Karas: V. Zelenskis – Ukrainos šiaurė jau išvaduota

Kijevo derybininkas Michaylo Podoliakas per Ukrainos televiziją pareiškė, kad derybose nebus galima padaryti pažangos, jei Rusija nepripažins padėties vietoje.

„Iki šiol jie gyvena pasaulyje, kuriame neva egzistuoja ukrainietiškas nacizmas“, – sakė M. Podoliakas, pridurdamas, kad egzistuoja tik „rusiškas nacizmas“. Pasak jo, apie paliaubas būtų galima kalbėti tik visiškai išvedus Rusijos kariuomenę, o priimtinas būtų tik visiškas visų okupuotų teritorijų išlaisvinimas.

Rusija anksčiau patvirtino derybų pabaigą. „Ne, derybos nebus tęsiamos. Ukraina praktiškai pasitraukė iš derybų proceso“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas sakė, kad O. Scholzas ir V. Zelenskis sutarė, „kad konfliktui užbaigti būtinas diplomatinis, derybomis pasiektas susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos“.

Ne, derybos nebus tęsiamos. Ukraina praktiškai pasitraukė iš derybų proceso.

Vadovai sutarė, kad Rusija turi nedelsdama nutraukti kovines operacijas ir išvesti savo karius iš Ukrainos.

V. Zelenskis savo pokalbį telefonu su O. Scholzu apibūdino kaip „pakankamai produktyvų“, o viena iš aptartų temų buvo karinė parama Ukrainai, sakė jis antradienio vakarą savo kasdieniniame vaizdo pranešime.

Nerimas dėl „Azov“ kovotojų likimo

Kremlius apkaltino Vakarus vykdant diplomatinį, ekonominį ir politinį karą prieš Rusiją. „Tai yra priešiškos valstybės. Nes tai, ką jie daro, yra karas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos parlamento vadovas dar labiau pakurstė nepasitikėjimą, nes pasisakė prieš apsikeitimą belaisviais po ukrainiečių kovotojų evakuacijos Mariupolyje. „Nacių nusikaltėliai nėra mainų objektas. Jie yra karo nusikaltėliai ir mes turime padaryti viską, kad jie sulauktų teisingumo“, – per plenarinį posėdį sakė Viačeslavas Volodinas.

Pasak „Reuters“, Kremlius teigia, kad V. Putinas asmeniškai garantavo, jog su kaliniais bus elgiamasi pagal tarptautinius standartus, o ir Ukraina tikisi, kad daugiau kaip 260 jos karių, palikusių apgultą „Azovstal“ plieno gamyklą, bus iškeisti.

Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad Kyjivas siekia organizuoti apsikeitimą sužeistaisiais, kai jų būklė stabilizuosis.

Tačiau Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis tviteryje pareiškė, kad jokio susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais nebuvo: „Nežinojau, kad anglų kalba turi tiek daug būdų vienai žinutei išreikšti – „Azovnazistai besąlygiškai pasidavė“.

Naujienų agentūra TASS pranešė, kad Rusijos komitetas planuoja apklausti karius, kurių daugelis priklauso batalionui „Azov“, atliekant tyrimą dėl to, ką Maskva vadina „Ukrainos režimo nusikaltimais“.

Parlamentaras Leonidas Sluckis, vienas iš Rusijos atstovų derybose su Ukraina, evakuotus kovotojus pavadino „gyvuliais žmogaus pavidalu“ ir sakė, kad jiems turėtų būti įvykdyta mirties bausmė.

2014 metais suformuotas kaip kraštutinių dešiniųjų savanorių būrys kovai su Rusijos remiamais separatistais, „Azovo pulkas“ neigia, kad yra fašistinis ar neonacistinis. Ukraina tvirtina, kad jis buvo reformuotas ir integruotas į Nacionalinę gvardiją.

Natalija, vieno jūreivio, kuris yra tarp pasislėpusiųjų gamykloje, žmona, sakė „Reuters“, kad tikisi, jog „įvyks sąžiningi mainai“. Tačiau ji vis tiek nerimavo: „Tai, ką dabar daro Rusija, yra nežmoniška“.

V.Zelenskis: „Azovstal“ evakuacijos misija tęsiasi

V. Zelenskis antradienį vakare savo kalboje pareiškė, kad evakuacijos misija Mariupolio plieno gamykloje „Azovstol“ tęsiasi, praneša CNN.

„Tęsiamas derybų su Rusija procesas dėl mūsų didvyrių evakuacijos iš „Azovstalio“. Evakuacijos misija tęsiama. Ją prižiūri mūsų kariškiai ir žvalgybos pareigūnai. Dalyvauja galingiausi tarptautiniai tarpininkai“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Švedija ir Suomija pateiks paraiškas dėl narystės NATO

Švedija ir Suomija trečiadienį Briuselyje kartu pateiks paraiškas dėl narystės NATO. Šios Šiaurės šalys nusprendė prisijungti prie Aljanso, baimindamosi dėl savo saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą. Iki šiol jos daug metų tradiciškai buvo neutralios.

Antradienį Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai pasirašė paraiškas dėl įstojimo į NATO. Šalių ambasadoriai NATO dabar įteiks jas Aljanso būstinėje.

NATO plėtrai turi pritrati visos 30 šalių narių. Tačiau Turkija grasina vetuoti Šiaurės šalių priėmimo procesą.

JAV įkūrė Rusijos karo Ukrainoje stebėsenos instituciją

JAV įsteigė naują konfliktų stebėsenos instituciją, kuri bus reikalinga rengiant teisines bylas prieš Rusiją dėl nusikaltimų, padarytų per karą Ukrainoje.

Konfliktų stebėsenos institucija „užtikrins, kad Rusijos pajėgų įvykdyti nusikaltimai būtų dokumentuoti, o kaltininkai patraukti atsakomybėn“, – antradienį, paskelbdamas apie institucijos įsteigimą, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as.

„Programa fiksuos, analizuos ir viešai skelbs atvirų šaltinių informaciją ir įrodymus apie žiaurumus, žmogaus teisių pažeidimus ir žalą civilinei infrastruktūrai, įskaitant Ukrainos kultūros paveldą“, – sakė jis.

Pranešimai bus skelbiami svetainėje ConflictObservatory.org.

N. Price‘as sakė, kad stebėsenos institucija – tai mokslininkų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo rezultatas.

Jo teigimu, siekiama prisidėti prie galimo baudžiamojo persekiojimo Ukrainos vidaus teismuose, trečiųjų šalių, JAV ir kituose teismuose. Taip pat bus teikiama informacija, skirta paneigti Rusijos dezinformacijos kampanijas.

V. Zelenskis per Kanų kino festivalio atidarymą kreipėsi į kino pasaulį

Mums reikia naujo Ch. Chaplino, jog įrodytume, kad kinas nėra nebylus.

V. Zelenskis antradienį netikėtai kreipėsi į Kanų kino festivalio atidarymo ceremonijos dalyvius. Vaizdo ryšiu transliuotoje kalboje jis paragino kino pramonę pasisakyti prieš neapykantą ir autoritarinius vadovus.

„Kiekvieną dieną žūsta šimtai žmonių, – sakė V. Zelenskis. – Jie neatsikels nuaidėjus paskutiniams plojimams“. Prezidentas klausė: „Ar kinas tylės, ar apie tai kalbės? Kai yra diktatorius, kai vyksta kova dėl laisvės, viskas priklauso nuo mūsų vienybės“.

V. Zelenskis kalbėjo kino galią Antrojo pasaulinio karo metais ir paminėjo Charlie‘io Chaplino filmą „Didysis diktatorius“. Jis pabrėžė: „Galiausiai neapykantos neliks, o diktatoriai mirs“. 1940-aisiais pasirodęs Ch. Chaplino kino filmas iki šiol laikomas itin stipria satyra prieš Adolfą Hitlerį.

„Mums reikia naujo Ch. Chaplino, jog įrodytume, kad kinas nėra nebylus“, – sakė V. Zelenskis. Turėdamas omenyje Rusijos karą prieš Ukrainą, jis klausė: „Ar kino pasaulis tylės ar kalbės?“ Prezidentui baigus kalbą, publika plojo atsistojusi.

Kanų kino festivalyje bus parodytas paskutinysis Lietuvos kino kūrėjo Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“. Jis balandį buvo nušautas Ukrainos Mariupolio mieste.

Rusijos vicepremjeras atvyko į Chersoną

Antradienį Chersono regione pietų Ukrainoje lankėsi Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas.

Regionas aplink uostamiestį užims „garbingą vietą mūsų Rusijos šeimoje“, – vizito metu sakė M. Chusnulinas, pranešė „RIA Novosti“.

Gegužės 1 dieną Rusija regione įvedė rublį kaip oficialią valiutą.

Prieš kelias dienas Rusijos paskirta vyriausybė Ukrainos provincijoje pareiškė, kad planuoja kreiptis į Maskvą dėl teisės tapti Rusijos dalimi.

Anksčiau šį mėnesį prorusiškas regiono vicepremjeras Kirilas Stremousovas sakė, kad nebus nei referendumo, nei siekio paskelbti regioną respublika. Pasak jo, panašus referendumas 2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.

Kita vertus, Ukrainos vyriausybė įsitikinusi, kad Chersono regiono rusifikavimas žlugs.

Lvivo meras: Rusija savo apšaudymais nori sukelti nuolatinę įtampą

Vakarų Ukrainoje pasienyje su Lenkija esantis Lvivo miestas, pasak mero Anrijaus Sadovyjaus, nuolat apšaudomas rusų raketų. Mieste yra daug tarptautinių organizacijų, kurios dėl to jaučiasi nesaugiai, sakė jis per Ukrainos televiziją, trečiadienį pranešė agentūra „Unian“.

Rusija esą taikosi ne tik į karinę infrastruktūrą, bet apšaudymais nori sukelti ir nuolatinę įtampą. „Bet jei laiku reaguoji į oro pavojaus signalą ir eini į apsauginį bunkerį, tada tai nepavojinga“, – kalbėjo A. Sadovyjus. Lvivo senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Žmonės, anot mero, miesto pakraščiuose gali matyti raketas ir girdėti labai garsius sprogimus. Tačiau pačiam Lvivui žalos nepadaryta.

Rusija traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga.

Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ši organizacija tampa „antirusiškos politikos įrankiu“ ir „vis labiau grimzta į rusofobiją ir melą“.

„Manome, kad mūsų šalies tolesnis dalyvavimas BJVT būtų netikslingas ir bevaisis“, – sakoma URM pranešime.

BJVT siekia skatinti integracinius procesus ekonominiu ir socialiniu požiūriu įvairiapusiškame regione. Šios organizacijos veiklos pagrindinės kryptys: valstybių narių demokratinių institucijų plėtros skatinimas, ekonominė ir technologinė parama, bendradarbiavimas sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, energetikos, kultūros, švietimo, turizmo, transporto, komunikacijos ir kitose srityse.

Maskva nurodė, kad organizacija planuoja gegužės 25-ąją surengti susitikimą Norvegijoje nedalyvaujant Rusijai, taip pat apkaltino BJVT „faktiškai pavogus“ Rusijos indėlį į organizacijos biudžetą.

Nors traukiasi iš Tarybos, Maskva pareiškė liksianti aktyvi veikėja Baltijos jūros regione.

„Mėginimai išstumti mūsų šalį nuo Baltijos pasmerkti žlugti“, – rašo ministerija.

Maskva antradienį atskirai pranešė, kad du Suomijos ambasados Rusijoje darbuotojai turės palikti šalį, atsakant į panašų Helsinkio žingsnį.

Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad buvo iškviestas Suomijos ambasadorius Maskvoje ir kad jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl dviejų rusų diplomatų išsiuntimo iš Suomijos šių metų balandį.

Maskva taip pat kaltino Suomiją „konfrontaciniu kursu“ Rusijos atžvilgiu, ginkluotės tiekimu Ukrainai ir „ukrainiečių nacionalistų nusikaltimų“ prieš civilius gyventojus „dangstymą“.

„Rusijos pusė priėmė sprendimą, kad dviejų Suomijos ambasados Maskvoje darbuotojų tolesnis buvimas Rusijos Federacijoje nepriimtinas“, – nurodė ministerija.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą Vakarų šalys išsiuntė dešimtis rusų diplomatų. Maskva atsakė analogiškais žingsniais.

Suomija, turinti 1 340 km sausumos sieną su Rusija, apsisprendė trečiadienį kartu su Švedija teikti stojimo į NATO paraišką. Tokiu būdu abi šalys atsisako ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Rusų gimnastui dėl simbolio „Z“ metams uždrausta dalyvauti varžybose

Rusų gimnastui, ant medalininkų pakylos pademonstravusiam su Rusijos invazija Ukrainoje siejamą simbolį, metams uždrausta dalyvauti varžybose, paskelbė drausmės komisija.

Ivanas Kuliakas kovo mėnesį ant medalininkų pakylos Dohoje šalia auksą laimėjusio ukrainiečio Ilios Kovtuno stovėjo vilkėdamas marškinėlius su išdidinta raide „Z“.

Ši raidė, negrabiai užrašoma ant rusų pajėgų Ukrainoje tankų ir kitų mašinų, tapo paramos invazijai simboliu.

Gimnastikos etikos fondo (GEF) drausmės komisija nusprendė, kad I. Kuliakas pažeidė Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) taisykles.

„P. Kuliakui vienus metus nuo šio sprendimo datos neleidžiama dalyvauti jokiuose FIG aprobuotuose renginiuose ar varžybose, organizuotose... FIG narių“, – paskelbė GEF.

I. Kuliakas taip pat privalo sugrąžinti savo bronzos medalį ir prizinius pinigus – 500 Šveicarijos frankų (478 eurus). Jis dar gali per 21 dieną apskųsti bausmę.

Anksčiau jau buvo nuspręsta, kad visiems rusų ir baltarusių gimnastams bus uždrausta dalyvauti varžybose.

„Jei... priemonės, neleidžiančios rusų atletams važytis, dar galios 2023 metų gegužės 17-ąją, draudimas tęsis ir baigs galioti šeši mėnesiai po minėtų priemonių panaikinimo“, – nurodė GEF.

Rusijos pajėgų smūgiai sunaikino unikalų Ukrainos augalų sėklų banką

Rusijos pajėgų smūgiai sunaikino Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo mieste veikusį unikalų augalų sėklų banką, kokių pasaulyje yra tik keletas, naujienų agentūra „Unian“ trečiadienį citavo ukrainiečių Humanitarinės ir informacinės politikos komitetą.

Komitetas nurodė, kad Rusijos pajėgos subombardavo Jurjevo augalininkystės institutui priklausantį vienintelį šalyje Nacionalinį augalų genetinių išteklių centrą, kuriame buvo saugoma daugiau kaip 160 tūkst. augalų rūšių ir veislių pavyzdžių iš viso pasaulio, rinktų ištisus dešimtmečius. Šios kolekcijos buvo visiškai sunaikintos.

