„Puikiai suprantame, kad Kazachstano atiduoti negalima. Nes tai būtų tokia dovana, kaip Ukraina Amerikai, NATO... Noriu, kad teisingai suprastumėte, kodėl priimtas sprendimas įvesti [į Kazachstaną] Baltarusijos taikos palaikymo pajėgas“, – per vieną pasitarimą Minske sakė A. Lukašenka. Jo žodžius cituoja baltarusių prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

Pastarosiomis dienomis dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves per didžiausius protestus, supurčiusius Kazachstaną nuo nepriklausomybės įgijimo prieš tris dešimtmečius subyrėjus Sovietų Sąjungai. Pirmąsias demonstracijas išprovokavo netikėtas sprendimas dvigubai pabranginti suskystintas automobilines dujas, bet vėliau protestai išaugo ir išsiplėtė, atspindėdami platesnį nepasitenkinimą šalyje, nuo nepriklausomybės įgijimo valdomoje tos pačios partijos.

Nuo praeito savaitgalio šalį krečiantys protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas), atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs Kassymą-Jomartą Tokayevą (Kasymą Žomartą Tokajevą).

Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestai tęsėsi.

Puikiai suprantame, kad Kazachstano atiduoti negalima. Nes tai būtų tokia dovana, kaip Ukraina Amerikai.

Vėliau K.-J. Tokayevas pažadėjo griežtomis priemonėmis numalšinti neramumus, dėl kurių jis kaltino „užsienyje parengtų teroristų gaujas“. Galiausiai valstybės vadovas paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), vienijančios šešias buvusias sovietines šalis, įskaitant Baltarusiją, pagalbos.

„Aš jus išsamiai perspėjau, kas nutiks. Štai ir vyksta. Tai dar net ne vidurys. Kas mūsų laukia – daug ko nežinome, bet turime būti viskam pasiruošę“, – pridūrė A. Lukašenka.

Pačią Baltarusiją beprecedenčiai opozicijos protestai apėmė 2020 metų rugpjūtį, kai tuomet įvykusių prezidento rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, nepertraukiamai vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Po rinkimų šalyje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia ėmėsi brutalių priemonių jiems nuslopinti. Buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.

Europos Sąjunga ir kitos Vakarų šalys paskelbė A. Lukašenkos režimui griežtų ekonominių sankcijų.