 150 mlrd. kubinių metrų.

Ukraina ragina ES uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija

Kyjivas penktadienį paragino Europos Sąjungą uždaryti sausumos, jūrines ir oro sienas su Rusija ir Baltarusija, siekiant sugriežtinti Vakarų sankcijas, įvestas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.

Ukrainos infrastruktūros ministerijos sakoma, kad ji paragino ES „visiškai uždaryti sausumos ir jūrų jungtis su Rusija ir Baltarusija“. Tai yra dalis pasiūlymų, kuriais siūloma „didinti ekonominį spaudimą“ abiem šalims.

Rusija neigia pažeidusi tarptautinės teisės normas panaudodama baltojo fosforo bombas

Rusija penktadienį pareiškė, kad „niekada“ nepažeidė tarptautinių įstatymų, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui apkaltinus Maskvą panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.

„Rusija niekada nepažeidė tarptautinių konvencijų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nukreipdamas bet kokius papildomus klausimus Gynybos ministerijai.

Ketvirtadienį V. Zelenskis apkaltino Rusiją panaudojus baltojo fosforo bombas prieš civilius Ukrainos gyventojus.

Vaizdo ryšiu kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Briuselyje dalyvius, V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas turi informacijos, jog Rusijos kariai „panaudojo fosforo bombas prieš taikius žmones Ukrainoje“.

Kyjivas pirmą kartą apkaltino Rusiją naudojant fosforo bombas prieš civilius gyventojus praėjus dviem savaitėms po to, kai Vladimiras Putinas vasario 24 dieną įsakė savo pajėgoms pulti kaimyninę Ukrainą.

Tarptautinė teisė draudžia naudoti baltojo fosforo sviedinius tankiai apgyvendintose civilinėse teritorijose, tačiau leidžia juos naudoti atvirose erdvėse kaip priedangą kariams.

Kremlius: Rusijos pašalinimas iš G-20 nebūtų „mirtinas“

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės, kurio dėl invazijos Ukrainoje siekia JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), nebūtų „mirtinas“ dalykas.

„Kalbant apie G-20 formatą, jis yra svarbus“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tačiau esant dabartinei situacijai, kai dauguma šio formato dalyvių kariauja ekonominį karą su mumis, nieko mirtina neįvyks“, – pabrėžė jis.

S. Lavrovas: Rusija susiduria su Vakarų jai paskelbtu „totaliniu karu“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Rusija išgyvena Vakarų jai paskelbtą visuotinį karą.

„Mums paskelbtas tikras hibridinis, totalinis karas“, – sakė jis viename susitikime.

S. Lavrovo teigimu, šio karo tikslas yra „sunaikinti, sugriauti, suardyti, pasmaugti Rusijos ekonomiką ir Rusiją apskritai“.

Per invazijos, kurią Maskva pabrėžtinai vadina „specialiąja karine operacija“, pirmąjį mėnesį Vakarai ėmėsi griežtų sankcijų prieš Rusijos ekonomiką ir finansų sistemą, o taip pat prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos oligarchus.

Tačiau, pasak S. Lavrovo, Rusija nėra izoliuota.

„Turime daug draugų, sąjungininkų ir partnerių pasaulyje, daugybę asociacijų, kuriose Rusija bendradarbiauja su visų žemynų valstybėmis, ir toliau turėsime“, – sakė S. Lavrovas.

Jis pridūrė, kad didžioji dauguma valstybių neprisijungs prie Vakarų sankcijų politikos Rusijai.

Ukraina: dešimtys autobusų pasirengę evakuoti žmones ir Mariupolio

Dešimtys autobusų pasirengę evakuoti žmones iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio - jie stovi netoliese esančiame Berdianske. „Yra 48 autobusai“, - penktadienį vaizdo žinutėje sakė vicepremjerė Iryna Vereščiuk. Be to, už maždaug 70 km nuo Mariupolio esančiame mieste stovi benzovežis, skirtas pripildyti degalais privačius automobilius.

Tolesnei žmonių evakuacijai su Rusija sutartas koridorius iki Zaporižios miesto. Taip pat susitarta dėl dar vieno humanitarinio koridoriaus iš rusų užimto Melitopolio į Zaporižią.

Ukraina teigia, kad Rusijos pajėgos „iš dalies“ suformavo sausumos koridorių į Krymą

Rusijos pajėgos „iš dalies“ suformavo Ukrainos Donecko sritį ir Krymą jungiantį sausumos koridorių, Ukrainos gynybos ministeriją cituoja portalas „Sky News“.

„Priešui iš dalies pavyko suformuoti sausumos koridorių tarp laikinai okupuotos Krymo autonominės respublikos ir dalies Donecko srities“, – pranešė ministerija.

Kremlius neigia, kad ketina panaudoti cheminį ginklą

Rusija atmetė JAV kaltinimus, kad planuoja cheminio ginklo ataką Ukrainoje ir savo ruožtu pakartojo kaltinimus Jungtinėms Valstijoms. JAV savo teiginiais tik nori nukreipti dėmesį nuo slaptų biologinio ginklo laboratorijų, kurias eksploatuoja Ukrainoje, penktadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra TASS.

Rusija daug savaičių tvirtina, kad JAV Ukrainoje turi slaptų laboratorijų biologinio ginklo gamybai. Vašingtonas tai kategoriškai neigia ir kaltina Maskvą, kad ši, mesdama savo kaltinimus, tik ieško dingsties panaudoti biologinį ginklą ar jo panaudojimą nuslėpti. Tarptautiniai ekspertai jau paneigė tvirtinimus apie tariamą laboratorijų tinklą.

