S. Šuškevičius, vėliau tapęs autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos kritiku ir opozicionieriumi, mirė nuo koronavirusinės infekcijos komplikacijų, naujienų agentūrai AFP sakė jo sutuoktinė Iryna.
„Tikimės, kad bus organizuotos valstybinės laidotuvės, bet su mumis dar niekas nesusiekė“, – sakė Iryna Šuškevič.
Pasak jos, prieš dvi dienas S. Šuškevičius buvo išrašytas iš ligoninės, bet jo sveikata buvo pakirsta ligos.
Kaip nurodo Lenkijoje veikianti baltarusių televizija „Belsat“, S. Šuškevičiaus sveikata balandį pablogėjo persirgus koronavirusine infekcija. Kurį laiką jis buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.
Belovežo signataras
Būdamas Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku S. Šuškevičius kartu su tuomečiu Rusijos lyderiu Borisu Jelcinu ir Ukrainos lyderiu Leonidu Kravčuku 1991 metų gruodžio 8-ąją pasirašė vadinamąjį Belovežo susitarimą dėl Sovietų Sąjungos panaikinimo ir Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) įkūrimo.
Buvo pranešama, kad trys lyderiai prieš pasirašydami istorinį dokumentą prie medžioklės namelio iššovė iš šautuvų ir išlenkė degtinės.
Minske gimęs S. Šuškevičius vadovavimą Aukščiausiajai Tarybai perėmė nušalinus ankstesnį pirmininką, dėl jo paramos griežtosios linijos komunistų bandymui 1991 metų rugpjūtį nuversti Michailą Gorbačiovą.
S. Šuškevičius vadovavo Baltarusijai nuo jos įkūrimo, kol buvo atstatydintas parlamento 1994 metais, A. Lukašenkos vadovautos antikorupcinės komisijos iniciatyva. Jis tų pačių metų birželį surengtuose pirmuose prezidento rinkimuose varžėsi su A. Lukašenka ir kitais kandidatais, bet iškrito pirmajame rate, surinkęs tik apie 10 proc. balsų.
Rinkimų antrąjį ratą didžiule persvara laimėjo A. Lukašenka, nuo to laiko ir valdantis Baltarusiją.
Vėliau S. Šuškevičius tapo iškiliu liberalios opozicijos veikėju ir Baltarusijos socialdemokratų hramados (partijos) vadovu.
2004 metais jam nebuvo leista kandidatuoti parlamento rinkimuose.
2012-aisiais A. Lukašenka apkaltino S. Šuškevičių vadovavimu „penktajai kolonai“ Baltarusijoje, buvusiam lyderiui buvo uždrausta išvykti iš šalies.
Po metų rašydamas savo atsiminimus S. Šuškevičius sakė bandęs pamatyti Belovežo deklaracijos originalą, bet atrodė, kad jis dingo.
Pastaraisiais metais S. Šuškevičius buvo mažiau aktyvus ir neatliko jokio vaidmens per didžiulius antivyriausybinius protestus, kilusius A. Lukašenkai paskelbus pergalę 2020-ųjų rugpjūčio prezidento rinkimuose.
Dešimtys tūkstančių žmonių ištisus mėnesius išeidavo į gatves protestuoti. Tūkstančiai jų buvo areštuoti per griežtą demonstracijų slopinimo kampaniją, privertusią daugelį opozicijos lyderių pasitraukti į užsienį.
Šiuo metu užsienyje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja S. Šuškevičiaus mirtį pavadino „didele netektimi baltarusiams ir demokratiniam pasauliui“.
„Pirmasis nepriklausomos Baltarusijos lyderis bus prisimenamas dėl savo vaidmens panaikinant Sovietų Sąjungą. Tegu ilsisi ramybėje“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.
Pareigūnai Minske trečiadienį kol kas nepateikė jokios reakcijos į jo mirtį.
I. Šimonytė reiškia užuojautą
Premjerė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą mirus S. Šuškevičiui pabrėždama, jog jo indėlis išardant Sovietų Sąjungą liks istorijoje.
„Esu nuliūdinta mirus Stanislavui Šuškevičiui, pirmajam ir kol kas vieninteliam nepriklausomos, demokratinės Baltarusijos vadovui. Jo parašas deklaracijoje išardant Sovietų Sąjungą gyvuos istorijoje, jo atmintis – mūsų širdyse“, – savo „Twitter“ paskyroje trečiadienį paskelbė I. Šimonytė.
Ji reiškia užuojautą mirusiojo prezidento artimiesiems ir „laisvai Baltarusijai“.
Naujausi komentarai