Karas: Rusija meta visą galią Severodonecke, žuvo keturi Ukrainos pusėje kovoję užsienio savanoriai

Praėjus 100 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė tikėjimą pergalę. Yra trys žodžiai, dėl kurių kovoja jo šalis: taika, pergalė, Ukraina, sakė V. Zelenskis penktadienio vakarą savo vaido kreipimesi. Įrašas darytas lauke prie prezidentūros Kyjive.

„Lygiai prieš 100 dienų mes atsibudome naujoje realybėje“, – kalbėjo šalies vadovas. Jis karo patirtį apibūdino naujais žodžiais, kuriuos teko išmokti ukrainiečiams. Tarp jų yra tokie siaubingi žodžiai, kaip raketų atakos, griuvėsiai, deportacija. Taip pat vietovių pavadinimai – Hostomelis, Buča ar Mariupolis, rusiškų, ukrainietiškų ir užsienietiškų ginklų sistemų pavadinimai. Tačiau esą yra ir pozityvių žodžių: atstatymas, sugrįžimas, išvadavimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną nurodė užpulti Ukrainą. Rusų kariuomenė tada buvo vadinama antra stipriausia pasaulyje, sakė V. Zelenskis. „Kas iš jos liko? – klausė jis. – Karo nusikaltimai, gėda ir neapykanta“. Tačiau, pabrėžė prezidentas, Ukraina buvo, ji yra ir bus.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

E. Macronas: V. Putinas padarė istorinę klaidą įsiverždamas į Ukrainą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas V. Putinas padarė „istorinę ir fundamentalią klaidą“ įsiverždamas į Ukrainą ir dabar yra „izoliuotas“.

„Manau, pasakiau jam, kad jis padarė istorinę ir fundamentalią klaidą savo žmonių, savo paties ir istorijos atžvilgiu“, – duodamas interviu Prancūzijos regioninei žiniasklaidai sakė E. Macronas.

„Manau, jis izoliavo save, – pridūrė prezidentas. – Izoliuoti save yra viena, bet sugebėti iš to išeiti yra sudėtingas kelias.“

E. Macronas pakartojo, jog darant spaudimą Maskvai užbaigti šį karą Rusija neturėtų būti „pažeminta... kad tą pačią dieną, kai kautynės liausis, galėtume atverti išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.

Prancūzijos lyderis taip pat sakė „neatmetąs“ galimybės aplankyti Kyjivą.

 

Ukrainos kariuomenė: rusai telkia pajėgas Sloviansko puolimui

Rusijos kariuomenė, Ukrainos generalinio štabo duomenimis, telkia stiprias pajėgas Sloviansko puolimui Donbase. Generalinis štabas penktadienio vakarą feisbuke rašė apie 20 bataliono taktinių grupių. Tai koviniai daliniai su mechanizuotais pėstininkais, artilerija, oro gynyba. Juos sudaro nuo 600 iki 800 karių.

Slovianskas priklauso Donecko administracinei sričiai Ukrainos Rytuose. Rusų pajėgų tikslas yra visiškas jos užėmimas.

Anot Ukrainos pajėgų, priešas, dengiamas stiprios artilerijos ugnies, be to, Severodonecke toliau juda gilyn į gyvenamuosius kvartalus, tačiau tik iš dalies sėkmingai.

Rusijos pusė skelbia, kad beveik visiškai kontroliuoja miestą. Ukrainos srities administracija tuo tarpu teigia, kad Ukrainos kariuomenė kontratakomis atsikovojo penktadalį Severodonecko.

Šių karinių duomenų kol kas nėra galimybės nepriklausomai patikrinti.

Ukraina teigia atstūmusi Rusijos pajėgas per įnirtingas kautynes Donbase

Rusijos artilerija bombardavo teritorijas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, tęsiantis įnirtingoms kautynėms dėl Severodonecko miesto, bet vietos administracijos vadovas tvirtino, kad ukrainiečiai kariai pasiekė tam tikrų laimėjimų, stengdamiesi atstumti įsiveržusias pajėgas.

Per daugiau kaip 100 dienų nuo Rusijos prezidento įsakymo savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus, o miestai virto griuvėsiais.