Yra daug atvirų klausimų, kalbėjo D. Peskovas. „Tai labai jautri informacija – mums ir visam pasauliui“, – teigė jis. Esą ne tik Rusija, bet ir Kinija reikalauja paaiškinimų. JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris susijęs su laboratorijų finansavimu, sakė D. Peskovas.

Ukraina skelbia, kad nuo invazijos pradžios jau nukauta maždaug 16 100 Rusijos karių

Nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau nukauta maždaug 16 100 Rusijos karių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Be to, Rusija neteko 561 tanko, 1 625 šarvuočių, 291 artilerijos sistemos, 90 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 49 oro gynybos sistemų, 115 lėktuvų, 125 sraigtasparnių, 1 089 transporto priemonių, 5 laivų, 72 degalų cisternų, 53 dronų ir 18 specialiosios technikos vienetų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

JAV tarnyba negavo finansavimo rusų oligarchų turtui identifikuoti

Nors daug prikalbėta apie sankcijas rusų oligarchams, šį mėnesį JAV Kongreso patvirtintame pagalbos Ukrainai pakete trūksta svarbaus dalyko: pinigų Vidaus pajamų tarnybos (IRS) Kriminalinių tyrimų skyriui, turinčiam identifikuoti vertingą Rusijos elito turtą.

Baltųjų rūmų prašymas skirti IRS 30 mln. dolerių (27,3 mln. eurų), kad ji galėtų aiškintis finansinę veiklą, siejamą su žmonėmis, kuriems taikomos sankcijos, susidūrė su respublikonų nenoru bendrai skirti daugiau pinigų IRS darbui įgyvendinant sprendimus. Deryboms dėl išlaidų artimi respublikonai sakė, kad IRS misija turėtų būti JAV mokesčių kodekso, o ne sankcijų taikymas.

Išlaidų įstatymo projekte Ukrainai numatyti pinigai apima 25 mln. dolerių Iždo departamento kovos su terorizmu ir finansinės žvalgybos skyriui, 17 mln. dolerių departamento biurams ir 19 mln. dolerių Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklui. Vienintelė Iždo departamento agentūra, kurios prašymas nebuvo patenkintas, yra IRS Kriminalinių tyrimų skyrius.

Daugelį Rusijos elitui ir jos centriniam bankui paskelbtų sankcijų įvedė Iždo departamentas ir įvairios jo agentūros, įskaitant IRS agentūras. Drauge su naujai įkurta Teisingumo departamento vadovaujama darbo grupe „KleptoCapture“ IRS vaidina svarbų vaidmenį taikant sankcijas oligarchams ir Vladimiro Putino šalininkams.

IRS Kriminalinių tyrimų skyriaus finansavimo nebuvimas „kenkia mūsų teisėsaugos bendruomenės galimybėms dirbti savo darbą“, sakė Danny Glaseris (Danis Gleizeris), buvęs iždo sekretoriaus pavaduotojas kovai su terorizmo finansavimu ir finansiniais nusikaltimais.

„IRS kriminaliniai tyrėjai yra vieni geriausių finansinių tyrėjų pasaulyje. Svarbu, kad jie dirbtų visomis jėgomis“, – pridūrė jis.

Savo prašyme Kongresui dėl finansavimo Baltieji rūmai nurodė, kad 30 mln. dolerių išplėstų IRS Kriminalinių tyrimų skyriaus galimybes išaiškinti ryšius tarp įvairių kompanijų, sekti skaitmeninį turtą, nustatyti turto savininkus ieškant oligarchų ir kitų su V. Putinu susijusių asmenų turto.

Už dalį šių pinigų būtų perkama daugiau kaip 50 licencijų naudotis duomenų bazėmis, naujienų agentūrai AP sakė vienas Iždo departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Šiuo metu tik penki žmonės turi tokias galimybes.

Tyrimų skyriaus darbuotojų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 25 procentais, nurodo Iždo departamentas.

Skyriui „žūtbūt reikia stabilaus ilgalaikio finansavimo, kad būtų galima geriau suprasti pasaulinį finansų kraštovaizdį, atsekti ir areštuoti turtą, šiandien esantį nusikaltėlių rankose“, sakoma praėjusią savaitę paskelbtame Iždo departamento pareiškime.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) anksčiau šį mėnesį pasirašė didžiulių išlaidų įstatymą vyriausybei iki rugsėjo finansuoti. Į šį įstatymą įtraukta 5,4 mlrd. dolerių suma, skiriama IRS darbui, susijusiam su sprendimų įgyvendinimu, išskyrus kriminalius tyrimus. Palyginti su 2021 fiskaliniais metais suma yra 225 mln. dolerių didesnė.

Jorge Castro (Chorchė Kastras), kuris valdant Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai dirbo IRS komisaro patarėju, išreiškė viltį, kad ši agentūra gaus daugiau pinigų, nes karo Ukrainoje pabaigos ženklų nematyti.

„Įtariu, kad papildomi su sankcijomis susiję įstatymai dar nesibaigė, ir manyčiau, kad Bideno administracija norės tai įtraukti į savo kitą prašymą“, – sakė jis.

J. Bidenas Lenkijoje aplankė karius, susipažins su pagalbos ukrainiečiams organizacijomis

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį aplankė Lenkijoje netoli sienos su Ukraina dislokuotus amerikiečių karius ir ketina iš arti susipažinti su organizacijomis, teikiančiomis humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių, kurie bėga nuo Rusijos invazijos jų tėvynėje.

