Stebuklai ir siaubo pasakos

Nuo spalio 29 d., kai smarkios liūtys ir vėjas sukėlė staigų potvynį, socialinėje žiniasklaidoje plinta netikrų naujienų srautas. Kai kurios iš jų prasiskverbė ne tik į Ispanijos, bet ir kitų šalių žiniasklaidą. Tokie, kaip pranešimas, kad praėjus kelioms dienoms po nelaimės ugniagesiai Kararochoje rado gyvą kūdikį. Dabar jau aišku, kad nuotrauka buvo sukurta dirbtinio intelekto. Deja, dauguma klastočių skleidžia ne netikras geras naujienas, o bando nupiešti padėtį dar niūresnę, nei ji yra.

Klastočių autorių fantazija beribė. Jie gąsdina apie tariamai užterštą geriamąjį vandenį, prastos kokybės dalijamą maistą, korumpuotas pagalbos organizacijas, kurios vagia pinigus ir išmeta suaukotus daiktus. Tokiais dezinformaciniais kanalais platinamos nuotraukos su purvinų drabužių krūvomis tikros, tik tai ne suaukoti ir neva išmesti, bet potvynio metu suniokoti daiktai.

Socialiniuose tikluose paplitęs vaizdo įrašas, kuriame tariamas pareigūnas kalba apie 5 tūkst. žuvusiųjų, kuriuos Pedro Sánchezo vadovaujama Vyriausybė nuslėpė. Tas tariamas pareigūnas – kraštutinių dešiniųjų organizacijos „Hijos de España“ („Ispanijos sūnūs“) atstovas Santi Marínas.

Gelbėtojams bandant pasiekti nukentėjusiame regione esančio didžiausio prekybos centro „Bonaire in Aldaia“ požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose tariami liudininkai kalba apie nesuskaičiuojamą daugybę lavonų ir 200 žuvusių vaikų. Kūnai esą buvo slapta išvežti pro atsarginį pastato, kuriame įsikūrę daugiau kaip 120 parduotuvių, kino teatras ir 34 restoranai, išėjimą. Įraše matyti karstai ir sunkvežimis-šaldiklis. Iš tikrųjų šis sunkvežimis buvo skirtas ne kūnams, bet greitai gendantiems produktams, skirtiems potvynio aukoms, gabenti. Nors požeminiame garaže nebuvo rasta nė vieno kūno, klastotės autoriams pavyko įtikinti auditoriją.

Melas sklinda netikrinamas

Žiniasklaidos teigimu, klastočių autorių reikia ieškoti ne tik Ispanijos kraštutinių dešiniųjų stovykloje, bet ir Rusijoje.

Praėjus daugiau nei savaitei po potvynių, jos organizacija patvirtino daugiau nei 60 su tuo susijusių apgaulių, kurios atkartoja tokį plitimą, koks dažnai pastebimas per rinkimus arba per 2022 m. Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. Melagienų demaskavimu užsiimantis projektas Maltida.es jau pirmąją savaitę po nelaimės užfiksavo gerą pusšimtį su ja susijusių apgaulių.

Britų laikraštis „The Guardian“ citavo organizacijos atstovę Ximeną Villagrán, kad melagienos tiesiog pliūptelėjo – panašiai kaip kad vyksta per rinkimų kampaniją arba kaip fiksuojama nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Melas iš tiesų trykšta ir iš šaltinių Rusijoje. Lapkričio 3 d. keli Rusijos internetiniai ir televizijos kanalai išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti ilga automobilių kolona. Propagandininkai aiškino, esą tai Ispanijos karaliaus Pilypo VI ir premjero Pedro Sánchezo kortežas. Neva šalies vadovai važiavo aplankyti nelaimės zonos, lydimi milžiniškų apsaugos pajėgų, bijodami, kad minia jų nenulinčiuotų. Vaizdo įrašas paplito Ispanijos, Europos, net arabų kraštų žiniasklaidoje, nors iš tikrųjų nufilmuotoje medžiagoje matyti į Valensiją vykstanti dešimčių pagalbos automobilių iš Madrido kolona.

Kritika – ne be pagrindo

Tiesa, kalboms apie nelaimės ištiktų žmonių pyktį ir yra pagrindo, todėl į nelaimės regioną lapkričio 3-iąją atvykusius vadovus pasitiko purvais besidrabstanti minia.

Įsiutę Paiportos miesto gyventojai skandavo „žudikai“ ir svaidė akmenis ir purvą į karališkąją porą ir P. Sanchezą. Kaip pranešė AFP-ELTA, premjeras ir Valensijos regiono lyderis Carlosas Mazonas buvo greitai išlydėti, o karališkoji pora nepaisė chaoso, kad pasikalbėtų su nukentėjusiaisiais. Žmonių pyktis karaliaus neišgąsdino – monarchų pora pranešė vėl ketinanti lankytis šalį nusiaubusių potvynių epicentre.

Neramumai Paiportoje išryškino pasipiktinimą politinių lyderių nesugebėjimu deramai reaguoti į baisiausius per daugelį metų potvynius Ispanijoje.

Preliminariais vertinimais, stichinė nelaimės Valensijos regione nusinešė 227 žmonių gyvybes, 13 laikomi dingusiais be žinios. Šiandien aišku, kad kariuomenės pagalbos operacija buvo atidėta kelioms dienoms, kilus ginčų dėl kompetencijos.

Gelbėtojai žmonių nuotaikas sieja ir su dezinformacija. Valensijos provincijos priešgaisrinės tarnybos vadovas teigė, kad melagienos trukdė gelbėjams. „Buvo kalbama apie evakuaciją, apie potvynius, apie užtvankų pralaužimą, – žurnalistams sakė José Miguelis Bassetas. – Nė vienas iš šių pranešimų nebuvo teisingas, tačiau tai gerokai sutrikdė gelbėjimo komandų darbą.“

Tačiau net ir didelis dezinformacijos srautas nenustelbia blogos politikų vadybos apraiškų.

Praėjus dviem savaitėms po potvynio pradžios į Valensijos miesto gatves išėjo 130 tūkst. žmonių, kurie reikalavo regiono prezidento Carloso Mazono atsistatydinimo. Konservatyviosios Liaudies partijos (PP) narys patiria vis didesnį spaudimą, mat paaiškėjo, kad spalio 29 d., kai regioną užklupo liūtys, jis tris valandas pietavo su žurnalistu, o į ekstremalių situacijų valdymo centrą atvyko tik 19.30 val.

Visuomenė laukia paaiškinimo, kodėl, nepaisant valstybinės meteorologijos tarnybos įspėjimų apie gresiančią stichinę nelaimę, regiono administracija laukė beveik 14 valandų, kol į žmonių mobiliuosius telefonus išsiuntė skubius civilinės saugos pranešimus.