Kas iš tikrųjų pralaimėjo Afganistane?

Milijardų upės

Atsakymų į klausimą, kas apskritai pralaimėjo Afganistane, reikėtų ieškoti ne Baltuosiuose rūmuose ar Pentagone. Į šią šalį su labai aiškiu tikslu – neutralizuoti Rugsėjo 11-osios aktų organizatorių grėsmę – atėję Vakarų sąjungininkai iš jos pasitraukė įvykdę savo užduotį.

Jei dėl ko ir verta kritikuoti Vašingtoną, – kad Afganistane liko ir po to, kai buvo sunaikintas istorinių 2001-ųjų teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose organizatorius Osama bin Ladenas. Arba, žvelgiant JAV mokesčių mokėtojų akimis, kad misijai Afganistane skirtos milžiniškos sumos, kurių dalis virto investicijomis į infrastruktūrą, visuomenės švietimą ar virto vietos pagalbininkų pajamomis.

Oficialiais duomenimis, 2001–2019 m. misijai Afganistane vien Pentagonas skyrė 800 mlrd. dolerių. kai kurie ekspertai kalba apie gerokai didesnę sumą – 2 trln. dolerių. Skaičiuojama, kad amerikiečiai į Afganistano saugumo pajėgų mokymą ir aprūpinimą investavo daugiausia. Naujausioje birželio pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad iš 145 mlrd. dolerių, kuriuos Vašingtonas nuo 2002 m. išleido šalies atkūrimui, daugiau nei 88 mlrd. dolerių buvo išleista jos saugumui.

Tad didžiausią šio du dešimtmečius trukusio Vakarų sąjungininkų bandymo išvalyti šią išskirtinę Azijos valstybę nuo teroristų, aguonų laukų ir pasėti vietos sąlygoms pritaikytos demokratijos sėklas pralaimėjimą patyrė patys afganistaniečiai. Per du dešimtmečius, gaudami visokeriopą Vakarų šalių paramą, jie taip ir neatkūrė tos idiliškos šalies, kuri liko užfiksuota XX a. 8-ojo dešimtmečio nuotraukose su Kabulo gatvėse vaikščiojančiais stileivomis.

Užaugo nauja, talibų režimo nepažinusi afganistaniečių karta, kuri nebijo nepridengtos svetimos moters veido ar vakarietiškos muzikos.

Neprigiję demokratijos daigai

Keturis pastaruosius dešimtmečius neramumų draskomos šalies gyventojai nesugebėjo perprasti visko, ko juos mokė Vakarų misionieriai. Pasitikėjimo kreditų ir pinigų Afganistanas gavo pakankamai, tačiau Vakarų civilizacijos vertybės labai disonavo su agrarinės visuomenės tradicijomis ir po milžinišką atšiaurios gamtos teritoriją išsibarsčiusių skirtingų, dažnai priešiškų genčių gyvenimo būdu.

Žinoma, užaugo nauja karta afganistaniečių, nepažinusių talibų režimo, kuri nebijo nepridengtos svetimos moters veido ar vakarietiškos muzikos. Tai, kas sugebėta pasiimti iš švietimo sistemos, verslumo pamokos neabejotinai nedings net ir atėjus talibams, net ir uždraudus veikti tokiems paprastiems ramaus vakarietiško gyvenimo simboliams kaip grožio salonai. Tačiau vakarietiški visuomeninio gyvenimo principai, demokratiniai respublikos institutai neprigijo.

Pinigai, kuriais bandyta atgrasinti žemdirbius nuo aguonų auginimo, nusėdo korumpuotų vietos valdininkų kišenėse. Veikiausiai kaip ir lėšos, skirtos pagal demokratijos principus valdomo Afganistano gynybai suburtoms pajėgoms.

Vakarų sąjungininkai neabejotinai žinojo apie klestinčią korupciją, apie tai, kad, nepaisant pastangų, šalies žemdirbiai toliau augina ne braškes, bet aguonas ir tiekia hašišo žaliavą. Tad sprendimas baigti misiją nebuvo nelogiškas. Joe Bideno žodžiai, kad atėjo laikas savo šalimi pasirūpinti patiems afganistaniečiams – vienas nedaugelio jį ir pirmtaką Donaldą Trumpą siejančių vardiklių.

Pinigai JAV bankuose neprieinami

Vašingtonas blokavo talibų prieigą prie Afganistano vyriausybės sąskaitų, kurias tvarko Federalinio rezervo sistema (FRS) ir kiti JAV bankai. Be to, siekiama blokuoti jų prieigą prie beveik 500 mln. JAV dolerių vertės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atsargų.

"Bet koks centrinio banko turtas, kuriuo Afganistano vyriausybė disponuoja Jungtinėse Valstijose, nebus suteiktas talibams", – agentūra "Dow Jones" citavo neįvardytą JAV administracijos pareigūną.

Be to, praėjusią savaitę, kai Talibanas užėmė virtinę Afganistano provincijų sostinių, JAV iždo departamentas skubiai priėmė sprendimą nutraukti JAV dolerio banknotų tiekimą į Afganistaną, kad pinigai nepatektų į talibų rankas. Tuomet jau buvo parengta išsiųsti eilinė valiutos siunta.

Pasak "Dow Jones", "šios priemonės yra paskutiniai diplomatinių svertų likučiai, kurie, kaip tikisi Vašingtonas, leis užkirsti kelią politinės ir humanitarinės krizės Afganistane paūmėjimui".

Sekmadienį iš Afganistano pabėgęs šalies centrinio banko vadovas Ajmalis Ahmady žurnalistams sakė, kad centrinio banko atsargos sudaro apie 9 mlrd. JAV dolerių, tačiau beveik visi rezervai laikomi už šalies ribų.

"JAV patvirtinus priemones, pagal kurias yra blokuojama prieiga prie šių atsargų, talibams yra prieinama apie 0,1 proc. jų apimties", – pareiškė jis.

Pakistano parama

Nors per pastaruosius du dešimtmečius Talibanas taip ir nebuvo sunaikintas, kai kurias teritorijas jis visą tą laiką ir kontroliavo. Vis dėlto, jei ne pagalba iš šalies, teroristų organizacija nebūtų galėjusi taip ilgai išsilaikyti.

Pagrindiniu Talibano rėmėju laikomas Pakistanas. Kaip savo knygoje "Talibanas" teigia legendinis pakistaniečių žurnalistas Ahmedas Rashidas, padedami Pakistano, būsimųjų talibų lyderiai bandė įsitvirtinti tuo metu, kai, išvedus sovietų kariuomenę, modžachedai paskendo tarpusavio kovose. Vėliau Talibanas kovotojų ieškojo Pakistane įkurtų pabėgėlių afganistaniečių stovyklose.

Oficialūs Islamabado atstovai kategoriškai neigia tiek anksčiau buvus, tiek dabar palaikomus oficialius ryšius su Talibanu ir pabrėžia, kad abi šalis sieja labai seni ryšiai.

Abi valstybes skiria ir jungia Hindukušas – pagrindinis puštūnų regionas. Ši labai konservatyvias tradicijas puoselėjanti, niekada primestos valdžios nepripažinusi rytų iranėnų tauta sudaro svarbią abiejų šalių gyventojų dalį. Afganistane puštūnai sudaro 40 proc. gyventojų, Pakistane – 15 proc.

Ekspertai teigia, kad Islamabadui visada buvo naudinga palaikyti įtampą Afganistane ir taip silpninti jų įtaką pačiame Pakistane. Be to, taip Islamabadas bandė sumažinti Indijos įtaką Afganistanui, kad šios priešiškos valstybės grėsmės nejaustų iš dviejų pusių.

Kai kurie nenuginčijami faktai byloja apie svarbią Islamabado paramą teroristams: būtent Pakistane sutelktos pagrindinės talibų smogikų stovyklos, šioje šalyje visą laiką gyveno ir Talibano lyderių šeimos.

Simpatijų jau mažiau

Iki garsiojo išpuolio 2014 m., kai talibai užpuolė Pešavaro miesto mokyklą ir nužudė daugiau nei 100 mokinių, Talibanas ir jo idėjos sulaukė nemenkos dalies pakistaniečių palaikymo. Tačiau kai kurie ekspertai būtent šį įvykį vadina lūžio tašku, po kurio pasikeitė Pakistano slaptųjų struktūrų santykiai su Talibanu.

Kaip teigia Friedricho Eberto fondo ekspertas Jochenas Hippleris, Pakistano kariuomenės ir slaptųjų tarnybų vadai vis dar bendrauja su kai kuriomis Afganistano Talibano frakcijomis, tačiau jų kontroliuoti negali ir bendradarbiauja tik tuo atveju, jei tai atitinka jų pačių interesus.

Ekspertas iš Vokietijos akcentuoja, kad yra ir kitų valstybių, kurios palaiko gerus ryšius su Talibanu. Pavyzdžiui, Iranas. Šios šalies revoliucinė gvardija netgi apmokė Talibaną savo teritorijoje.

Talibams įsitvirtinus Afganistano valdžioje Islamabadas gali tikėtis impulsų infrastruktūros projektams.

Vis dėlto Pakistanas – ne vienintelė šalis, kuriai gali būti naudingos permainos Afganistane.

Pekino interesai

Talibų pasirodymas Kabule sulaukė priešiškos Vakarų reakcijos, tačiau keliose sostinėse ši žinia sutikta su neslepiama piktdžiuga. Laukdami Pekino komentaro užsienio žurnalistai nesitikėjo išgirsti smerkiamų žodžių, tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovės pareiškimas apstulbino ir, anot vieno žurnalisto iš Europos, peržengė pragmatizmo ribas.

"Mes gerbiame Afganistano žmonių valią ir pasirinkimą", – spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying, komentuodama Talibano pergalę.

Kinijos valdančiosios komunistų partijos kontroliuojama žiniasklaida ignoravo žinias apie Afganistano gyventojus apėmusį siaubą ir patvino nuo rašinių, raginančių nutraukti JAV dominavimą pasaulyje bei aukštinančių Kiniją kaip supervalstybę. Pekine neabejotinai tikimasi, kad chaotiškas pasitraukimas iš Afganistano atvers akis ir tokiems JAV sąjungininkams kaip Taivanas.

Tačiau dėmesio verta ne vien Pekino retorika, bet ir konkretūs žingsniai. Tarsi numatydamas, kad netrukus Talibanas grįš į valdžią, liepą Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi priėmė Talibano delegaciją. Kinijos šiaurės rytuose esančiame Tiandzino mieste susitikęs su Talibano lyderiu mula Abdula Ghani Baradarą Pekino diplomatijos vadovas tikino, kad Talibanas yra "svarbi karinė ir politinė jėga".

Afganistanas Kinijai yra svarbi grandis plečiant ekonominę įtaką Vidurio Azijoje, kaip impulsas "Diržo ir kelio iniciatyvai", o per Afganistaną galėtų nusidriekti transporto kelias iki Irano.

Dar prieš suplėvesuojant Talibano vėliavai Kabule Kinijos oficiozas "Global Times" paskelbė, kad "Kinija galėtų dalyvauti atkuriant Afganistaną". Pinigai iš Kinijos svarbūs ir Talibanui: vien idėjomis savo teroristų ir valdžios struktūrų neišmaitinsi.

Tiesa, Tarptautinių santykių Europos tarybos analitikai mano, kad geostrateginė Afganistano padėtis ir numanomi jo teritorijoje glūdinčių naudingų iškasenų telkiniai nepakankama priežastis, kodėl Pekinui turėtų būti naudinga palaikyti gerus santykius su Talibanu. Daug svarbiau esąs Kinijoje nerimas, kad talibų pergalė įkvėps net ir drastiškomis priemonėmis nepalaužiamą musulmoniškąją uigūrų mažumą. Tam, kad iš talibų valdomos šalies neprasisunktų nauja islamizmo banga, nepakanka vien didesnės 76 km bendros su Afganistanu sienos apsaugos. Juolab kad Jungtinių Tautų duomenimis, tarp Afganistano kovotojų esama bent kelių šimtų uigūrų.

Nerimą Pekinui kelia ir tai, kad per pastaruosius keturis mėnesius kaimyniniame Pakistane buvo surengti keturi kruvini išpuoliai prieš kinus. Už vieną jų atsakomybę prisiėmė talibai.

"Kinija nemato Afganistano kaip galimybės. Ji beveik išimtinai rūpinasi pavojaus eliminavimu", – mano minėtos tarybos analitikas Andrew Smallas.

Euforija slepia nerimą?

Tarp užsienio valstybių išsiskiria ir Maskvos reakcija į įvykius Afganistane. Tuo metu, kai Vakarų valstybės skubėjo perkelti savo diplomatus iš ambasadų į Kabulo oro uostą, Rusijos ambasadorius Dmitrijus Žirnovas demonstratyviai skelbė: ambasada tęsianti darbą, jos personalo saugumu rūpinasi talibai, padėję Kabule atkurti viešąją tvarką.

Piktdžiuga dėl tariamos JAV nesėkmės slepia perspektyvą, kad, įsigalėjus Talibanui, Maskvai gali tekti tiesiogiai susidurti su islamo terorizmu.

Pabrėžtinas Maskvos patosas vertinant permainas Afganistane disonuoja su tuo faktu, kad Talibanas Rusijoje vis dar yra uždrausta ekstremistinė organizacija. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį sakė matąs "viltingų signalų iš Talibano pusės", kad jie pasirengę į vyriausybę įtraukti kitas politines jėgas, jų deklaruojamą teisę mergaitėms mokytis.

Iš Maskvos reakcijos gali atrodyti, kad Kremliuje puoselėjami planai tapti Talibano sąjungininkais, tačiau Rusijos padėtis anaiptol nėra pavydėtina. Pasitraukus Vakarams neatsirado politinio vakuumo, į kurį galėtų pretenduoti Rusija, – jei ko ir reikia talibams, tai pinigų, o ne politinių ar karinių konsultantų.

Piktdžiuga dėl tariamos JAV nesėkmės slepia perspektyvą, kad, įsigalėjus Talibanui, Maskvai gali tekti tiesiogiai susidurti su islamo terorizmu.

Afganistanas ribojasi su trimis Centrinės Azijos valstybėmis, kurių saugumu Rusija įsipareigojo pasirūpinti kaip Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė, – Turkmėnistanu, Uzbekistanu ir Tadžikistanu. Prasidėjus paskutinei JAV kariuomenės išvedimo fazei ir suaktyvėjus Talibanui, šios organizacijos narės surengė karines pratybas. Pačioje Afganistano pašonėje vykę mokymai turėjo pademonstruoti pirmiausiai talibams, kad kitapus sienos esama stiprios karinės jėgos.

Dar viena problema – islamu pagrįstos valstybės idėjos jau dabar yra populiarios šiose Centrinės Azijos valstybėse, kur gyvena ir tadžikai (sudarantys apie 27 proc. Afganistano gyventojų), uzbekai (9 proc.) ir turkmėnai (3 proc.). Šių nuskurdusių šalių gyventojai ir jėgos struktūras persmelkusi korupcija – idealios sąlygos ne tik skleisti pasakas apie tariamai teisingą šariatu pagrįstą valstybę, bet ir telkti ginkluotus būrius.

Jei islamistai perimtų ir Turkmėnistano, Tadžikistano bei Uzbekistano kontrolę ir tenykščiai korumpuoti režimai žlugtų taip pat greitai kaip Ashrafo Ghani vyriausybė, prie Kazachstano, o vėliau ir prie Rusijos sienų pasirodytų milijonai pabėgėlių ir balta Talibano vėliava.

Pavojinga tendencija

Talibano pakartotinis įsigalėjimas Afganistane po du dešimtmečius trukusios JAV okupacijos gali suteikti ryžto džihadistams visame pasaulyje.

Faktas, kad Vakarų šalių remta Afganistano vyriausybė buvo staigiai nuversta Talibano, suteiks džihadistams pavyzdį, kaip kantrybė ir rūpestingai suplanuota strategija gali pasiteisinti, net jeigu ekstremistinė grupuotė "Islamo valstybė" (IS) pralaimėjo Sirijoje ir Irake.

"Talibano pergalė suteiks didžiulę paspirtį džihadistų grupuotėms visame pasaulyje. Tai įtikins jas, kad jos gali išstumti užsienio galybes, net ir tokias karines galiūnes kaip Jungtinės Valstijos", – naujienų agentūrai AFP sakė Niujorke įsikūrusio analitinio Soufano centro tyrimų direktorius Colinas Clarke'as.

George'o Washingtono universiteto ekstremizmo tyrimų programos bendradarbis Jawadas al-Tamimi mano, kad Talibano kantrybės pavyzdys įtikins džihadistus visame pasaulyje tęsti kovą, nors tarp IS ir Afganistano fundamentalistų tvyro priešiškumas.

"Al-Qaeda" propagandos padalinys "Al-Thabat" jau pasveikino Talibaną su valdžios perėmimu Afganistane. "Musulmonai ir mudžahedai Pakistane, Kašmyre, Jemene, Sirijoje, Gazoje, Somalyje ir Malyje švenčia Afganistano išvadavimą ir kartu – šariato įvedimą", – sakoma šios grupės pranešime.

Talibano ir IS santykiai visuomet buvo keblūs. Afganistane ir Centrinėje Azijoje veikiančią IS atšaką – Chorosano provincijos islamo valstybę (ISKP) – įkūrė perbėgėliai iš Talibano. Tačiau analitikai mano, kad, nepaisant ideologinių nesutarimų su talibais, "Islamo valstybei" Kabulo vyriausybės žlugimas taip pat bus naudingas, o Talibano kontroliuojamas Afganistanas gali tapti suteikti puikų pagrindą jos operacijoms.

Vienas Vakarų šalių analitikas, prisidengiantis slapyvardžiu Mr. Q ir skelbiantis savuosius IS veiklos tyrimų rezultatus per "Twitter", suskaičiavo, kad nuo šių metų sausio 1-osios iki rugpjūčio 11-osios ISKP surengė iš viso 216 išpuolių. Per tą patį laikotarpį praeitais metais šios grupuotės džihadistai įvykdė tik 34 atakas. "Taigi, Afganistanas yra viena dinamiškiausių IS provincijų, – analitikas sakė AFP. – Visa tai tiesiogiai nesusiję su amerikiečių pasitraukimu, bet Talibano pergalė taip pat įaudrina ISKP."

Šaltinis sakė, kad, nepaisant brolžudiškos neapykantos tarp IS ir Talibano, abiejų grupuočių siekiai sutampa.

Ateinančiais mėnesiais ir metais Talibano valdomą Afganistaną gali apimti didelė sumaištis, o tai suteiktų palankių galimybių visoms džihadistų grupuotėms, sugebančioms išnaudoti nestabilumą.

"Afganistano kariuomenės žlugimas baugiai primena, ką 2011 m. stebėjome Irake", kai džihadistai pradėjo sukilimą ir galiausiai užėmė tokius miestus kaip Mosulas, sakė C.Clarke'as, pasidalydamas nuogąstavimu, kad tokia pati padėtis susiklostys ir Afganistane, kai iškils IS ir atsigaus "Al-Qaeda".