Rusijos puolimo tempas buvo sulėtintas atkaklaus ukrainiečių pasipriešinimo; Maskvos pajėgos buvo išstumtos iš Ukrainos šiaurės netoli sostinės Kyjivo ir šiaurės rytinių sričių. Dabar Rusija sutelkė pastangas užimti daugiau teritorijų rytų Ukrainoje, įskaitant Donbasą, ir išlaikyti užimtas šalies pietuose.

Vieni nuožmiausių mūšių vyko ties Severodonecku, Ukrainos pajėgoms neleidžiant jo visiškai užimti.

„Jie [rusai] jo viso neužėmė“, – penktadienį sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Pasak jo, įsiveržusios pajėgos buvo išstumtos iš „20 proc.“ jų užimtų teritorijų Severodonecke.

Vos tik gausime didelį kiekį vakarietiškų ilgo nuotolio ginklų, atstumsime jų artileriją... ir tuomet rusų pėstininkai pabėgs.

„Vos tik gausime didelį kiekį vakarietiškų ilgo nuotolio ginklų, atstumsime jų artileriją... ir tuomet rusų pėstininkai pabėgs“, – teigė pareigūnas.

Pasak S. Haidajaus, Ukrainos pajėgos tebekontroliuoja Severodonecko pramonės zoną. Pareigūnas pažymėjo, kad šis scenarijus panašus į anksčiau susiklosčiusį pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kurio didžiulė metalurgijos įmonė tapo miestą gynusių ukrainiečių paskutine tvirtove.

Padėtis šalia Severodonecko esančiame Lysyčansko mieste taip pat tampa vis sunkesnė.

Jo meras Oleksandras Zaika sakė, kad apie 60 proc. infrastruktūros ir namų jau sugriauti, neveikia mobilusis ryšys ir nutrūkęs dujų tiekimas.

Maždaug už 80 km nuo Severodonecko esančio Slovjansko miesto meras ragino gyventojus evakuotis dėl intensyvaus bombardavimo ir nutrūkus vandens bei elektros tiekimui.

„Padėtis blogėja“, – naujienų agentūrai AFP sakė studentė Hulnara Jevharipova, ruošdamasi įsėsti į mikroautobusą, evakuojantį gyventojus.

Paramedikė Jekaterina Perednenko pridūrė: „Man baisu, kad čia nieko nebebus likę, dėl ko būtų galima grįžti.“

Scanpix nuotr.

„Gėda ir neapykanta“

Rusijos pajėgos šiuo metu yra užėmusios apie penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant anksčiau aneksuotą Krymą ir promaskvietiškų separatistų kontroliuojamas teritorijas, ir blokuoja Juodosios jūros uostus.

Tačiau Ukrainos prezidentas V. Zelenskis penktadienį tebebuvo nusiteikęs ryžtingai.

„Pergalė bus mūsų“, – šalies vadovas žadėjo savo vaizdo kreipimesi.

Vėliau, naktį paskelbtame vaizdo įraše, V. Zelenskis nesureikšmino Rusijos kariuomenės.

„Iš pradžių ji atrodė grėsminga. Paskui – pavojinga... Na, o dabar, ko gera, verčia tik karčiai nusišypsoti, – kalbėjo jis. – Nes kas iš jos belikę? <...> Karo nusikaltimai, gėda ir neapykanta.“

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad „buvo pasiekta tam tikrų rezultatų“ ir kai kurios teritorijos „išvaduotos“ nuo, anot jo, „Ukrainos pronaciškų ginkluotųjų pajėgų“.

Tuo metu Vakarų šalys siunčia Ukrainai vis galingesnių ginklų ir toliau griežtina sankcijas Maskvai. Penktadienį Europos Sąjunga oficialiai įvedė didžiosios dalies rusiškos naftos importo draudimą.

Į asmenų, kuriems taikomas draudimas išduoti vizas ir turto areštas, sąrašą buvo įtraukta numanoma V. Putino meilužė buvusi olimpinė gimnastė Alina Kabajeva ir virtinė kitų veikėjų.

Ukrainos diplomatas kaltina Rusiją vagiant šalies grūdų atsargas

Ukrainos ambasadorius Ankaroje penktadienį apkaltino Rusiją „pavogus“ jo šalies grūdų atsargų ir išsiuntus jas  į užsienį, įskaitant Turkiją.

„Rusija begėdiškai vagia Ukrainos grūdus ir siunčia juos į užsienį iš Krymo, taip pat į Turkiją“, – sakė ukrainiečių diplomatas Vasylis Bodna.

„Paprašėme Turkijos padėti išspręsti šį klausimą“, – jis pridūrė savo „Twitter“ žinutėje.

Iki Rusijos karinės invazijos, prasidėjusios vasario 24 dieną, Ukraina buvo viena iš didžiausių kviečių ir saulėgrąžų aliejaus eksportuotojų.

Tuo metu Ankara stengėsi atsargiai balansuoti tarp Kyjivo ir Maskvos interesų.

NATO narė Turkija tiekia Ukrainai atakos dronus ir siekė tarpininkauti mėginimams išspręsti konfliktą derybomis, tačiau neįvedė sankcijų Rusijai. Turkija yra labai priklausoma nuo Rusijos eksportuojamų grūdų ir energijos šaltinių.

Jungtinių Tautų prašymu Ankara taip pat pasisiūlė užtikrinti saugų jūrinį koridorių Ukrainos grūdų eksportui.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyks į Turkiją derybų šiuo klausimu.

Dėl Rusijos karinio laivyno vykdomos Ukrainos Juodosios jūros uostų blokados ir sutrikusio žemės ūkio produktų eksporto iš šios šalies maisto kainos pasaulyje smarkiai išaugo. Ypač didelė maisto stygiaus grėsmė yra iškilusi Afrikos ir Vidurinių Rytų šalims.

Kyjivas: Ukrainos žvalgyba palaiko kontaktą su „Azovstal“ kovotojais

Ukrainos žvalgyba, vyriausybės Kyjive duomenimis, palaiko kontaktą su Rusijos į nelaisvę paimtais „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje gynėjais, praneša agentūra „Reuters“.

Vyriausybė daro viską, kad juos išlaisvintų, per Ukrainos televiziją sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis. Iš žvalgybos esą gaunama duomenų apie kovotojų kalinimo sąlygas, aprūpinimą ir paleidimo galimybes.

Rusijos gegužę pateiktais duomenimis, pasidavė beveik 2 000 ukrainiečių, kurie prieš tai kelias savaites nuožmiai priešinosi milžiniškos „Azovstal“ gamyklos bunkeriuose ir tuneliuose.

V. Zelenskio patarėjas: karas dar gali trukti šešis mėnesius

Ukrainos prezidento administracija prognozuoja, kad Rusijos karas dar gali trukti iki pusmečio. „Tai dar gali užtrukti 2-6 mėnesius“, – interviu rusų opoziciniam portalui „Meduza“ sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas.

Galiausiai, anot jo, daug priklausys nuo to, kaip keisis nuotaika Europos, Ukrainos ir Rusijos visuomenėse. Derybos galimos tik tada, kai pasikeis situacija mūšio lauke ir Rusija nesijaus galinti diktuoti sąlygas, sakė M. Podoliakas. Jis dar kartą įspėjo dėl teritorinių nuolaidų Rusijai. Tai esą neužbaigs karo. „Nes Rusijos Federacijos principas yra – ir tai ponas Putinas ne kartą sakė – kad jau vien tik Ukrainos valstybingumo egzistavimas yra žalingas“, – pažymėjo M. Podoliakas.

Rusija „meta visą savo galią“ Severodonecke

Rusija meta visas savo turimas pajėgas, kad užimtų Ukrainos rytinį pramonės miestą Severodonecką, stengdamasi perimti visa Donbaso regiono kontrolę, šeštadienį sakė vienas ukrainiečių vietos valdžios pareigūnas.

„Apskritai padėtis srityje nepaprastai sunki, – Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė duodamas interviu, kurio įrašą jis paskelbė socialiniuose tinkluose. – Kautynės dabar sutelktos Severodonecke, nes, kaip suprantame, Rusijos kariuomenė meta visą savo galią, visus rezervus šia kryptimi.“

„Preliminari informacija rodo, kad jiems pavyko užimti didžiąją dalį miesto. Tačiau dabar mūsų kariuomenė juos stumia“, – pridūrė S. Haidajus.

