Pereiti į pagrindinį turinį

Pasaulio lyderiai smerkia Rusijos sprendimą pripažinti Ukrainos separatistus

2022-02-22 08:31

Didžiosios Vakarų valstybės greit sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienio sprendimą pripažinti Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę, pasmerkė Maskvą ir paragino skelbti sankcijas.

EPA-ELTOS ir Scanpix nuotr.

Naujienų agentūra AFP pateikia pasaulio lyderių jau paskelbtų pareiškimų suvestinę.

J. Bidenas, E. Macronas, O. Scholzas: „neliks be atsako“

Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai V. Putino sprendimą pavadino Minsko taikos susitarimų „aiškiu pažeidimu“.

Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sutiko, kad „šis žingsnis neliks be atsako“, sakoma po lyderių pokalbio paskelbtame Berlyno pareiškime.

JAV: V. Putinas kuria „pretekstą karui“

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild) išjuokė V. Putino pareiškimus, kad į Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamas teritorijas pasiųsti Rusijos kariai imsis taikos palaikymo vaidmens.

„Jis juos vadina taikdariais. Tai nesąmonė. Mes žinome, kas jie iš tikrųjų“, – sakė L. Thomas-Greenfield.

Pasak jos, V. Putino kalba prilygsta „virtinei piktinančių, melagingų pareiškimų“ siekiant „sukurti pretekstą karui“.

JT smerkia „Ukrainos suverenumo pažeidimą“

JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad Rusijos sprendimas prilygsta „Ukrainos teritorinio vientisumo bei suverenumo pažeidimui“ ir yra „nesuderinamas su Jungtinių Tautų chartijos principais“.

Prancūzija prašo JT Saugumo Tarybos neeilinio susitikimo

E. Macronas, anksčiau pirmadienį vis dar siekęs diplomatinio sprendinio, paragino Europos Sąjungą pritarti naujoms sankcijoms Maskvai.

„Jis reikalauja neeilinio JT Saugumo Tarybos susitikimo ir tikslinių europinių sankcijų priėmimo“, – pranešime spaudai paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

JK rengia „stiprias sankcijas“

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) V. Putino sprendimą pasmerkė kaip „baisų Ukrainos suvereniteto ir vientisumo pažeidimą“.

„Su pirmuoju Rusijos įsiveržimo ar Rusijos invazijos žingsniu“ bus paleistas „labai stiprus sankcijų paketas“, pridūrė jis.

Vokietija: Rusija laužo „visus savo pažadus“

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pareiškė, kad Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp provakarietiškos Ukrainos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Pripažindama Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija „laužo visus savo pažadus pasaulio bendrijai“, sakė A. Baerbock.

NATO: Rusija ieško „preteksto įsiveržti į Ukrainą“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad V. Putino sprendimas „dar labiau kenkia Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, žlugdo pastangas išspręsti konfliktą ir pažeidžia Minsko susitarimus, kurių šalis yra Rusija“.

„Maskva toliau kursto konfliktą Rytų Ukrainoje, teikdama finansinę ir karinę paramą separatistams. Ji taip pat bando inscenizuoti pretekstą, kad galėtų vėl įsiveržti į Ukrainą“, – pridūrė jis.

ES žada vieningą atsaką

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) tviteryje paskelbė identiškus pareiškimus.

Pasmerkę V. Putino sprendimą kaip „akiplėšišką tarptautinės teisės, teritorinio Ukrainos vientisumo ir Minsko susitarimų pažeidimą“, jie pridūrė: „ES ir jos partnerės reaguos vieningai, tvirtai ir ryžtingai, solidarizuodamosi su Ukraina.“

Serbija baiminasi krizės plėtimosi

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, jog esama nuogąstavimų, kad Ukrainos krizė „galėtų išplisti į kitas Europos ir pasaulio dalis, ypač Vakarų Balkanus“.

Rumunijos įspėjimas dėl kelionių

Rumunijos užsienio reikalų ministerija visiems Ukrainoje esantiems savo piliečiams nurodė „nedelsiant išvykti“.

Japonija įspėja dėl „griežto atsako“

Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) sakė, kad Rusijos veiksmais, kurių „negalima toleruoti“, pažeidžiami „Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas“.

„Jei įvyks invazija, koordinuosime griežtą atsaką, įskaitant sankcijas, derindami [veiksmus] su G-7 (Didžiuoju septynetu) ir tarptautine bendrija, atidžiai stebėdami situaciją“, – sakė jis.

Indija ragina elgtis santūriai

Indijos ambasadorius JT paragino visas šalis augant įtampai pademonstruoti santūrumą.

„Skubus prioritetas yra įtampos deeskalavimas, atsižvelgiant į visų šalių teisėtus saugumo interesus ir siekiant ilgalaikės taikos bei stabilumo regione ir už jo ribų“, – sakė T. S. Tirumurti (T. S. Tirumurtis).

Kinija kaltina „sudėtingus veiksnius“

Pekinas – vienas artimiausių Maskvos sąjungininkų – nesiėmė palaikyti jokios šalies ir vietoje to paragino visus „vengti bet kokių veiksmų, galinčių pakurstyti įtampą“.

„Dabartinė padėtis Ukrainoje yra daugelio sudėtingų veiksnių rezultatas“, – JT Saugumo Tarybai sakė Kinijos ambasadorius Zhang Junas (Džang Dziunas).

Australija smerkia „Putino nesąmonę“

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) nesąmone pavadino V. Putino pareiškimus, kad į Rytų Ukrainą siunčiami Rusijos kariai yra taikdariai.

„Negalime leisti, kad būtų grasinama smurtu siekiant vienos šalies pranašumo prieš kitas“, – sakė jis.

„Todėl svarbu, kad taip pat galvojančios šalys, smerkiančios tokį elgesį, išties laikytųsi drauge“, – pridūrė S. Morrisonas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų