– Mes matome, kad Rusija ir toliau intensyvina raketinius apšaudymus. Antradienio situacija sukūrė tikėtiną scenarijų, kad vieną dieną raketos gali nuklysti į NATO teritoriją. Dabar reikia žiūrėti, kaip reaguoja NATO. NATO reaguoja ramiai ir apskaičiuotai. Tačiau jeigu būčiau Maskvos pusėje, galėčiau dažniau paaukoti Ukrainą ties Lenkijos–Ukrainos pasieniu, tikintis panašių situacijų. Aišku, jeigu tikiesi, kad raketos nukris Lenkijoje ar Rumunijoje, o NATO nereaguoja labai karštai bei leidžiasi stumdoma, tada tu kaip Rusija sukuri situaciją informacinio karo kontekste, gali manipuliuoti, gali šaipytis iš NATO. Bet perlenkus lazdą NATO gali atsakyti, galbūt nebūtinai raketomis, yra kitos formos. Neskubėčiau sakyti, kad tai yra naujas puslapis, bet tai, kas įvyko užvakar, rodo, kokios Rusijai yra ir rizikos, ir galimybės provokuojant NATO valstybes tokiais veiksmais.
– Ar NATO viską atliko gerai?
– NATO neturi kariuomenės bei savo karių, jie yra valstybių narių. Šiuo atveju NATO matė, dalinosi duomenimis, reagavimas turėjo būti ir buvo iš Lenkijos pusės, nes visi veiksmai ir įvyko jos teritorijoje. Lenkija reagavo greitai, susirinko posėdyje, jau vėlai vakare vyko skambučiai tarp pagrindinių NATO valstybių ir Lenkijos. Tas greitis ir daugeliu atvejų vieninga žinutė iš skirtingų valstybių lyderių rodo, kad komunikacija ir procedūros, kaip reaguoti įvykus tokiai situacijai, yra išbaigtos, jos greitai ir gerai veikia.
Daugeliu atvejų tai buvo ir patikrinimas, kaip veikia skirtingos sostinės, kaip koordinuojamasi, kaip keičiamasi informacija, kaip greitai yra daromas tyrimas ant žemės.
– Ar galima teigti, kad tai buvo tarsi savotiškos pratybos?
– Iš dalies taip. Deja, žuvo žmonės, bet visa ši istorija bankinių sistemų kontekste vadinama streso patikrinimu, kur žiūrima, kaip veikia sutartos procedūros, skambučių linijos. Daugeliu atvejų tai buvo ir patikrinimas, kaip veikia skirtingos sostinės, kaip koordinuojamasi, kaip keičiamasi informacija, kaip greitai yra daromas tyrimas ant žemės, nes lenkai turėjo siųsti savo tyrėjus ir suprasti, kokios ir kokio tipo raketos, iš kur skriejo, peržiūrėti žvalgybinius duomenis. NATO lėktuvas turėjo perduoti duomenis analitikams, o tai užtrunka.
– Kaip manote, kaip dabar turėtų elgtis mūsų šalis?
– Mes esame pateikę užsakymus papildomai ginkluotei, bet ji ateis tikrai negreitai. Galime sąjungininkų prašyti, kad dar daugiau duotų kovinių sistemų tiek Baltijos valstybėms, tiek Lenkijai. Tikėtina, kad po šio įvykio mes įgysime tam tikrą argumentą už. Būtų gerai, kad Vokietija ką nors duotų, JAV. Tačiau mes irgi turime suprasti – priešraketinės sistemos nėra lengvai randamas dalykas. Jis yra brangus, gana retas, ir juo valstybės nesidalina į kairę ir į dešinę.
Lietuva turi oro gynybos sistemą. Ją gal ir būtų gerai atiduoti Ukrainai, Ukraina yra išreiškusi norą ją gauti. Šių dienų įvykių kontekste kyla klausimas: viena vertus, davus Ukrainai tokią sistemą ji padėtų gaudyti raketas, skriejančias į miestus, ir galbūt būtų mažiau elektros trūkumo, kita vertus, atidavus mes atiduotume moderniausią savo oro gynybos sistemą, kuri galėtų ginti mūsų erdvę. Tai yra mūsų dilema. Nebent didieji sąjungininkai mums ką nors paskolintų, bet tokios derybos užtrunka. Tačiau tokie įvykiai kaip Lenkijoje leidžia labiau derėtis su Vakarų partneriais dėl papildomų raketinių sistemų mūsų teritorijose.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip keičia situaciją, kad greičiausiai tai buvo Rusijos gynybinės sistemos momentas, kuris sudužo Lenkijos teritorijoje?
– Tai nekeičia nieko. Ukraina aktyvavo savo oro gynybos sistemą, nes Rusija ją puola. Ukraina turi pilną teisę ginti savo oro erdvę ir savo teritoriją. Deja, karas nevyksta nei pagal tvarkaraštį, nei geografiškai apibrėžtoje teritorijoje. Tai, kad karas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos nereiškia, kad jis negali įsilieti į kitas teritorijas. Tokia yra karo dilema ir problema.
Jeigu tai būtų buvęs tyčinis Rusijos veiksmas, jau mes šiuo metu turėtume formaliąsias konsultacijas pagal ketvirtąjį straipsnį, tai būtų visai kitas eskalacijos lygis. Tačiau ar būtų iš Lenkijos arba NATO pusės atsakyta raketa į raketą? Nemanau. Visada sakau, kad NATO turi ir kitų įrankių, taip pat ir karinių, kuriais gali atsakyti ir bausti oponentą, kuris prieš ją rodo agresiją.