Severodoneckas yra didžiausias Ukrainos tebekontroliuojamas Luhansko srities miestas. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos šiame regione rengė intensyvias puolamąsias operacijas ir užimdavo vis naujų teritorijų.

Scanpix nuotr.

Nesugebėjusios greitai užimti sostinės Kyjivo Rusijos kariuomenė atliko keletą taktinių atsitraukimų, kad sutelktų pajėgas dideliam puolimui Donbaso regione, apimančiame Donecko ir Luhansko sritis. Dalį šios teritorijos nuo 2014 metų kontroliuoja promaskvietiški separatistai.

JT tęsia sudėtingas derybas su Rusija dėl Ukrainos uostų deblokavimo

Jungtinės Tautos penktadienį pranešė tęsiančios intensyvias derybas su Rusija dėl Ukrainos uostų deblokavimo, kad būtų galima išgabenti dešimtis milijonų tonų grūdų ir užkirsti kelią pasaulinei apsirūpinimo maistu krizei.

Už reikalų, susijusių su Ukrainos krize, koordinavimą atsakingas JT pareigūnas Aminas Awadas (Aminas Avadas) pabrėžė, kad itin svarbios derybos su Maskva yra „labai, labai sudėtingos“.

Grūdų prikrauti laivai tebėra užblokuoti Ukrainos uostuose dėl Rusijos invazijos. Prieš Rusijai vasario pabaigoje pasiunčiant savo pajėgas į provakarietišką kaimynę Ukraina buvo viena svarbiausių kukurūzų, kviečių ir saulėgrąžų eksportuotoja. Praeitais metais jos žemės ūkio produkcija maitino apie 400 mln. žmonių visame pasaulyje.

Deryboms vadovauja JT vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) ir Rebeca Gynspan (Rebeka Ginspan), vadovaujanti JT prekybos ir plėtros agentūrai, A. Awadas sakė žurnalistams vaizdo ryšiu iš Ženevos.

JT perspėjo, kad Afrikos šalims, importuojančioms iš Ukrainos ir Rusijos daugiau kaip pusę savo suvartojamų kviečių, dėl šio konflikto gresia „beprecedentė“ krizė.

Maisto produktų kainos Afrikoje jau dabar yra didesnės nei buvo po 2011 metų Arabų pavasario sukilimų ir 2008-ųjų riaušių dėl maisto stygiaus.

Rusijos prezidentas V. Putinas teigė, kad Maskva pasiruošusi ieškoti galimybių išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, bet reikalavo, kad Vakarai atšauktų jo šaliai taikomas sankcijas.

Tačiau A. Awadas pažymėjo, kad Rusija taip pat yra spaudžiama kai kurių savo sąjungininkų, taip pat pajutusių šios krizės poveikį.

„Daug važinėjame tarp Maskvos ir kitų šalių, kurioms kyla susirūpinimas“, – aiškino jis.

Penktadienį V. Putinas susitiko su Afrikos Sąjungos pirmininku Senegalo prezidentu Macky Sallu (Makiu Salu) savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje.

Prasidėjus šioms deryboms M. Sallas paragino V. Putiną „suvokti“, kad Afrikos šalys yra tapusios konflikto Ukrainoje aukomis.

„Sidabro kulka“

A. Awadas pabrėžė, kad Rusija „turi aljansų Pietuose“, ir sakė, kad kad kai kurios iš paveiktų šalių gali padėti išspręsti šią situaciją.

„Esu nusiteikęs optimistiškai, kad dėl kažko gali būti nusileista, kažkas gali būti nuveikta“, – sakė jis ir išreiškė viltį, kad gali būti „pasiektas proveržis“.

Visgi jis pažymėjo, kad derybos yra „labai sudėtingos“ ir „vyksta daugeliu krypčių.

JT Pasaulio maisto programa (WFP) pareiškė, kad Ukrainos uostų deblokavimas padarytų didžiulį poveikį.

„Juodosios jūros uostai yra tarsi sidabro kulka, kalbant apie pastangas išvengti pasaulinio bado“, – žurnalistams sakė WFP krizių koordinatorius Ukrainoje Matthew Hollingworthas (Metjus Holingvortas).

