UNISDR atstovas Ricardas Mena kalbėjo apie „nerimą keliančius skaičius“. Klimato sąlygotų gamtos katastrofų padaugėjo nuo vidutiniškai 165 iki 329 per metus, teigiama ataskaitoje. 56 proc. iš 1,3 mln. žuvusiųjų gyvybės neteko per kitokias, klimato nesąlygotas katastrofas - žemės drebėjimus, cunamius ar ugnikalnių išsiveržimus. Tačiau iš 4,4 mlrd. gyventojų, kurie buvo sužeisti arba neteko namų bei pragyvenimo šaltinio, 94 proc. nukentėjo nuo reiškinių, nulemtų klimato - potvynių, sausrų ir audrų. Ateityje ypač turėtų daugėti karščio bangų, įspėjo tyrimo autorė Debarati Guha.

Klimato sąlygotų gamtos katastrofų padaryti registruoti nuostoliai 1998-2017 metais siekė iš viso 2,2 trln. dolerių (1,9 trln. eurų). Tai yra pustrečio karto daugiau nei 1978-1997 metų laikotarpiu (895 mlrd. dolerių). Kartu su kitų katastrofų - žemės drebėjimų, cunamių ir ugnikalnių išsiveržimų - padaryta žala suma siekia 2,9 trln. dolerių (prieš tai - 1,3 trln.). Tačiau tikrieji rodikliai yra daug didesni, nes apskaičiuota ir įvardyta tik trečdalio katastrofų žala, sakė D. Guha.

Ekspertai, pateikdami lyginimą, atsižvelgė į kainų pokyčius ir paskaičiavo žalą pagal 2017 metų kainas doleriais. Daugiausia nuostolių, remiantis studija, 1998-2017 metais patyrė JAV, be kita ko, dėl to, kad pastatai ir infrastruktūra čia daug brangesnė nei daugelyje kitų šalių.

Į dešimtuką pagal apskaičiuotą absoliučią žalą patenka ir Vokietija - pirmiausiai dėl potvynių padarinių. Prancūzija tuo tarpu kentė nuo audrų, Italija - nuo požeminių smūgių.

Dar prastesnė situacija yra besivystančiose šalyse. „Katastrofos visad paliečia vargingiausius iš vargšų“, - kalbėjo D. Guha.