Chaosas Afganistane

„Galiu taip papasakoti skirtumą tarp specialiųjų operacijų pajėgų karių ir pėstininkų, tokių kaip aš, – jeigu kalbame apie specialiųjų operacijų pajėgų karius, tai jie – kaip skalpelis, skirtas subtilioms operacijoms, o pėstininkai – kaip pramoninė miško kirtimo mašina. Tai, kas dabar vyksta, – subtili operacija, kur reikalingas skalpelio rėžis tam, kad būtų galima išgelbėti situaciją, išgelbėti žmones, išlikti atsakingiems už tuos žmones, kurie padėjo kadaise mums ir buvo mums lojalūs“, – aiškino D. Antanaitis.

Į Afganistaną, anot D. Antanaičio, išvyko tik keliolika karių: „Specialiųjų operacijų kariai yra ypatingi žmonės. Mes įpratę matyti, kad tai yra raumenų kalnas, kuris eina, šaudo, gaudo, bet iš tikrųjų viena iš svarbiausių specialiųjų operacijų karių savybių yra moralinės savybės, psichologinės savybės ir, be abejo, intelektualinės savybės. Tokių žmonių nebūna masė, tokių žmonių būna pakankamai ribotas skaičius. Šiuo atveju ten irgi yra ribotas skaičius, galbūt iki keliolikos karių, nes vis dėlto tai ne tik tie žmonės, kurie infiltruojasi į patį miestą, bet ir logistai, kurie juos remia, taip pat ir žvalgybos kariai, kurie juos remia. Tai pati ta grupė yra šiek tiek didesnė negu vien tik specialiųjų operacijų karių grupė“.

„Dabar, kur kariai pateko, yra absoliutus chaosas. Tai lygiai tas pats, kas turėti koncentruotą sieros rūgšties olimpinį baseiną ir tu nuogas turi nuplaukti į vieną pusę, paimti labai trapų daiktą, ir grąžinti jį atgal. Lygiai tas pats yra dabar su specialiųjų operacijų kariais – absoliutus chaosas, absoliuti nežinomybė, ne tik talibai aplink, o taip pat ir nusikalstamos grupuotės, kitos grupuotės, kaimynai, kurie nekenčia vertėjų ir norėtų juos pridaužyti. Tai – ypač jautri operacija. Be abejo, reikia žinoti ir išplanavimą, aš tikiu, kad jie gauna ir paskutinius duomenis, nuotraukas iš palydovų, kaip kas išdėstyta, jie gauna informaciją iš sąjungininkų žvalgybos karių, kas ir kaip vyksta. Aš tik noriu jiems palinkėti kuo didžiausios sėkmės“, – kalbėjo karininkas.

Scanpix nuotr.

„Kas ten vyksta, yra absoliutus chaosas. Ten yra ir pabėgėliai, ir talibai, ir prijaučiantys talibams, nusikalstamos grupuotės, narkotikų prekeiviai, narkotikų platintojai, gamintojai, šiaip išsigandę žmonės ir šiaip žiopliai. Prasibrauti, ypač jeigu tu esi su uniforma, ginkluotas, yra ypač pavojingas darbas“, – pridūrė jis.

Kariai jautriomis širdimis

Pasak D. Antanaičio, gali būti, kad kai kurie kariai apsirengę it civiliai ir bando infiltruotis: „Nors karai kariaujami karių, bet karius valdo juristai arba teisininkai. Viskas priklauso nuo to, kokios yra jiems nustatytos ginklų naudojimo taisyklės. Prieš Afganistaną aš tarnavau Irake ir ten buvo situacija, kad britų specialiųjų pajėgų kariai vyko persirengę civiliais drabužiais, pilnai ginkluoti, vyko suimti teroristo, tačiau pakliuvo į nelaisvę. Tada kita grupė važiavo jų vaduoti ir jie pakliuvo į nelaisvę. Jie tiesiog negalėjo išsilaisvinti. Po nesėkmingų derybų buvo priimtas sprendimas panaudoti būtent tą pramoninę miško kirtimo mašiną – pėstininkus, kurie nuvyko į miestą, išgriovė kalėjimą, išlaisvino savo karius ir saugiai grįžo atgal. Šitoje vietoje, ar jie bus su civiliais rūbais, ar be civilių rūbų, aš nežinau ir net nenorėčiau bandyti sužinoti, kadangi taip galėtume pakenki operacijos saugumui ir mūsų karių gyvybėms“.