Pirmiausia J. Bidenas aplankė JAV kariuomenės 82-osios oro desanto divizijos narius, apsilankė kariams įrengtoje kirpykloje ir valgykloje, kur drauge su kariais vaišinosi pica. Amerikiečiai tarnauja kartu su Lenkijos kariais.

Penktadienio popietę jo lėktuvas nusileido Žešuvo, didžiausio pietryčių Lenkijos miesto, kuriame dislokuota dalis JAV karių, oro uoste.

Bendraudamas su kariais J. Bidenas pasidalijo linksma istorija apie tai, kaip lankė savo sūnų Beau (Bo), kai šis buvo dislokuotas Bagdade, pasivadinusį motinos mergautine pavarde, kad neatkreiptų į save dėmesio. B. Bidenas mirė nuo smegenų vėžio 2015-aisiais.

Lenkijoje prezidentas juokais pašiepė vieną karį dėl jo standartinio trumpo kirpimo ir rimtai pagyrė karius.

„Jūs esate geriausios kovinės pajėgos pasaulyje, ir tai nėra hiperbolė“, – prieš atsisėsdamas ant sulankstomos kėdės pavalgyti kartu su kariais sakė J. Bidenas.

Šeštadienį jis atvyks į Varšuvą, kur dalyvaus derybose su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) ir kitais pareigūnais. Lenkijos vadovas turėjo pasitikti J. Bideną oro uoste penktadienį, tačiau jo lėktuvas vėlavo dėl techninių problemų.

Europos Sąjunga teigia, kad iš Ukrainos pabėgo apie 3,5 mln. žmonių, iš kurių pusė – vaikai, o daugiau kaip 2,2 mln. atsidūrė Lenkijoje.

Šį mėnesį JAV Kongresas patvirtino, kad humanitarinei ir karinei pagalbai Ukrainai bus išleista daugiau kaip 13 mlrd. dolerių. Administracija jau pradėjo skirstyti šias lėšas.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) sakė, kad J. Bidenas tiesiogiai iš amerikiečių karių ir humanitarinės pagalbos ekspertų išgirs apie padėtį vietoje ir apie tai, „kokių tolesnių žingsnių reikia imtis, kad įsitikintume, jog JAV dolerius investuojame ten, kur reikia“.

J. Bidenas, kuris ketvirtadienį ragino JAV sąjungininkus išlikti vieningus prieš Rusiją, prognozavo, kad tai, ką jis pamatys Lenkijoje, „sustiprins mano įsipareigojimą, kad Jungtinės Valstijos užtikrintų, jog mes būsime svarbi figūra sprendžiant visų tų žmonių perkėlimo klausimus, taip pat teikiant humanitarinę pagalbą, kurios reikia tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų“.

Kalbėdamas Briuselyje po susitikimų su kitais pasaulio lyderiais, J. Bidenas sakė, kad per savo politinę karjerą lankėsi daugelyje karo zonų ir pabėgėlių stovyklų, todėl jam „labai skaudu“ matyti mažus vaikus be tėvų arba vyrus ir moteris, bejausmiais veidais klausiant: „Dieve mano, kur aš esu? Kas man nutiks?“

Jis teigė, kad Lenkija, Rumunija ir Vokietija neturėtų būti paliktos vienos spręsti didžiausios pabėgėlių krizės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Tai tarptautinė atsakomybė“, – sakė J. Bidenas netrukus po to, kai paskelbė apie 1 mlrd. dolerių papildomą paramą Ukrainos pabėgėliams. Jis taip pat paskelbė, kad Jungtinės Valstijos priims iki 100 000 nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių. Baltieji rūmai teigė, kad dauguma ukrainiečių pabėgėlių galiausiai nori grįžti namo.

J. Bidenas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos privalo „įsitraukti ir padaryti viską, ką galime, kad palengvintume nekaltų moterų, vaikų ir vyrų kančias ir skausmą“.

„Planuoju bandyti susitikti su tais žmonėmis... Tikiuosi, kad pamatysiu daug žmonių“, – pridūrė jis.

Keli pabėgėliai, pakalbinti penktadienį Peremislio traukinių stotyje Lenkijoje, sakė, kad tikisi galiausiai grįžti į Ukrainą. Jie taip pat nepuoselėjo didelių vilčių dėl J. Bideno vizito.

„Tikrai neturiu jokių lūkesčių“ dėl J. Bideno, ašarodama kalbėjo 32 metų Ira Satula iš centrinio Ukrainos Kremenčuko miesto. Moteris dėkojo už visą paramą ir šiltą priėmimą Lenkijoje.

„Bet namai yra namai, ir tikiuosi, kad netrukus ten sugrįšime“, – vylėsi I. Satula.

68 metų Olha Antonovna iš Černihivo sakė mananti, kad „tikrai lygūs šansai“, ar J. Bideno pagalba bus pakankama.

„Manau, kad pagalbos mums reikėjo seniai, gerokai anksčiau“, – kalbėjo ji.

J. Sullivanas sakė, kad J. Bidenas šeštadienį pasakys kalbą, kurioje kalbės apie „šios akimirkos svarbą, būsimo iššūkio skubumą ir konflikto Ukrainoje reikšmę pasauliui“.

LNK reportažas:

Baltieji rūmai: JAV „neturi jokių ketinimų“ panaudoti cheminius ginklus

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jokiomis aplinkybėmis neketina panaudoti cheminių ginklų, net jei Rusija juos panaudotų Ukrainoje.

„Jei Rusija panaudos cheminį ginklą, teks sumokėti didelę kainą. Ir aš nieko daugiau nesakysiu, išskyrus tai, kad Jungtinės Valstijos neturi jokių ketinimų panaudoti cheminius ginklus, jokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“.

J. Sullivanas teigė, kad šiuo metu Vakarų lyderiai „sutaria“ dėl to, kokių priemonių imtis, jei Rusija panaudotų cheminį ginklą, ir pridūrė, kad Baltieji rūmai šiuo klausimu įsteigė darbo grupę.

„Įdėjome daug pastangų, kad galėtume veiksmingai reaguoti“, – sakė jis prieš pat JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) skraidinančiam lėktuvui nusileidžiant Lenkijoje, apie 100 km nuo sienos su Ukraina.

Ukraina tvirtina nukovusi dar vieną Rusijos generolą

Kyjivas penktadienį paskelbė, kad jo pajėgos nukovė aukšto rango Rusijos karinį pareigūną – tai naujausias iš virtinės tokių tvirtinimų praėjus mėnesiui nuo invazijos į Ukrainą.

Vaizdo įraše prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad Ukrainos pajėgos nukovė aukštą Rusijos kariuomenės pareigūną per kautynes šalies pietuose, netoli Chersono. Ukrainos pajėgos „nukovė 49-osios Rusijos pietinės apygardos armijos vadą generolą Jakovą Riazancevą per smūgį Černobajivkai prie Chersono“, sakė jis.

Keli Chersono, pirmojo Ukrainos miesto, atitekusio Rusijos pajėgoms, kai jos užpuolė Ukrainą, gyventojai neseniai sakė naujienų agentūrai AFP kiekvieną naktį girdintys Černobajivkoje vykstančias smarkias kautynes. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas pareiškė, kad Černobajivka „įeis į karybos istoriją“.

O. Arestovičius praėjusią savaitę sakė, kad Rusijos aštuntosios armijos vadas Rusijos generolas Andrejus Mordvičiovas irgi žuvo Černobajivkos aerodrome netoli Chersono. Prezidentūra teigė, kad jis buvo penktasis aukščiausio rango karininkas, žuvęs nuo vasario 24 d., kai prasidėjo invazija.

J. Yellen: JAV sankcijos Kinijai dėl Ukrainos nėra „būtinos ar tinkamos“

JAV iždo sekretorė Janet Yellen penktadienį pareiškė, kad sankcijos Kinijai „nėra būtinos ar tinkamos“, nes jos parama Rusijai po invazijos į Ukrainą vis dar neaiški.

„Nemanau, kad šiuo metu tai būtina ar tinkama“, – interviu CNBC sakė J. Yellen ir pridūrė, kad „vyresnieji administracijos pareigūnai privačiai tyliai kalbasi su Kinija, kad įsitikintų, jog jie supranta mūsų poziciją“. Ji pabrėžė, kad Vašingtonas „būtų labai susirūpinęs, jei jie tiektų Rusijai ginklus. Arba bandytų išvengti sankcijų, kurias įvedėme Rusijos finansų sistemai ir centriniam bankui. Nematome, kad šiuo metu tai vyktų“.

J. Yellen taip pat perspėjo, kad benzino kainos gali dar labiau kilti Jungtinėse Valstijose, kur infliacija jau yra tokia, kokios nebūta nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, o tai mažina prezidento Joe Bideno populiarumą. „Galima įsivaizduoti, kad jos galėtų dar kilti“, – sakė ji, bet pridūrė, jog administracija stengiasi užtikrinti reikiamą naftos ir gamtinių dujų tiekimą, taip pat padėti sąjungininkėms Europoje. „Tačiau kai 11-a pagal dydį ekonomika patiria sankcijas dėl siaubingo elgesio Ukrainoje, tiesiog neišvengiamai atsiras šalutinis poveikis“, – sakė ji.

Rusijos derybininkas teigia, kad nėra pažangos sprendžiant svarbiausius politinius klausimus su Ukraina

Rusija penktadienį pareiškė, kad per 30 dienų Maskvos karinės kampanijos provakarietiškoje šalyje derybose su Ukraina svarbiausiais politiniais klausimais nepasiekta jokios pažangos.

„Smulkesniais klausimais pozicijos dabar artėja, tačiau svarbiausiais politiniais klausimais mes iš tikrųjų stovime vietoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

NATO vadovas: Rusijos agresija keičia saugumo situaciją ir Arkties regione

Rusijos kariniai veiksmai keičia saugumo situaciją ir Arkties regione, penktadienį vizito savo gimtojoje Norvegijoje metu teigė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Rusijos karas prieš Ukrainą yra lūžio taškas. Tai yra nauja Europos saugumo, taip pat ir Arkties regiono saugumo realybė“, – teigė J. Stoltenbergas. Tačiau jis pabrėžė, kad daugelis šio regiono šalių yra NATO narės.

Pasak J. Stoltenbergo, net jei karas Ukrainoje pasibaigtų rytoj, pastarųjų savaičių įvykių padariniai bus ilgalaikiai. Rusija esą parodė esanti pasirengusi karinėmis priemonėmis mesti iššūkį pagrindiniams saugumo principams.

Maskva įsiveržė į Ukrainą praėjusį mėnesį ir ten sukeltą karą vadina „specialiąja karine operacija“, kurios tikslas – „demilitarizuoti“ šalį ir apsaugoti ten gyvenančius etninius rusus. Reaguodami į tokius Maskvos veiksmus, Kyjivo sąjungininkai Vakaruose paskelbė Rusijai milžiniško masto sankcijas.

Buvęs Norvegijos premjeras taip pat atkreipė dėmesį į Šiaurės ašigalį supančio regiono strateginę svarbą saugumui ir susisiekimui tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Pasak jo, pastaraisiais metais ten gerokai suintensyvėjo Rusijos karinis aktyvumas. Rusija regione esą išbando daugybę savo turimų karinio jūrų laivyno ginklų sistemų ir ten taip pat dislokuota šalies strateginė povandeninių laivų flotilė. Be to, Arkties regione plečiasi Kinijos interesai.

JAV ir NATO rengia nenumatytų atvejų planą galimam Rusijos smūgiui Aljanso teritorijoje

JAV ir NATO rengia nenumatytų atvejų planą galimam Rusijos smūgiui Aljanso teritorijoje. Tai penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, kurį cituoja portalas „The Guardian“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją Maskvos smūgiai priartėjo prie NATO sienų. Kovo 13 dieną Rusija sulaukė NATO perspėjimų, kai surengė ataką prieš didelę karinę bazę už maždaug 15 kilometrų nuo NATO priklausančios Lenkijos sienos. Jos metu žuvo mažiausiai 35 žmonės ir dar 134 sužeisti.

Rusijos armija sako, kad Ukrainoje žuvo 1351 jos kareivis

Rusijos kariuomenė penktadienį atnaujino savo nuostolius Ukrainoje iki 1 351 kario, taip pat nurodė evakavusi daugiau nei 400 tūkst. civilių bei pasmerkė Vakarų ginklų tiekimą Kyjivui.

Per spaudos konferenciją Maskvoje aukšto rango kariškiai pateikė pirmąją per kelias savaites atnaujintą informaciją apie Rusijos kareivių žūtis ir sakė, kad iš Ukrainos evakuoti 419 736 civiliai.

Vyresnysis Generalinio štabo atstovas Sergejus Ruckojus sakė: „Manome, kad Vakarų šalių ginklų tiekimas Kyjivui yra didžiulė klaida. Tai pratęsia operaciją“.

V. Putinas rusų kultūros „atšaukimą“ Vakaruose palygino su nacių knygų deginimu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Vakarų šalis rusų kultūros diskriminavimu, kurį jis palygino su nacių šalininkų knygų deginimu XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

„Šiandien bandoma „atšaukti“ ištisą tūkstantmetę šalį, mūsų liaudį“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su rusų kultūros premijų laureatais.

„Kalbu apie progresuojančią diskriminaciją prieš viską, kas susiję su Rusija, apie šią tendenciją, besiklostančią virtinėje Vakarų valstybių, visiškai pritariant, o kartais ir skatinant valdantiesiems elitams“, – pridūrė jis.

„Liūdnai pagarsėjusi „atšaukimo kultūra“ tapo kultūros atšaukimu“, – pareiškė V. Putinas, teigdamas, kad rusų kompozitorių kūriniai neįtraukiami į koncertų programas, o rusų autorių knygos „uždraudžiamos“.

„Pastarąjį kartą tokią masinę kampaniją dėl nepageidaujamos literatūros naikinimo prieš beveik 90 metų vykdė naciai Vokietijoje. Iš kino kronikų kadrų gerai prisimename, kaip tiesiai aikštėse buvo deginamos knygos“, – kalbėjo prezidentas.

Vasario 24 dieną V. Putinui pasiuntus savo karius į Ukrainą, Vakarai paskelbė Rusijai beprecedenčio masto sankcijas, o Maskva tampa vis labiau politiškai ir finansiškai izoliuota. Baudžiamosios priemonės palietė ir tokias sritis kaip sportas bei kultūra.

„Propagandos instrumentas“

„Vakarai to nesupranta, tačiau Kremliui hibridinis Trečiasis pasaulinis karas prieš Rusiją vyksta jau seniai“, – AFP sakė nepriklausomas politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.

Jis pridūrė, kad Kremlius šiuo karu siekia „atimti iš Rusijos jos tapatybę, principus ir vertybes“.

Pasak K. Kalačiovo, V. Putino kalbos „padeda suvienyti žmones“ ir sukurti „naują mitą“, paremtą istorija.

„Mūsų politika grindžiama istorinėmis nuoskaudomis, istorinėmis problemomis ir istoriniu teisingumu“, – pridūrė jis.

Prokremliškas istorikas ir politologas Aleksejus Muchinas sutiko, kad „tai sutelkia žmones“, bet tvirtino, esą „visi sociologai užfiksavo padidėjusią paramą Putinui“ nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą.

Nikitos Petrovo, sovietų represijas dokumentavusios nevyriausybinės organizacijos „Memorial“, kurią neseniai likvidavo Rusijos valdžia, istoriko nuomone, istorija tapo „propagandos instrumentu“.

„Valdžia nesikeičia, ir tai pateisinama tuo, kad šalį supa priešai, nuo kurių ji turi gintis“, – sakė jis.

K. Kalačiovo teigimu, „trumpuoju laikotarpiu tai veiks“, bet situacija gali pasikeisti prasidėjus ekonominiams sunkumams, „kai baigsis grūdų atsargos“.

Pirmasis pasaulinis karas taip pat „prasidėjo patriotizmo šūksniais, o po trejų metų (su bolševikų revoliucija) viskas radikaliai pasikeitė“, sakė jis.

Ukraina: derybos su Rusija yra „labai sunkios“

Ukraina penktadienį pareiškė, kad derybos su Rusija yra „labai sunkios“, taip pat pasižadėjo nenusileisti dėl savo reikalavimų, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Maskvos invazijos pradžios.

„Derybų procesas yra labai sunkus, – sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Ukrainos delegacija užėmė tvirtą poziciją ir neatsisako savo reikalavimų. Visų pirma reikalaujame paliaubų, saugumo garantijų ir Ukrainos teritorinio vientisumo.“

Tuo metu Rusija penktadienį pareiškė, kad per derybas nepasiekta jokios pažangos pagrindiniais politiniais klausimais.

„Dabar pozicijos dėl antraeilių klausimų suartėja, tačiau pagrindiniais politiniais klausimais mes faktiškai trypčiojame vietoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis; jo žodžius citavo rusų naujienų agentūros.

Rusijos armija teigia, kad sutelks dėmesį į Ukrainos Donbaso regiono „išlaisvinimą“

Rusijos kariuomenė penktadienį pareiškė, kad pirmasis jos karinės kampanijos Ukrainoje etapas baigėsi ir dabar kariuomenė sutelks dėmesį į visišką šalies rytinio Donbaso regiono „išvadavimą“.

„Pagrindinės pirmojo operacijos etapo užduotys įvykdytos“, – sakė Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas Sergejus Ruckojus. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis potencialas gerokai sumažintas, o tai leidžia (mums) – dar kartą pabrėžiu – sutelkti mūsų didžiausias pastangas į pagrindinį tikslą – Donbaso išlaisvinimą“.

Jis sakė, kad Rusijos pajėgos „praktiškai“ sunaikino Ukrainos oro pajėgas ir priešlėktuvinę gynybą bei karinį jūrų laivyną.

S. Ruckojus taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė neatmeta miestų puolimo, tvirtindamas, kad iš pradžių tokie puolimai nebuvo planuoti. „Iš pradžių neplanavome jų šturmuoti, kad išvengtume sugriovimų ir sumažintume personalo bei civilių nuostolius“, – sakė jis žurnalistams. „Nors neatmetame tokios galimybės, tačiau atskiroms grupuotėms įvykdžius jiems pavestas užduotis (...) mūsų pajėgos ir priemonės bus sutelktos į pagrindinį dalyką – visišką Donbaso išvadavimą“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rytų Ukrainą.

Aukšto rango kariuomenės pareigūnai susitiko su žurnalistais Maskvoje 30-ąją Kremliaus karinės kampanijos Ukrainoje dieną. Rusijos gynybos ministerija atnaujino duomenis apie savo nuostolius Ukrainoje - ji paskelbė, kad žuvo 1 351 kareivis, ir pridūrė, kad sužeisti 3 825 kareiviai.

Prancūzijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „nepriimtinų“ karikatūrų

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių ir pareiškusi jam protestą dėl „nepriimtinų“ Maskvos ambasados Paryžiuje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų žiaurių karikatūrų, vaizduojančių Europą ir Jungtines Valstijas.

„Šios publikacijos yra nepriimtinos“, – sakė ministerijos atstovas spaudai apie dvi ketvirtadienį paskelbtas ir dabar jau ištrintas tviterio žinutes.

„Šiandien tai aiškiai pasakėme ambasadoriui. Dedame daug pastangų, kad išlaikytume reiklų dialogo su Rusija kanalą, ir šie veiksmai yra visiškai netinkami“, – pridūrė atstovas.

Vienoje karikatūroje, pavadintoje „Europos solidarumas veiksme“, matyti eilė klūpančių žmonių, įvardytų kaip Europos Sąjungos valstybės narės, laižančių nuogus sėdmenis grėsmingai atrodančiam dėdės Semo personažui.

Kitoje matomi du gydytojai baltais chalatais ir kepurėmis su JAV ir ES ženklais, švirkščiantys kaip zombis pavaizduotai „Europos“ figūrai švirkštais su užrašais „Rusofobija“, „Neonacizmas“, „Sankcijos“, taip pat „Atšaukti kultūrą“ ir „Covid“.

Šios karikatūros, kurios vos pasirodžiusios sukėlė pasipiktinimą internete, paskelbtos Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) reguliariai skambinant telefonu Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir taip siekiant derybomis užbaigti Maskvos sukeltą karą Ukrainoje.

„Nemanėme, kad Rusijos ambasada gali smukti dar žemiau,.. bet taip, gali!“ – ketvirtadienį reaguodamas į minėtas karikatūras rašė vienas „Twitter“ vartotojas prancūzas.

Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos oro pajėgų vadavietės teritoriją

Rusijos raketos pataikė į oro pajėgų vadavietės teritoriją Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai, pridūrę, kad dar nežinoma, ar yra nukentėjusiųjų.

„Šiandien apie 16 val. 30 min. Rusijos okupantai sudavė raketinį smūgį Vinycios oro pajėgų vadavietės teritorijai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Jos paskelbė centro griuvėsių nuotrauką ir nurodė, kad „iš viso „rašistai“ paleido šešias sparnuotąsias raketas. Dalį jų numušė oro gynyba. Likusi dalis pataikė į kelis pastatus, padarydami didelę žalą infrastruktūrai. Okupantų raketų smūgio pasekmės tikslinamos“.

Scanpix nuotr.

J. Bidenas lankosi Lenkijoje, Rusija užsimena apie mažinamas karines ambicijas

Kyjivas, kovo 25 d. (AFP-BNS). JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį lankėsi su karo draskoma Ukraina besiribojančioje Lenkijoje, o Rusija, regis, ėmė mažinti savo karines ambicijas į antrą mėnesį įžengus atkakliam Ukrainos pajėgų pasipriešinimui, palaikomam nuolat didėjančios Vakarų šalių paramos.

J. Bidenas atvyko į Lenkiją, prieš tai sutaręs su Europos Sąjunga dėl virtinės naujų priemonių, skirtų sumažinti Europos priklausomybę nuo energijos importo iš skaudžių ekonominių sankcijų sulaukusios Rusijos.

Amerikiečių prezidento vizitas netoli Ukrainos sienos įvyko paaiškėjus naikinimo mastui šalies Mariupolyje: praėjus mėnesiui nuo invazijos pradžios, šis strateginę reikšmę turintis uostamiestis primena Antrojo pasaulinio karo scenas, kai Rusijos miestus nuožmiai puolė naciai.

Ukrainos pareigūnai Mariupolyje penktadienį sakė, kad per Rusijos smūgį miesto vietos dramos teatrui, kur slėpėsi šimtai civilių, praėjusią savaitę galėjo žūti 300 žmonių.

„Aš pabėgau, bet praradau visą savo šeimą. Praradau savo namus. Esu beviltiškoje padėtyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė 33 metų Oksana Vynokurova, pasitraukusi traukiniu iš Mariupolio į vakarinį Lvivo miestą.

„Mano mama negyva. Palikau savo motiną kieme kaip šunį, nes visi šaudė“, – pridūrė ji.

Iš to traukinio irgi išlipusi Svitlana Kuznecova sakė: „Nėra vandens, šviesos ir elektros. Gyvenome rūsiuose. Maistą gamindavomės ant laužų.“

„Tokio siaubo dar nebuvau mačiusi. Mariupolio nebėra, – pridūrė ši moteris – Mariupolis yra tarsi [Čečėnijos] Groznas. Viskas sugriauta.“

Rusijos planai

Mažesnio masto smūgiai ir toliau buvo suduodami, Rusijai tęsiant įnirtingą Ukrainos miestų bombardavimo kampaniją, nepaisant patirtų didelių nuostolių ir mažos pažangos puolant pagrindinius taikinius.

Rusijos pajėgos, tik antrą kartą nuo karo pradžios patikslindamos savo žuvusių karių skaičių, nurodė, kad jis pasiekė 1 351.

Kyjivo ir Vakarų žvalgybos teigimu, tikrasis skaičius gali būti bent keliais tūkstančiais didesnis.

Rusijos kariuomenė penktadienį paskelbė, kad pirmasis jos kampanijos etapas baigėsi. Pasak Maskvos, dabar kariai sutelks dėmesį į rusakalbio Ukrainos rytinio Donbaso regiono „išlaisvinimą“.

Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas Sergejus Rudskojus nurodė, kad toks pokytis įmanomas, nes esą „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis potencialas yra gerokai sumažintas“.

Tačiau ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba žada nenusileisti dėl savo reikalavimų derybose su Rusijos pareigūnais.

„Derybų procesas yra labai sunkus, – sakė jis. – Ukrainos delegacija užėmė tvirtą poziciją ir neatsisako savo reikalavimų. Visų pirma reikalaujame paliaubų, saugumo garantijų ir Ukrainos teritorinio vientisumo.“

Nors Mariupolis ir kitos gyvenvietės virto apanglėjusiais griuvėsiais, Vakarų gynybos sistemos, įskaitant prieštankines raketas, padėjo Ukrainos pajėgoms apginti savo pozicijas ir vis dažniau pereiti į kontrpuolimą.

„Ukrainos kontratakos ir Rusijos pajėgų priklausomumas nuo pereikvotų aprūpinimo linijų leido Ukrainai atkovoti miestelių ir gynybinių pozicijų, esančių iki 35 km atstumu į rytus nuo Kyjivo“, – savo kasdieniame pranešime nurodė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Tuo metu per ryčiau sostinės suduotus Rusijos smūgius prieš medicinos įstaigą antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos Charkivo mieste žuvo keturi žmonės, dar keli nukentėjo, pranešė policija.

Keli gyventojai AFP teigė, kad Charkove buvo panaudoti kasetiniai šaudmenys, beatodairiškai sėjantys mirtį.

Perspėjimas dėl cheminio ginklo

Po Briuselyje vykusių NATO, ES ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų J. Bidenas, be kita ko, pareiškė, kad Aljansas „atsakytų“, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kare prieš Ukrainą panaudotų cheminį ginklą.

„Atsakysime, jei jis jį panaudos. Atsakymo pobūdis priklausys nuo panaudojimo pobūdžio“, – sakė J. Bidenas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino J. Bideną siekiu „atitraukti dėmesį“, taip pat paneigė Ukrainos teiginius, kad Rusija panaudojo padegamąsias fosforo bombas prieš civilius gyventojus taip pažeisdama tarptautinę teisę.

J. Bidenas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį paskelbė apie formuojamą darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

Bendrai Vakarų sankcijos „sekina Putino išteklius, skirtus šiam žiauriam karui finansuoti“, stovėdama šalia J. Bideno žurnalistams sakė U. von der Leyen.

„Pasiekti pirmieji svarbūs žingsniai, leisiantys mums išsivaduoti iš Rusijos importo gniaužtų“, – sakė ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas).

Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina esančiame Žešuve, J. Bidenas aplankė JAV kariuomenės 82-osios oro desanto divizijos narius, apsilankė kariams įrengtoje kirpykloje ir valgykloje, kur drauge su kariais vaišinosi pica.

Jis taip pat ketina iš arti susipažinti su organizacijomis, teikiančiomis humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių, kurie bėga nuo Rusijos invazijos jų tėvynėje. Ukrainą jau paliko daugiau kaip 3,7 mln. žmonių, dauguma jų pasitraukė į Lenkiją.

Jungtinės Tautos mano, kad daugiau nei pusei Ukrainos vaikų jau teko palikti savo namus. Pasak JT vaikų fondo UNICEF vadovės Catherine Russell (Ketrin Rasel), tai yra „niūrus įvykis, galintis turėti ilgalaikių pasekmių ateinančioms kartoms“.

Gimtadienis autobuse

Kyjivo šiaurės vakariniame pakraštyje esančiame Irpinės mieste Darija žaidė su savo dinozauro pavidalo pirštinėmis, kol evakuacijos autobusas gabeno jos šeimą ir kitus žmones. Ketvirtadienį mergaitei sukako ketveri metai.

„Planavome tortą su žvakutėmis, bet teko jį palikti“, – sakė Darijos mama 29 metų Susana Sopelnikova, tvirtai laikydama dukrą ant kelių.

„Rūsyje išbuvome apie tris savaites, paskui nusprendėme išvykti“, – pasakojo moteris, tolumoje aidint apšaudymo garsams.

Rusija pareiškė sunaikinusi didžiausią likusį Ukrainos kariuomenės kuro rezervuarą Kalynivkoje Kyjivo pakraštyje, panaudojusi jūrų pajėgų paleistas sparnuotąsias raketas.

Iš rezervuaro į padangę šokinėjo ugnies kamuoliai, kol iš pažeistos degalų tiekimo linijos veržėsi silpnesnės liepsnos, o virš objekto pakilo didžiulis juodų dūmų stulpas, pranešė įvykio vietoje buvę AFP žurnalistai.

Bandoma „atšaukti“ Rusiją?

V. Putinas savo ruožtu apkaltino Vakarų šalis rusų kultūros diskriminavimu, kurį jis palygino su nacių šalininkų knygų deginimu XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

„Šiandien bandoma „atšaukti“ ištisą tūkstantmetę šalį, mūsų liaudį“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su rusų kultūros premijų laureatais.

Kremliui blokuojant informaciją apie karą, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, dauguma rusų nežino tikrosios padėties užpultoje Ukrainoje.

Vilniaus geležinkelio stoties perone penktadienį pradėjo veikti nuotraukų paroda, kuria siekiama atkreipti Rusijos piliečių dėmesį į jų šalies Ukrainoje vykdomą karą.

Karo vaizdus atspindinčių 24 nuotraukų ekspozicija įrengta perone, kuriame stabteli iš Maskvos į Kaliningrado sritį vykstantis tranzitinis traukinys.

Ant perone iškabintų nuotraukų, vaizduojančių karo sužalotus, gedinčius žmones, sugriautus pastatus, rusų kalba rašoma: „Šiandien Putinas žudo taikius Ukrainos gyventojus. Tu tam pritari?“

Joe Bidenas. Scanpix nuotr.

ES skirs Bendrijos šalims 17 mlrd. eurų pabėgėliams iš Ukrainos remti

Europos Sąjunga ketina skirti Bendrijos šalims 17 mlrd. eurų pabėgėliams iš Ukrainos remti, 3,5 mlrd. iš šios sumos bus skirti skubos tvarka.

Tai penktadienį Briuselyje per spaudos konferenciją, skirtą ES viršūnių susitikimo rezultatams, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Dabar apie 10 mln. ukrainiečių arba yra perkeltieji asmenys Ukrainos teritorijoje, arba paliko šalį. Jiems skubiai reikalinga mūsų pagalba. Kad paremtume pabėgėlius priimančias ES šalis, mes padarėme prieinamą 17 mlrd. eurų sumą, iš kurios 3,5 mlrd. eurų bus skirti tučtuojau“, – pranešė ji.

Lenkijos premjeras pasiūlė nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ES viršūnių susitikime pasiūlė nutraukti vizų išdavimą Rusijos piliečiams taikant Maskvai naujas sankcijas.

Jis tai pareiškė penktadienį Briuselyje per spaudos konferenciją, skirtą ES viršūnių susitikimo rezultatams.

„Dar vienas pasiūlymas – įšaldyti vizas visiems rusams“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas. Anot jo, to reikia, kad Rusijos piliečiai suvoktų, kas vyksta Ukrainoje.

Pasak M. Morawieckio, naujas sankcijų prieš Rusiją paketas turi būti parengtas „greitai, geriausiai – šį savaitgalį“. „Aš pateikiau paketą, kurį sudaro 10 pozicijų. Jas pristačiau kolegoms iš ES. Kai kurios iš jų buvo aktyviai svarstomos“, – pažymėjo Lenkijos ministras pirmininkas.

„Tarp svarbiausių postulatų – eksporto ir importo, išskyrus kai kurias humanitarines prekes, blokada, – pareiškė M. Moravieckis. – Griežas embargas Rusijos naftai, anglims ir – kuo greičiau – dujoms“. Jis pripažino, kad šį pasiūlymą Vokietija, Austrija, Vengrija ir dar kelios šalys sutiko be entuziazmo.

Lenkijos premjeras taip pat paragino uždaryti Europos uostus Rusijos laivams.

Šiame straipsnyje:

Oleksijus Arestovyčius