Anot jo, kol dedamos pastangos vėl atidaryti uostus, Jungtinės Tautos ir kiti veikėjai svarsto kitas galimybes išgabenti labai reikalingus grūdus iš Ukrainos. Tarp nagrinėjamų variantų minimos galimybės pervežti grūdus sunkvežimiais, traukiniais arba per kitus uostus kaimyninėse šalyse.

Vis dėlto tokios priemonės leistų išgabenti tik 1–1,5 mln. tonų, pažymėjo M. Hollingworthas.

„Tai yra niekis, žinant, kad ši šalis iki šio karo siųsdavo 5 mln. tonų per mėnesį“, – pabrėžė pareigūnas.

A. Awadas pritarė šiai pozicijai ir atkreipė dėmesį į sunkumus bandant išvežti grūdus sunkvežimiais ar traukiniais.

„Iš tiesų reikalingas jūrinis transportas, kad būtų galima išgabenti 50–60 mln. tonų maisto“, – sakė jis.

Metalas iš Mariupolio toliau laivais gabenamas į Rusiją

Į Ukrainos Mariupolio uostamiestį atplaukė dar vienas laivas, kuris čia bus pakrautas metalo ir gabens jį į Rusiją. Laivas prisišvartavo uoste, naujienų agentūra TASS citavo uosto tarnybos atstovą.

Jau savaitės pradžioje viena metalą gabenantis laivas iš Mariupolio pajudėjo Rusijos kryptimi. Ukraina pareiškė, kad tai prilygsta plėšikavimui.

Rusija praėjusį mėnesį po nuožmių kovų visiškai užėmė uostamiestį.

Nuo karo pradžios Lenkija registravo daugiau kaip 3,8 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijos pasienio apsauga registravo 3,82 mln. pabėgėlių iš kaimyninės šalies.

Penktadienį į Lenkiją atvyko 22 300 žmonių, tviteryje pranešė pasieniečiai. Priešinga kryptimi – iš Lenkijos į Ukrainą – sieną kirto 25 100 žmonių.

Jau kelias savaite kasdien sugrįžtančiųjų į Ukrainą registruojama daugiau nei išvykstančiųjų. Nuo karo pradžios vasario 24-ąją iš Lenkijos į Ukrainą įvažiavo 1,8 mln. žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, grįžtantys į Ukrainos pajėgų atsikovotas teritorijas.

Ukrainoje žuvo keturi Kyjivo pusėje kovoję savanoriai iš užsienio

Per mūšius su Rusijos daliniais Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, žuvo keturi užsienio savanoriai, kovoję Ukrainos pusėje. Tai šeštadienį pranešė savanorių brigada pavadinimu Tarptautinis Ukrainos gynybos legionas. Žuvusieji yra vokietis, olandas, prancūzas ir australas.

Keturių užsienio kovotojų žūties aplinkybės ar vieta pranešime nenurodoma. Jame tik teigiama: „Mes kovoje netekome savo brolių, tačiau jų drąsa, jų atminimas ir jų palikimas įkvėps mus amžiams“. Prie pareiškimo pridėtos nuotraukos, kuriose vyrai vilki kovines uniformas ir laiko lengvuosius ginklus.

Organizacijos duomenimis, Ukrainos pusėje kovoja daugelio šalių piliečiai, tarp jų – iš Danijos, Izraelio, Lenkijos, Kroatijos ir Didžiosios Britanijos. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis netrukus po karo pradžios vasario pabaigoje paskelbė apie tarptautinės savanorių brigados sukūrimą. Ukrainos duomenimis, tada atsiliepė 20 tūkst. savanorių iš viso pasaulio. Rusija šią savaitę pareiškė Ukrainoje nukovusi „šimtus“ užsieniečių kovotojų.

Charkivo mieste Ukrainos šiaurės rytuose agentūros AFP žurnalistai praėjusį mėnesį dalyvavo olandų savanorio, kuris minimas šeštadienio pranešime, laidotuvėse. Australas žuvo gegužę, jo žūtį patvirtino Užsienio reikalų ministerija. Paryžius penktadienį patvirtino, kad Ukrainoje žuvo prancūzų savanoris – anot žiniasklaidos, nuo artilerijos ugnies Charkivo regione.


Šiame straipsnyje: Volodymyras Zelenskiskaras UkrainojekarasRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių