Ukraina dar praėjusią savaitę tikino, kad Rusija rengiasi galimam teroro aktui Zaporižios atominėje elektrinėje.
Rusija savo ruožtu teigia, kad provokacijai didžiausiame Europos branduoliniame komplekse ruošiasi pati Ukraina.
Tačiau kokia yra reali grėsmė dėl Zaporižios atominės elektrinės Lietuvai, papasakojo Radiacinės saugos centro vadovė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.
„Pagal Tarptautinės atominės agentūros skelbiamą informaciją, Zaporižios atominė elektrinė yra viena iš saugiausių branduolinių jėgainių pasaulyje. Todėl manoma, kad ten įdiegta pakankamai saugos elementų, kad atlaikytų tiek lėktuvo kritimą, tiek visa kita. Tačiau ši situacija man nerimą kelia tiek pat, kaip ir bet kuriam Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečiui. Juk panaudoti karo veiksmams ar žmonių gąsdinimui branduolinę jėgainę ir sakyti, kad ją susprogdinsi, kai mes turėjome tokias skaudžias pamokas, tiek Černobylio atominės elektrinės avariją, tiek ne taip seniai buvusią ir Fukušimos avariją (2011 metais), paprasčiausiai žmonėms sukelia baimę. Ir visą laiką, kol neturi kokios nors patirties, jautiesi geriau, bet kai įgyjam tam tikrą patirtį, tada natūraliai atsiranda baimė“, – dalijosi R. M. Stasiūnaitienė.
Jie bijo radiacijos, o Lietuvos žmonės tuo labiau jos bijo, nes yra gyvenimiškų patirčių.
Pasak ekspertės, pagrindiniai nejonizuojančios spinduliuotės apsisaugojimo būdai – atstumas, laikas ir slėpimasis. Ši branduolinė jėgainė nuo Lietuvos nutolusi maždaug 970 km atstumu. Pavyzdžiui, Černobylio atominė elektrinė yra nutolusi apie 420 km, tad daugiau nei dvigubai.
R. M. Stasiūnaitienė teigė, kad, turint galvoje atstumą, vėjo kryptį, oro masės susimaišymą ir tai, kad gali iškristi lietus, tuomet radioaktyviųjų medžiagų dalis nusėstų kažkur pakeliui, tačiau dalis jų tikrai gali pasiekti ir Lietuvą, bet ne tokiais kiekiais, kurie sukeltų pavojų žmonių sveikatai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ekspertė prakalbo ir apie jodo tablečių vartojimą.
Jodo tablečių tikrai naudoti nereiktų, nereikėtų ir slėptis, evakuotis. Tų visų skubių apsaugomųjų veiksmų, kuriuos taikytume Baltarusijos atominėje elektrinėje, nes atstumas yra visai kitas, tai tikrai šiuo atveju nereikėtų naudoti.
„Jeigu mes kalbame, kad tai jau vis dėlto įvyktų, būtų vietinių maisto produktų – daržovių, bulvių ir geriamojo vandens tarša, bet tai žinoma būtų įvertinta pagal dozės galias ir pagal atitinkamų radioktyvumų galias. Tuomet žmonėms būtų rekomenduotą kažkurį laiką nenaudoti šio maisto“, – teigė ji.
Ekspertės nuomone, apie galimas pasekmes Lietuvai yra modeliuojama nuo pat karo pradžios.
„Turbūt prisimenate, kad ir pirmieji veiksmai buvo Ukrainos atominių jėgainių aikštelėse. Ir tai gąsdino Lietuvos gyventojus, ypač dėl Černobylio atominės elektrinės“, – tikino ji.
R. M. Stasiūnaitienės nuomone, Zaporižios atominės elektrinės tikrai negalima lyginti su 1986 metų branduoline jėgaine, ten tikrai dabar yra tik radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugyklos. O ir pats reaktorius yra uždengtas sarkofagu, kuris tikrai yra pakankamai saugus, tačiau net ir tuomet žmonėms vis tiek kėlė atitinkamas asociacijas ir baimė buvo labai didelė.
Pasak ekspertės, yra keli pagrindiniai elementai, vienas jų – teorinis programavimo sistemos. Jų yra ne viena, bet keletas. Ir, žinoma, Lietuva turi ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo stotis.
R. M. Stasiūnaitienė pasakojo, kad mes turime net 43 oro ir šešias vandens stotis, kurios tikrai yra modernios ir kasmet jos mūsų yra atnaujinamos. O specialistai jų rodmenis stebi ištisomis paromis, įskaitant ir išeigines. Todėl jeigu kas įvyktų Lietuvoje, ta informacija Lietuvos žmonėms būtų paskleista nedelsiant.