Kai esi karys, kai matai verkiančią motiną, verkiančius vaikus, tu, nors esi karys, nors esi su šarvine liemene, nors ir ginkluotas, pasiruošęs šaudyti, bet viduj tu esi trapus žmogus.

Esą šiuo metu operaciją įvykdyti skubama iki rugpjūčio 31 d. – iki galutinio Amerikos karių atsitraukimo termino. Anot D. Antanaičio, tai padaryti – įmanoma: „Viskas yra įmanoma. Iš tikrųjų, politikų žodžiai žudo karius. Ką mes matom dabar, būtent tai ir vyksta. Ar tai įmanoma? Tam ir yra karys. Karys nėra tik privilegija, bet ir pareiga. Tu turi užduotį, tu ją tiesiog privalai įvykdyti. Ar įmanoma? Be abejo, viskas yra įmanoma. Aišku, ne visi norėtų galvoti ar svarstyti juoduosius variantus, kada žmonės tiesiog nesugebėtų būti evakuoti lėktuvais ir jiems, tarkime, reikėtų evakuotis žeme per Pakistaną, Tadžikistaną, Uzbekistaną. Aš labai norėčiau, kad tai būtų įmanoma, labai norėčiau, kad tai pavyktų mūsų kariams, kad jie atliktų savo darbą ir saugiau grįžtų namo“.

Kaip sakė karininkas, Lietuvių kariuomenei talkinusiems afganų vertėjams būtina padėti: „Be šitų žmonių, ko gero, daugelis iš mūsų iš ten nesugrįžtų, nes tie patys vertėjai ar vietos gyventojai, patys to nežinodami, užtikrino mūsų operacijos sėkmę“.

Scanpix nuotr.

Pasak jo, vertėjai ne tik vertėjaudavo, bet ir duodavo patarimų: „Jie patardavo, kaip elgtis, kaip sėdėti. Tai yra visiškai kita kultūra, visiškai kita visata, absoliučiai kitoks pasaulis. Kaip koją ant kojos užsidėti ar neužsidėti, ar tu vyras, ar moteris, su kepure, ar be kepurės, sveikintis ar nesisveikinti, kur dėti ranką... Aš esu labai dėkingas vietos gyventojams, ne tik vertėjams, bet visiems, kurie buvo geranoriški mums, kad jie padėjo, kad buvo lojalūs, draugiški ir mums padėjo sėkmingai įvykdyti operacijas ir saugiai grįžti namo“.

„Kiekviena situacija yra daugiau negu viena pusė. Iš vienos pusės aš matau, kad motinos arba tėvai atiduoda vaikus, jie jau suvokia, kad praktiškai yra pasmerkti, tai bando bent savo vaikus išgelbėti. Iš kitos, šiek tiek šaltesnės pusės, aš matau kitą problemą – kad kariai turi užsiimti šiek tiek kitokiais dalykais, negu jie turi užsiimti. Tai irgi reikia pasisverti tuos dalykus. Trečias dalykas – toks vaikų perdavimas gali būti panaudotas propagandai prieš amerikiečių, britų ar lietuvių karius, parodyti, kad jie vagia vaikus ar dar kažką. Kiekvienas veiksmas turi tam tikrą atoveiksmį ir kiekvieną veiksmą reikia apgalvoti, ar tikrai tą reikia daryti. Be abejo, kai esi karys, kai matai verkiančią motiną, verkiančius vaikus, tu, nors esi karys, nors esi su šarvine liemene, nors ir ginkluotas, pasiruošęs šaudyti, bet viduj tu esi trapus žmogus, kuris turi širdį, kuris turi jausmus. Ir aš suprantu tuos karius, kurie ima vaikus ant rankų vien tam, kad išgelbėtų juos nuo susidorojimo iš Talibano pusės“, – kalbėjo D. Antanaitis.