Paskelbtose nuotraukose matyti visiškai išdegusi, pelenais nuklota patalpa, kurioje anksčiau stovėjo stelažai su įvairių sėklų pavyzdžiais, taip pat vienas kitas išlikęs apdegęs sėklų paketas.

Specialistai pabrėžė, kad institute buvo saugoma prieš šimtmečius išvestų veislių pavyzdžių, kurių atkurti nebebus įmanoma.

„Ukrainos augalų genetinis bankas atlaikė Antrąjį pasaulinį [karą], Charkivo okupaciją, bet neatlaikė rusų antplūdžio“, – sakoma Humanitarinės ir informacinės politikos komiteto pranešime.

Suomija ir Švedija pateikė stojimo į NATO paraiškas

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Jūsų pateiktos paraiškos yra istorinis žingsnis.

Suomijos ambasadorius prie NATO Klausas Korhonenas ir jo kolega švedas Axelis Wernhoffas (Akselis Vernhofas) NATO būstinėje Briuselyje įteikė savo šalių paraiškas dėl stojimo į Aljansą bloko generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jensui Stoltenbergui) tuojau po 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.

„Jūsų pateiktos paraiškos yra istorinis žingsnis. Sąjungininkai dabar svarstys tolesnius žingsnius dėl jūsų kelio į NATO“, – priėmęs dokumentus sakė J. Stoltenbergas.

„Tai gera diena mūsų saugumui kritiškai svarbiu laiku, – pridūrė jis. – Dėkoju už jūsų įteiktas paraiškas. Visos šalys turi teisę spręsti dėl savo saugumo, ir sveikinu Suomiją ir Švediją kaip [būsimas] NATO nares.“

Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.

„Reikia atsižvelgti į visų sąjungininkių saugumo interesus... Mes pasiryžę spręsti visus klausimus ir greitai padaryti išvadas“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Visos sąjungininkės sutaria dėl NATO plėtros svarbos. Mes visi sutariame, kad privalome laikytis drauge, ir visi sutariame, kad tai istorinė proga ir [kad] privalome ja pasinaudoti“, – NATO būstinėje Briuselyje reporteriams sakė jis.

Jeigu Ankara atsisakytų savo prieštaravimų ir jeigu derybos dėl stojimo vyktų sklandžiai, abi šalys NATO narėmis galėtų tapti jau po kelių mėnesių. Šis procesas paprastai trunka 8–12 mėnesių, bet NATO pageidauja veikti greitai, tvyrant Rusijos agresijos prieš Šiaurės šalis grėsmei.

Kanada, pavyzdžiui, sako numatanti Švedijos ir Suomijos priėmimo protokolą ratifikuoti per kelias dienas.

Helsinkis, Stokholmas ir kitos Vakarų sostinės optimistiškai vertina galimybes įveikti Turkijos prieštaravimus.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Švedija ir Suomija glaudžiai bendradarbiauja su NATO. Šios šalys yra funkcionuojančios demokratijos, turi gerai finansuojamas ginkluotąsias pajėgas ir prisideda prie Aljanso karinių operacijų bei oro policijos misijų. Visos kliūtys, su kuriomis jos susidurs, bus tik techninio ar, galbūt, politinio pobūdžio.

Stojimo į NATO procesas nėra oficialiai įformintas ir jo žingsniai gali būti įvairūs. Tačiau iš pradžių paraiškos bus aptartos per 30 šalių narių Šiaurės Atlanto Tarybos posėdį, tikriausiai ambasadorių lygiu.

Šiaurės Atlanto Taryba spręs, ar judėti narystės link ir kokių žingsnių reikia imtis. Tai didele dalimi priklauso nuo to, kokiu mastu šalys kandidatės atitinka NATO politinius, karinius ir teisinius standartus, ar jos prisideda prie saugumo Šiaurės Atlanto regione. Šiais klausimais Suomijai ir Švedijai sunkumų neturėtų kilti.

Kelios NATO sąjungininkės, visų pirma Didžioji Britanija, pasiūlė Suomijai ir Švedijai saugumo garantijas paraiškų teikimo periodu, kol joms dar netaikomas Aljanso savitarpio gynybos paktas.

„Pastarąsias kelias dienas matėme daug sąjungininkių pareiškimų įsipareigojant dėl Suomijos ir Švedijos saugumo. NATO jau yra budri Baltijos jūros regione... NATO ir sąjungininkių pajėgos toliau adaptuosis pagal būtinybę“, – sakė J. Stoltenbergas.

Baltarusija taikys mirties bausmę už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą

Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą, trečiadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Tokie kaltinimai yra pareikšti keliems baltarusių aktyvistams.

„Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė įstatymą dėl galimybės skirti mirties bausmę už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą“, – pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“

Agentūra pridūrė, kad įstatymas įsigalios po 10 dienų nuo jo paskelbimo.

JAV aiškinasi galimybes įtikinti Turkiją neblokuoti Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) vis griežčiau pasisakant prieš Suomijos ir Švedijos planą įstoti į NATO, nors kai kurie jo aukšto rango padėjėjai siunčia daug taikingesnius signalus, JAV pareigūnai aiškinasi, kiek rimtai yra nusiteikęs šis ūmaus būdo lyderis ir kaip būtų įmanoma jį įtikinti pakeisti poziciją.

Ankarai siunčiant prieštaringus signalus dėl Helsinkio ir Stokholmo planų, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį Niujorke susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru. Tai bus naujas bandymas išsiaiškinti Ankaros poziciją, o ankstesni mėginimai, regis, tik dar labiau aptemdė situaciją.

Pabrėždama atsargios diplomatijos su potencialiai sunkiai sukalbamu partneriu būtinybę, JAV prezidento J. Bideno administracija iš pažiūros ignoravo R. T. Erdogano pareiškimus, kad jis negali leisti Suomijai ir Švedijai įstoti į NATO dėl šių šalių palaikymo grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui. Vašingtonas atrodo labiau susitelkęs į pareiškimus, išsakytus už uždarų durų žemesnio rango Turkijos pareigūnų.

„Ne mums kalbėti už Turkijos vyriausybę“, – antradienį pakartojo Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas), kai buvo klausinėjamas, kaip JAV vertina Turkijos poziciją ir Ankara ko nors reikalavo iš Jungtinių Valstijų mainais į sutikimą, kad Suomija ir Švedija būtų priimtos į Aljansą.

Ankaros pozicija gali sužlugdyti JAV ir kitų NATO sąjungininkių galimybę atsakyti į Rusijos invaziją Ukrainoje sustiprinant ir išplečiant Aljansą. Naujų NATO narių atsiradimas būtų visiška priešingybė Rusijos prezidento Vladimiro Putino prieš karą keltiems reikalavimams, kad Vakarų šalių karinis blokas nebūtų plečiamas rytų kryptimi.

Tačiau R. T. Erdogano pareiškimai dėl Suomijos ir Švedijos taip pat pabrėžia Aljanso silpnąją vietą, kuria V. Putinas anksčiau mėgindavo pasinaudoti. Svarbiausi NATO sprendimai turi būti priimami pritariant visoms 30 bloko narių.

Vašingtonas ir kitos NATO narės iš pradžių galvojo lengvai išspręsiančios nedidelius nesutarimus dėl Aljanso plėtros proceso, tvyrant nerimui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Tačiau R. T. Erdogano tirados Suomijos ir Švedijos atžvilgiu kelia vis didesnį susirūpinimą, abiem šalims trečiadienį pateikus stojimo į bloką paraiškas ir tikintis prie jo prisijungti kiek įmanoma greičiau.

Net jeigu šią kliūtį galiausiai pavyktų pašalinti, Suomijos ir Švedijos įstojimas gali būti pavėlintas keliais mėnesiais, ypač jeigu kitos šalys pasektų Turkijos pavyzdžiui ir pareikalautų joms rūpimų nuolaidų.

R. T. Erdoganas, pastaraisiais metais demonstravęs stiprėjantį polinkį į autoritarizmą, laikomas neprognozuojamu lyderiu. Jau yra buvę atvejų, kai prezidento žodžiai aiškiai kirtosi su Turkijos diplomatų ir kitų aukšto rango pareigūnų pareiškimais.

„Neatmetu galimo nesusikalbėjimo tarp turkų diplomatų ir Erdogano. Anksčiau yra buvę tokio nesusikalbėjimo pavyzdžių“, – sakė Turkijos užsienio politikos apžvalgininkė ir žurnalistė Barcin Yinanc (Barčin Jinanč). Kaip pavyzdį ji pateikė R. T. Erdogano ir Užsienio reikalų ministerijos „nesusikalbėjimą“ praeitais metais, kai turkų lyderis pagrasino išsiųsti 10 Vakarų šalių diplomatų, įskaitant JAV ambasadorių, apkaltinęs juos kišantis į Turkijos teismų darbą.

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas praeitą sekmadienį po diskusijų su turkų pareigūnais žurnalistams Berlyne sakė, kad „Turkija aiškiai išreiškė ketinimą neblokuoti narystės“. A. Blinkenas ir kiti Aljanso šalių diplomatijos vadovai, įskaitant Vokietijos užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock (Analeną Bėrbok), taip pat teigė esantys visiškai tikri, kad visos NATO narės, įskaitant Turkiją, mielai pritars abiejų Šiaurės valstybių prisijungimui.

Tačiau pirmadienį R. T. Erdoganas daugelį nustebino, pažėręs dar griežtesnės kritikos Suomijai ir Švedijai, apkaltinęs jas remiant kurdų kovotojus ir kitus veikėjus, Turkijos laikomus teroristais, taip pat primetant suvaržymus ginklų pardavimams Turkijai.

„Nė viena iš šių šalių nesilaiko atviros, skaidrios pozicijos prieš teroristines organizacijas, – tąsyk kalbėjo R. T. Erdoganas. – Negalime ištarti „taip“ tiems, kas įveda sankcijas Turkijai, bet stoja į NATO, kuri yra saugumo organizacija.“

Paklaustas apie šiuos prieštaravimus N. Price'as atsakė, kad po praeitą savaitgalį įvykusių susitikimų su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavuoglu (Mevliutu Čavušohlu) ir kitais A. Blinkenas buvo „susidaręs tokį patį pasitikėjimo įspūdį, kad yra tvirtas konsensusas dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į Aljansą, jeigu jos pasirinktų įstoti. Ir buvome tikri, kad šį konsensusą galėsime išlaikyti.“

Vidurinių Rytų instituto Turkijos programos direktorė Gonul Tol (Gioniul Tol) sakė, kad R. T. Erdoganas dažnai pažeria griežto tono tiradų, bet paprastai galiausiai persigalvoja ir ir pasirenka „racionalią“ išeitį.

„Erdoganas nenuspėjamas. Visgi tuo pat metu jis – labai pragmatiškas veikėjas“, – sakė ji. Anot G. Tol, Turkijos lyderis mėgsta derėtis ir per derybas kelia „maksimalistinius reikalavimus“.

„Galiausiai jis pasitenkina gavęs daug mažiau“, – pridūrė ekspertė.

Ji pažymėjo, kad R. T. Erdogano priekaištai Vakarų šalims dėl kurdų nėra nauji ir kad jau seniai tvyro įtampa tarp Turkijos ir JAV dėl turkų kariuomenės aprūpinimo.

Kadangi Turkija neatsisakė planų įsigyti Rusijos gamybos oro erdvės gynybos sistemų, JAV pašalino Ankarą iš modernių naikintuvų F-35 programos. Vėliau Turkija spaudė Vašingtoną parduoti jai naujų naikintuvų F-16 arba bent jau modernizuoti jos turimus lėktuvus. Vašingtone šią savaitę vyksta diskusijos dėl abiejų klausimų, ir kai kurie pareigūnai mano, kad nors jie nėra tiesiogiai susiję su NATO plėtros klausimu, išsprendus kurį nors iš jų galbūt padėtų įtikinti R. T. Erdoganą atsisakyti savo prieštaravimų.

G. Tol sutinka su tokiu vertinimu.

„Tai vyksta tokiu metu, kai jis stengiasi pataisyti ryšius su Vašingtonu, kai Turkija įsitraukusi į derybas, kad įtikintų [JAV] Kongresą parduoti Turkijai F-16. Be to, tai metas, kai Erdoganas stengiasi įtvirtinti vertingo sąjungininko įvaizdį. Ir šiuo metu invazija Ukrainoje suteikia jam galimybę suartėti su Vakarų sostinėmis. Taigi, esant tokioms aplinkybėms būtų labai dramatiškas žingsnis, jeigu Turkija iš tikrųjų vetuotų Suomijos ir Švedijos paraišką“, – sakė ekspertė.

Maskva: pasidavė 959 Mariupolio „Azovstal“ gynėjai

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad šią savaitę pasidavė iš viso 959 ukrainiečių kariai, gynę apsuptą metalurgijos įmonę „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje.

„Per pastarąją parą pasidavė 694 kovotojai, įskaitant 29 sužeistuosius, – sakoma ministerijos kasdieniame pranešime apie konflikto Ukrainoje eigą. – Nuo gegužės 16 dienos pasidavė iš viso 959 kovotojai, tarp jų 80 sužeistųjų.“

Ministerija pridūrė, kad belaisviai, kuriems reikalinga medicinos pagalba, buvo išvežti į ligoninę Novoazovsko mieste Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje.

Kyjivas tikisi iškeisti pasidavusius Mariupolio gynėjus, bet Rusija dar nėra patvirtinusi, ar jie bus įtraukti į kokį nors apsikeitimą belaisviais.

Praeitą mėnesį Maskva paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę po kelias savaites trukusios apsiausties, bet šimtai Ukrainos karių tebekovojo didžiuliame „Azovstal“ komplekse, nuo Rusijos atakų ir bombardavimų slapstydamiesi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose.

Ukrainos gynybos ministerija sakė darysianti „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų „Azovstal“ likusius karius, kurių skaičius nebuvo atskleistas, bet pripažino, kad neturi galimybių to padaryti karinėmis priemonėmis.

Kanada neįsileis 1 tūkst. rusų, įskaitant V. Putino

Kanados vyriausybė paskelbė draudimą 1 tūkst. Rusijos piliečių atvykti į šalį. Į atitinkamą sąrašą įtrauktas ir prezidentas Vladimiras Putinas. Tai tviteryje pranešė viešojo saugumo ministras.

„Dėl brutalaus V. Putino režimo karo Kanada remia Ukrainą – mes reikalausime, kad Rusija atsakytų už savo nusikaltimus, – pareiškė Marcas Mendicinas. – Skelbiame, kad neleisime į Kanadą atvykti 1 tūkst. rusų, įskaitant V. Putiną ir jo bendrininkus“.

Karas Ukrainoje jau pražudė 229 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 229 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 424 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Baltarusija įveda mirties bausmę už mėginimus rengti terorizmo aktus

Rusijos naujienų agentūros trečiadienį pranešė, kad Baltarusijoje įvedama mirties bausmė už mėginimus įvykdyti teroro aktą – tokie kaltinimai gresia keliems opozicijos aktyvistams.

„Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė įstatymą dėl galimybės skirti mirties bausmę už bandymą įvykdyti teroro aktą“, – pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“ ir pridūrė, kad įstatymas įsigalios praėjus 10 dienų po jo paskelbimo.

Baltijos šalių premjerai visiškai pritaria Suomijos ir Švedijos sprendimams stoti į NATO

Estijos Vyriausybės vadovė Kaja Kallas, Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis ir Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė visiškai pritaria istoriniams Suomijos ir Švedijos sprendimams kreiptis dėl narystės NATO ir labai palankiai juos vertina.

„Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą. Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO sustiprės mūsų kolektyvinis saugumas ir sutvirtės Aljansas“, – bendrame pareiškime pažymi Baltijos valstybių premjerai.

„Baltijos šalys kartu su Suomija ir Švedija dalijasi atsakomybe už taikų, saugų ir klestintį Šiaurės šalių ir Baltijos jūros regioną. Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO padės pasiekti šiuos tikslus, atvers mūsų šalims naujas galimybes glaudžiau ir aktyviau bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityse.

Mūsų saugumo interesai yra tokie patys, mes taip pat susiduriame su panašiomis saugumo grėsmėmis ir iššūkiais. Todėl Baltijos šalys į šias grėsmes ir iššūkius reaguos glaudžiai bendradarbiaudamos ir išlaikydamos solidarumą su Suomija ir Švedija – kaip su NATO sąjungininkėmis, taip pat Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO proceso metu. Dėsime visas įmanomas pastangas, kad šis stojimo procesas vyktų greitai ir sklandžiai.

Rusijai vykdant invaziją į Ukrainą, NATO, kaip gynybinio Aljanso, siekiančio taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje, vaidmuo tampa dar svarbesnis. Laukiame, kada galėsime bendradarbiauti Aljanse su Suomija ir Švedija, kad pasiektume šiuos tikslus“, – bendrame pareiškime pabrėžia Baltijos šalių ministrai pirmininkai.

Sumų sritis apšaudyta salvinės ugnies sistemomis „Grad“

Naktį į trečiadienį Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Sumų sritį salvinės ugnies sistemomis „Grad“. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos sienos apsaugos tarnyba.

„Naktį priešas apšaudė Sumų sritį sistemomis „Grad“. Rusų kariai iš Ponurų Rusijos teritorijoje paleido maždaug tuziną raketų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė sienos apsaugos tarnyba. Atakos metu apgadintas privatus namas.

Pasak Sumų srities karinės administracijos vadovo Dmytro Žyvytskio, naktį į trečiadienį Rusijos kariai taip pat apšaudė Sumų sritį pasitelkdami artileriją ir minosvaidžius. Ukrainos kariuomenė šias atakas atrėmė. Pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra.

Rusija išsiunčia dešimtis Europos šalių diplomatų

Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šių Europos šalių, tokiu būdu sureagavusių į Rusijos karą Ukrainoje.

Rusų užsienio reikalų ministerija savo pareiškime nurodė, kad išsiunčia 34 „Prancūzijos diplomatinių atstovybių darbuotojus“ Rusijoje. Jie turės palikti šalį per dvi savaites.

Maskva apie tokį žingsnį paskelbė, prieš tai išsikvietusi Prancūzijos ambasadorių Pierre'ą Levy (Pjerą Levi) ir pareiškusi jam, kad 41 Rusijos diplomatinių atstovybių darbuotojo išsiuntimas yra „provokuojantis ir nepagrįstas sprendimas“, nurodoma pareiškime.

Vėliau ministerija pranešė, kad 27 Ispanijos ambasados Maskvoje ir Ispanijos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai „paskelbti personae non grata". Jie turės išvykti iš Rusijos per septynias dienas.

Ministerija perspėjo Ispanijos ambasadorių Marcosą Gomezą Martinezą (Markosą Gomesą Martinesą), jog rusų diplomatų išsiuntimas iš Madrido „turės neigiamą poveikį Rusijos ir Ispanijos santykiams“.

URM atstovė Marija Zacharova taip pat patvirtino rusų naujienų agentūroms, kad išsiunčiami ir 24 Italijos diplomatai, nors oficialaus pareiškimo šiuo klausimu nepaskelbta.

Užsienio reikalų ministerija Paryžiuje savo ruožtu pareiškė, kad Prancūzija „griežtai smerkia“ Maskvos vykdomą jos diplomatų išsiuntimą, o šį Maskvos žingsnį pavadino neturinčiu „jokio teisėto pagrindo“.

Ministerijos teigimu, prancūzų diplomatų darbas Rusijoje „visiškai atitinka Vienos konvenciją dėl diplomatinių ir konsulinių santykių“ – tuo metu balandį išsiųstus rusų misijų darbuotojus Paryžius įtarinėjo šnipinėjimu.

„Priešiškas aktas“

Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) pasmerkė išsiuntimą kaip „priešišką aktą“, bet pabrėžė, kad diplomatiniai kanalai turi likti atviri, „nes būtent jais, jei įmanoma, bus pasiekta taika“ Ukrainoje.

Tvyrant diplomatinei įtampai, Maskvos miesto tarybos deputatai trečiadienį parėmė sprendimą pavadinti anksčiau bevardę teritoriją priešais JAV ambasadą „Donbaso gynėjų aikšte“.

Donbasas yra daugiausia rusakalbis Rytų Ukrainos regionas, kurį Rusija ketina „išvaduoti“ per savo karinę kampaniją kaimyninėje šalyje.

2018 metų vasarį gatvė prie Rusijos ambasados Vašingtone buvo pavadinta 2015 metais prie Kremliaus nušauto opozicijos politiko Boriso Nemcovo vardu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Prasidėjus įsiveržimui, Maskva susidūrė su tarptautinių sankcijų lavina ir augančia izoliacija nuo pasaulio bendruomenės, o Rusijos santykiai su Vakarų šalimis pablogėjo iki lygio, regėto Šaltojo karo laikais.

Japonija ragina Kiniją vaidinti atsakingą vaidmenį sprendžiant Ukrainos krizę

Japonijos užsienio reikalų ministras trečiadienį per pirmąsias po pusmečio pertraukos derybas su kolega iš Kinijos paragino Pekiną „vaidinti atsakingą vaidmenį“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Japonija prisidėjo prie Vakarų sąjungininkių, dėl Ukrainos krizės įvedusių griežtų sankcijų Rusijai, o Kinija atsisako pasmerkti Maskvos invaziją.

Japonų užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašis) kinų diplomatijos vadovui Wang Yi (Vang I) pasakė, kad Rusijos invazija „yra aiškus Jungtinių Tautų chartijos ir kitų tarptautinių įstatymų pažeidimas“, sakoma Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Y. Hayashi „paragino Kiniją vaidinti atsakingą vaidmenį palaikant tarptautinę taiką ir saugumą“, pridūrė ministerija.

Tai pirmos abiejų šalių užsienio reikalų ministrų derybos nuo lapkričio, nurodo japonų Užsienio reikalų ministerija. Jos buvo surengtos kilus dideliam susirūpinimui dėl geopolitinės įtampos.

Manoma, kad Kinija ir Rusija labiau koordinuoja savo veiksmus. Pekinas atsisako prisidėti prie protestų prieš Maskvos invaziją, nors pažadėjo nebandyti apeiti dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų.

Derybos įvyko prieš JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) šios savaitės vizitą Japonijoje po apsilankymo Pietų Korėjoje.

Japonijoje jis surengs dvišales derybas su premjeru Fumio Kishida (Fumiju Kišida) ir dalyvaus vadinamojo Ketverto, taip pat apimančio Australiją ir Indiją, susitikime.

Numanomas šios grupės sukūrimo tikslas yra spausti Kiniją, didinančią savo ekonominį ir karinį svorį regione.

Japonija su nerimu stebi augančias Pekino karines ambicijas ir Y. Hayashi per derybas su Wang Yi kėlė tokius klausimus kaip ginčijamos salos ir padėtis Rytų Kinijos jūroje bei Pietų Kinijos jūroje.

Tačiau tuo pačiu metu Kinija yra didžiausia Japonijos prekybos partnerė ir Tokijas nenorėtų būti įtrauktas į Pekino ir Vašingtono ginčus.

Y. Hayashi sakė, kad Kinija ir Japonija „turėtų sakyti, ką reikia pasakyti, ir pradėti dialogą“. Jis perspėjo, kad dvišaliai santykiai „susiduria su įvairiais sunkumais ir kad viešoji nuomonė Japonijoje yra itin griežta Kinijos atžvilgiu“.

Latvijos vadovas: Saeima greitai ratifikuos Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus

Latvijos Saeima labai greitai ratifikuos Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO protokolus, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas Egilas Levitas.

Valstybės vadovas po susitikimo su ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu sakė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą ir ypač Šiaurės Europos regioną.

Premjeras savo ruožtu sakė, kad Švedijos ir Suomijos sprendimas prisijungti prie Aljanso yra svarbi ir teigiama žinia. K. Karinis patvirtino, kad kai tik Latvija gaus oficialų prašymą ratifikuoti stojimo protokolus, jie iškart bus perduoti parlamentui.

„Esu tikras, kad parlamentas nieko nevilkins ir per trumpą laiką užbaigs visą ratifikavimo procesą. Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą, Latviją ir regioną. Mūsų kaimynai žengs teigiamą žingsnį, kuris padės sustiprinti gerus santykius su partneriais  Skandinavijoje“, – sakė premjeras.

Suomija ir Švedija trečiadienį oficialiai pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šalių stojimo į NATO protokolus turi ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai.

ES siūlo papildomai skirti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų pagalbos

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pasiūlė šiais metais papildomai skirti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų karo padariniams įveikti. 

U. von der Leyen vaizdo kreipimesi taip pat sakė, kad metas galvoti apie Ukrainos atkūrimą, kai tik baigsis karas. Ji pridūrė, kad Europos Sąjunga „strategiškai suinteresuota vadovauti šioms atstatymo pastangoms“.

„Gasum“: Rusija gamtinių dujų tiekimą Suomijai gali nutraukti šią savaitę

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės 20-ąją arba gegužės 21-ąją Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą į Suomiją vamzdynais.

Tačiau pranešime pažymima, jog „Gasum“ dėl to kol kas negavo jokios informacijos nei iš „Gazprom export“, nei iš Rusijos perdavimo tinklų operatoriaus.

Kaip jau buvo skelbta, antradienį „Gasum“ paskelbė, kad atmeta Rusijos vienašališką reikalavimą už jos eksportuojamas dujas mokėti rubliais ir yra pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui.

Suomijos pabrėžė, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi, o artėjančią vasarą dujų tikisi gauti per jungtį su Estija „Balticconnector“, nors pripažįsta, jog šią užduotį gali apsunkinti riboti dujotiekio pajėgumai.

„Gasum“ taip pat pranešė, kad nuo praėjusių metų rudens derėjosi su „Gazprom export“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrus „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ginčo sprendimą perduoti arbitražui“.

Suomija kartu su Estija tikisi iki šių metų pabaigos įgyvendinti bendrą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą.

Kita vertus, gamtinės dujos sudaro tik apie 8 proc. Suomijos suvartojamos energijos.

Karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos karys per teismą Kyjive pripažino savo kaltę

Pirmasis Rusijos karys, teisiamas Ukrainoje dėl karo nusikaltimų Maskvos invazijos metu, trečiadienį pripažino savo kaltę ir gali būti nuteistas Kyjivo kalėti iki gyvos galvos.

Teisme paklaustas, ar yra kaltas dėl kaltinimų tokiais nusikaltimais kaip tyčinė žmogžudystė ir karo nusikaltimai, 21 metų seržantas Vadimas Šišimarinas atsakė: „Taip.“

Į nelaisvę paimtas karys kaltinamas 62 metų civilio gyventojo nužudymu Ukrainos šiaurės rytuose pirmosiomis Kremliaus inicijuoto puolimo dienomis.

V. Šišimarinas, kilęs iš Sibiro Irkutsko srities, per Kyjivo apygardos teismo posėdį sėdėjo stikliniame kaltinamųjų narve, vilkėdamas mėlynai pilką megztinį su gobtuvu.

Jaunatviškos išvaizdos karys skusta galva žiūrėjo į grindis, kol prokuroras ukrainiečių kalba skaitė jam pareikštus kaltinimus. Vertėjas vertė kaltinamajam į rusų kalbą.

V. Šišimarinas kaltinamas tuo, kad vasario 28 dieną netoli Čupachivkos kaimo šiaurės rytinėje Sumų srityje nužudė civilį gyventoją, kaip pranešama, važiavusį dviračiu.

Kyjivo duomenimis, V. Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo kolona buvo užpulta.

Pasak prokurorų, jis ir dar keturi kariai pavogė automobilį, o važiuodami netoli minėto kaimo sutiko dviračiu važiavusį civilį gyventoją.

V. Šišimarinui buvo liepta šį nužudyti, ir jis tai padarė pasinaudojęs Kalašnikovo automatu, pareiškė prokurorai.

Kitas teismo posėdis vyks ketvirtadienį 12 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Po trečiadienio posėdžio prokuroras Andrijus Siniukas žurnalistams sakė, kad teismas pakvies duoti parodymus du liudininkus, įskaitant vieną iš Rusijos karių, buvusių su V. Šišimarinu incidento metu.

Pasak A. Siniuko, nagrinėjant bylą taip pat bus ištirtas kario ginklas.

Kremlius anksčiau teigė, kad nebuvo informuotas apie šią bylą, ir nurodė, kad Maskvos „galimybės suteikti pagalbą taip pat yra labai ribotos, kadangi ten nėra mūsų diplomatinės misijos“.

Po šio proceso greitai bus rengiami ir kiti: ketvirtadienį vidurio Ukrainoje turėtų stoti prieš teismą dar du rusų kariai.

Kyjivo teigimu, nagrinėjama tūkstančiai bylų dėl įtariamų Maskvos pajėgų nusikaltimų, padarytų nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Šie procesai bus išbandymas Ukrainos teisingumo sistemai tuo metu, kai tarptautinės institucijos pačios atlieka tyrimus dėl įtariamo Rusijos pajėgų piktnaudžiavimo.

Ukrainiečių prokurorai sako nustatę dešimtis įtariamųjų ir žada juos patraukti atsakomybėn.

Londonas atviras karo nusikaltimų tribunolui, kuris teistų V. Putiną

Britų užsienio reikalų sekretorė Lis Truss iš esmės remia karo nusikaltimų tribunolo įsteigimą V. Putinui ir jo vadovybės nariams teisti. V. Putinas „ir visi, kurie susiję su šiais siaubingais karo nusikaltimais“, turi būti paraukti atsakomybėn, teigė L. Truss trečiadienį stočiai „Times Radio“, atsakydama į atitinkamą Ukrainos parlamentaro Oleksijaus Hončarenko klausimą. „Jei tribunolas padės tai padaryti, Didžioji Britanija tikrai svarstys jį paremti“, – pridūrė politikė.

Anot L. Truss, ji apie tai jau kalbėjo su Ukrainos vyriausybe. „Mes esame atvirti tribunolo idėjai“, – sakė ministrė. Londonas esą nori, kad „efektyviausiu būdu“ baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti tie, kas vykdė karo nusikaltimus – prievartavimus, seksualinį smurtą ir beatodairiškas atakas prieš civilius.

L. Truss pabrėžė, kad Londonas jau glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu. „Mes nusiuntėme paramą į Ukrainą, kad padėtume rinkti įrodymus – nuo liudininkų apklausų iki vaizdo įrašų“, – sakė ji.

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas teigia, kad dėl „Azovstal“ gynėjų likimo spręs teismas

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas tvirtina, kad dėl „Azovstal“ gamykloje tariamai pasidavusių Ukrainos karių likimo spręs teismas, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi vietos žiniasklaida.

Rusija trečiadienį pranešė, kad nuo pirmadienio gamykloje pasidavė 959 Ukrainos kariai, iš jų 80 buvo sužeisti.

Ukraina gavo 150 mln. eurų paskolą iš Vokietijos plėtros banko

Ukraina gaus dar vieną 150 mln. eurų paskolą iš Vokietijos valstybinio plėtros banko „KfW“, pranešė Kyjivo vyriausybė.

Šie pinigai bus panaudoti piliečiams paremti ir infrastruktūrai atstatyti, antradienio vakarą sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.

„Šie ištekliai bus nedelsiant panaudoti mūsų piliečiams paremti ir svarbiausiai infrastruktūrai atstatyti“, – sakė D. Šmyhalis pareiškime, paskelbtame oficialioje vyriausybės interneto svetainėje.

Balandžio pradžioje Ukraina iš „KfW“ banko gavo 150 mln. eurų kaip paskutinę 2015 metais Vokietijos vyriausybės suteiktos 500 mln. eurų paskolos dalį.

Naujosios paskolos terminas – 15 metų, o grąžinti ją reikės pradėti tik po penkerių metų, sakė D. Šmyhalis.

R. T. Erdoganas: negalime pritarti plėtrai, kuri kenkia pačios NATO saugumui

Turkija negali sutikti su siūloma plėtra, kuri pakenktų pačios NATO saugumui, trečiadienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, turėdamas omenyje, jo supratimu, Švedijos ir Suomijos paramą terorizmui.

NATO plėtra priklausys nuo to, ar sąjungininkės paisys Turkijos saugumo interesų, sakė R. T. Erdoganas savo valdančiosios partijos nariams parlamente sostinėje Ankaroje.

R. T. Erdoganas sakė, kad Švedija neseniai atmetė Turkijos reikalavimą išduoti „30 teroristų“, pridurdamas: „Jūs neatiduodate mums teroristų, bet prašote [mūsų pritarimo] dėl narystės NATO“.

„NATO yra saugumo organizacija. Todėl mes negalime pritarti, kad iš šios saugumo organizacijos būtų atimtas jos saugumas“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

Prezidentas: Serbija prisidės prie Ukrainos miestų atstatymo

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius trečiadienį priėmė naujojo Ukrainos ambasadoriaus Volodymyro Tolkačiaus įgaliojamuosius raštus ir pareiškė, kad jo šalis po karo prisidės prie Ukrainos miestų atstatymo, praneša portalas RTS.

Per susitikimą su ambasadoriumi A. Vučičius „nuoširdžiai apgailestavo dėl situacijos Ukrainoje ir informavo jį apie Serbijos vyriausybės ir Nacionalinio saugumo tarybos pozicijas“, sakoma pranešime.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad Serbija yra įsipareigojusi gerbti teritorijos vientisumo ir valstybių suvereniteto principus, kurie yra vieni iš svarbiausių tarptautinės teisės principų, įtrauktų į Jungtinių Tautų įstatus, ir kad šiuo požiūriu ji gerbia Ukrainos teritorijos vientisumą.

Pasak A. Vučičiaus, „Serbija sudarė geriausias įmanomas sąlygas pabėgėliams iš Ukrainos, taip pat suteikė jiems visas teises gauti leidimą gyventi ir dirbti šalyje pagal Europos Sąjungos taisykles“.

„A. Vučičius pareiškė, kad Serbija prisidės prie Ukrainos miestų atstatymo. Jis pabrėžė, kad Serbija ir Ukraina turi galimybių plėtoti bendradarbiavimą įvairiose srityse, ir pažymėjo būtinybę stiprinti ekonominius santykius, kai tik situacija leis tai daryti“, – sakoma pranešime.

Prezidentas pakartojo, kad Serbija, vykdanti nuoseklią politiką, yra įsipareigojusi taikiai spręsti ginčus, todėl remia visas pastangas, kurių tikslas – derybos.

Serbija yra ištikima Rusijos sąjungininkė, nors ir pasmerkė Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

OHCHR: karas Ukrainoje jau pražudė per 3,7 tūkst. civilių

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 3 752 civiliai, praneša BBC.

Pasak OHCHR, dauguma jų žuvo per apšaudymus, raketų smūgius ir oro antskrydžius. Biuro skaičiavimu, sužeisti dar 4 062 civiliai.

OHCHR mano, kad tikrasis žuvusių civilių skaičius yra kur kas didesnis.

V. Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota, atgauname Charkivo sritį

Ukrainos gynėjai atremia įnirtingas Rusijos kariuomenės pastangas šalies rytuose. Tai trečiadienį savo kreipimesi pareiškė prezidentas V. Zelenskis, praneša „Ukrinform“.

„Mūsų valstybės šiaurinių sričių teritorija jau išvaduota. Mes atgauname Charkivo sritį. Mūsų valstybės gynėjai ir gynėjos atremia įnirtingas okupantų pastangas Donbase“, – sakė prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat atmuša Rusijos kariuomenės atakas šalies pietuose.

„Mes giname Zaporižią, Mykolajivą, Odesą. Mes prisimename kiekvieną miestą ir kiekvieną gyvenvietę, kurie dar okupuoti. Aš visada pabrėžiu: laikinai okupuoti. Ir, žinoma, mes prisimename Krymą“, – pareiškė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskis priminė, kad pernai gegužės 18-ąją kreipdamasis į ukrainiečius, jis citavo Krymo totorių poetės Lili Budžurovos eilėraštį „Kai mes grįšime“: „Kai mes grįšime namo visa tauta, jums teks prisiminti, iš kur mes kilę, jums teks prisiminti, iš kur esate jūs patys, čia atsibastę nekviesti svečiai“.

„Ir štai šįmet, šio karo dienomis, mes įrodome: Ukraina iš tikrųjų grįžta. Tiesa grįžta. Ir tauta grįžta“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Gegužės 18-ąją Ukrainoje pažymima Krymo totorių genocido aukų atminimo diena.

Rusija paskelbė apie naujo lazerinio ginklo pristatymą ginkluotosiose pajėgose

Rusija teigia netrukus pristatysianti didelio galingumo lazerį, skirtą bepiločiams orlaiviams ir lengviesiems lėktuvams numušti – įrankį, kurį bus galima panaudoti per jos invaziją į Ukrainą.

„Mūsų fizikai sukūrė daug kartų galingesnes lazerines sistemas, leidžiančias sudeginti įvairius taikinius, ir praktiškai rengia jas masinei gamybai“, – trečiadienį per konferenciją netoli Maskvos sakė Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Anot J. Borisovo, naujojo lazerinio ginklo nuotolis yra 5 kilometrai ir jis gali numušti dronus tokiame aukštyje.

Anot pranešimo, naujoji sistema buvo išbandyta antradienį ir, kaip pranešama, per penkias sekundes sudegino droną. Dabar ji pamažu įvedama į ginkluotąsias pajėgas, sakė jis. „Jau naudojami pirmieji prototipai“, – sakė J. Borisovas.

Šios informacijos nebuvo galima patikrinti. Jokių nuotraukų taip pat nebuvo parodyta.

Lazeris turi pakeisti oro gynybos raketas, kurias pirkti atsieina daug brangiau. Rusija savo kare prieš Ukrainą beveik kiekvieną dieną praneša raketomis numušanti bepiločius orlaivius.

J. Borisovas taip pat gyrė rusišką lazerinį ginklą, pavadintą „Peresvet“, kuris negali numušti bepiločių orlaivių, bet gali „apakinti“ ir taip išjungti priešo palydovus ir žvalgybos sistemas. Remiantis pranešimu, „Peresvet“ nuotolis yra 1500 kilometrų.

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus.

Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus.

Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.

P. Fiala sakė, kad nenumato jokių kliūčių, nes valdančiosios partijos turi daugumą abejuose parlamento rūmuose.

Žiniasklaida: Ankara parengė reikalavimų sąrašą Švedijai ir Suomijai

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO.

Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Taip pat reikalaujama, kad šios šalys nutrauktų ryšius su Sirijos kurdų grupuotės nariais.

Pasak „Sabah“, Ankara taip pat nori, kad abi šalys paspartintų Turkijos ieškomų įtariamųjų, kaltinamų terorizmu, ekstradicijos procedūras.

Į sąrašą taip pat įtrauktas reikalavimas, kad Švedija užkardytų tai, ką „Sabah“ vadina „dezinformacijos“ kampanija prieš Turkiją, kuriai vadovauja pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno), Ankaros teigimu, prisidėjusio prie 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą, šalininkai. Daugelis F. Guleno judėjimo pasekėjų pabėgo į Švediją.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.

Jeigu Ankara atsisakytų savo prieštaravimų ir jeigu derybos dėl stojimo vyktų sklandžiai, abi šalys NATO narėmis galėtų tapti jau po kelių mėnesių. Šis procesas paprastai trunka 8–12 mėnesių, bet NATO pageidauja veikti greitai, tvyrant Rusijos agresijos prieš Šiaurės šalis grėsmei.

Separatistų vadas: „Azovstal“ gamykloje tebėra daugiau nei 1000 ukrainiečių

Daugiau nei 1 tūkst. Ukrainos karių, įskaitant vyresniuosius vadus, liko apgultoje „Azovstal“ plieno gamykloje Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė prorusiškų separatistų lyderis.

Rusijos gynybos ministerija sako, kad nuo pirmadienio gamykloje, tapusioje Ukrainos pasipriešinimo Rusijos pajėgoms simboliu, pasidavė 959 Ukrainos kariai. Kalbėdamas su žurnalistais Mariupolyje atsiskyrusios vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad didžiuliame pramonės komplekse buvo apie 2 tūkst. kovotojų ir „kiek daugiau nei pusė“ ten dar liko. „Azovo“ (pulko) vadai ir aukšto rango kovotojai dar nepasirodė“, – sakė jis žurnalistams, įskaitant AFP, per Rusijos kariuomenės organizuotą spaudos turą.

2014 m. sukurtas buvęs sukarintas dalinys „Azovo“ pulkas integravosi į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, apibūdina kaip neonacistų organizaciją. Praėjusį mėnesį po kelias savaites trukusios apsiausties Rusija paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę, tačiau šimtai Ukrainos karių liko įsitaisę požeminiuose tuneliuose po didžiule „Azovstal“ pramonine zona.

D. Pušilinas sakė, kad pajėgoms gamykloje baigiasi atsargos ir jiems neliko nieko kito, kaip tik pasiduoti. „Pirmas variantas – iškelti baltą vėliavą ir sudėti ginklus. Antras variantas – ten mirti, tiesiog numirti. Jie pasirinko pirmąjį variantą", – sakė jis.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad tarp tų, kurie nuo pirmadienio pasidavė, yra 80 sužeistųjų ir kai kurie jų gydomi Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje esančioje Novoazovsko miesto ligoninėje. D. Pušilinas sakė, kad kai kurie sužeistieji taip pat gydomi Donecko mieste, o likusieji išėję iš gamyklos laikomi saugomoje kalėjimo kolonijoje.

Kyjivas tikisi iškeisti Ukrainos kovotojus, bet Rusija dar nepatvirtino, ar jie bus įtraukti į apsikeitimą belaisviais. D. Pušilinas užsiminė, kad kai kurie ukrainiečiai gali būti teisiami. „Kalbant apie karo nusikaltėlius ir tuos, kurie yra nacionalistai, jei jie sudėtų ginklus, jų likimas būtų teismo rankose“, – sakė jis.

Kyjivo gynybos ministerija pareiškė, kad padarys „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų tuos, kurie vis dar yra plieno gamykloje, tačiau pripažino, kad nėra jokios karinės galimybės.

UNIAN: „Azovstal“ bombardavimas gali pražudyti Azovo jūros florą ir fauną

Rusijos pajėgų vykdytas gamyklos „Azovstal“ bombardavimas gali pražudyti Azovo jūros florą ir fauną. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto taryba, kuria remiasi UNIAN.

„Azovo jūrai gresia mirtinas pavojus. „Azovstal“ bombardavimas galėjo pažeisti techninį įrenginį, kuris sulaiko dešimtis tūkstančių tonų koncentruotojo sieros vandenilio tirpalo“, – sakoma pranešime.

Anot jo autorių, šio skysčio nuotėkis pražudytų Azovo jūros florą ir fauną, vėliau pavojingos medžiagos gali patekti į Juodąją ir Viduržemio jūras.

Kaip pareiškė Mariupolio meras Vadymas Boičenka, būtina skubiai nusiųsti į objektą tarptautinius ekspertus, kad būtų ištirta situacija ir užkirstas kelias pasaulinio masto katastrofai.

V. Zelenskis dar trims mėnesiams pratęs karinės padėties galiojimą Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja dar trims mėnesiams pratęsti tiek karo padėtį, tiek karo prievolę Ukrainoje – šie pasiūlymai paskelbti trečiadienį šaliai toliau atremiant Rusijos invaziją.

Parlamentas turėtų be kliūčių pritarti priemonėms, tad atrodo, jog karinė padėtis Ukrainoje galios iki rugpjūčio 23 d., Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarių.

V. Zelenskis pirmą kartą įvedė karo padėtį vasario 24 d., praėjus vos kelioms valandoms, kai Rusijos tankai pirmą kartą kirto Ukrainos sienas, ir nuo to laiko du kartus ją pratęsė 30-ai dienų. Ekspertai mano, kad planuojama karo padėties trukmė yra geras rodiklis, nurodantis, kiek laiko vyriausybė tikisi truksiant kovas.

JAV ambasada atnaujino darbą Kyjive

JAV ambasada Ukrainoje oficialiai atnaujino darbą Kyjive. Tai pranešė portalas „eurointegration.com.ua“.

Trečiadienį ambasados teritorijoje buvo pakelta JAV vėliava.

Balandžio 26 d. Amerikos diplomatai grįžo į Ukrainą iš Lenkijos pirmą kartą po Rusijos įsiveržimo, bet dirbo Lvive.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad, gegužės 13 d. duomenimis, savo darbą Kyjive jau atnaujino 37 užsienio atstovybės.

Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.