Įvertino situaciją praėjus metams po rinkimų: režimui ir būtent A. Lukašenkai liko nedaug

Nebalsuojantys ar viešai protestuojantys prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą buvo tiesiog suimami gatvėse. Gyventojai buvo įsitikinę – neva demokratiški rinkimai – dar vienas A. Lukašenkos režimo spektaklis, kurio baigtis ir taip aiški.

A. Lukašenkos priešininkė rinkimuose – buvusi anglų kalbos mokytoja Sviatlana Cichanouskaja, rinkimuose pakeitusi savo vyrą – nuožmų A. Lukašenkos kritiką, kuris už savo veiklą pasodintas į kalėjimą.

„Viskas, ką darau, tai dėl vyro, jo išlaisvinimo. Myliu jį ir vaikus, baltarusius, kurie nori būti laisvi“, – tąkart kalbėjo S. Cichanouskaja.

Dieną po rinkimų buvo pranešta apie vieną žuvusįjį, šimtus sužeistų ir dar daugiau suimtų žmonių. Gyventojams užtekdavo praeiti pro šalį ir jie atsidurdavo amonininkų akiratyje. O vėliau – milicijos furgone.

S. Cichanouskaja, kuri oficialiais režimo skelbtais duomenimis, surinko vos 10 proc. balsų, buvo priversta bėgti į Lietuvą. O dar vienai kadencijai save paskyręs A. Lukašenka, susidūrė su nemenku iššūkiu. Kitokios ateities trokštantys baltarusiai nė nesiruošė trauktis.

Praėjus metams Lietuvoje įsikūrusi opozicija plano išversti A. Lukašenką iš sosto ir surengti demokratinius rinkimus neatsisako.

„Ir anksčiau tai buvo režimo valstybė, bet mastas yra neregėtas – skaičiai visi rekordiniai – dešimtys tūkstančių išvykusių, šimtai politinių kalinių, netgi žuvusiųjų“, – sakė politologas Vytis Jurkonis.

Pasak jo, Baltarusijos atvejui svarbus tarptautinės bendruomenės požiūris, o tai ypač sustiprino Lietuvoje įsikūrusią opoziciją. „Galima kritikuoti, kad jo gal buvo per mažai, jis buvo per lėtas, bet vis dėlto S. Cichanouskaja susitiko ir su Prancūzijos prezidentu E. Macronu, su Vokietijos kanclere A. Merkel, JAV prezidentu J. Bidenu ir dar dešimtimis valstybių lyderių. Tikrai labai smarkiai išsaugo ir politinis dėmesys, ir sankcijos, ir finansinė parama – visa tai buvo rekordiniai metai“, – teigė politologas.

Nuo režimo persekiojimo į Lietuvą pabėgo keli šimtai baltarusių, organizacija „Dapamoga“, kuri rūpinasi baltarusių įsikūrimu Lietuvoje, sako per šiuos metus sulaukė 500 politinio prieglobsčio prašytojų.

„Jie vis dar bijo, jiems blogai. Ir, aš manau, kad grįš tik stiprūs žmonės, apsirūpinę ir tada jau jų vaikai žinos, ką reiškia gyventi laisvoje šalyje, kaip Lietuvoje, o ne dar kartą išrinkti eilinį diktatorių. Kadangi jūs suprantate, kas būtų buvę, jei būtume laimėję pernykščius rinkimus“, – pasakojo organizacijos „Dapamoga“ vadovė Nataliya Kolegova.

Į Lietuvą patraukė ne tik nuo režimo besislapstantys politiniai pabėgėliai – per šiuos metus į didžiuosius šalies miestus persikėlė ir ne viena baltarusiška įmonė.

„Yra 8 tūkst. žmonių, kurie irgi yra prieš A. Lukašenką, su savo informacinių technologijų verslu ir investicijomis, tai yra tikrai nuostabu Lietuvoje – mes turime tokius gerus specialistus, na, sakykime, tokią gerą jėgą, kuri mums visiems primena: vaikinai, už demokratiją reikia kovoti“, – sakė „Dapamoga“ vadovė.

Jeigu sankcijos būtų tokio masto buvusios rugsėjį kaip kad buvo po „Ryanair“ istorijos, turbūt galbūt šitas reportažas vyktų ir Minske.

Ekspertai pripažįsta, kad protestų įkarštyje praėjusiais metais pritrūko rimtesnės tarptautinės bendruomenės reakcijos. „Jeigu sankcijos būtų tokio masto buvusios rugsėjį kaip kad buvo po „Ryanair“ istorijos, galbūt šitas reportažas vyktų ir Minske“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Tačiau dabar, tikina, situacija – daug rimtesnė, mat, prie režimo taikomų represijų baltarusiams prisidėjo ir migrantų krizė. O tai kaip reikiant įsiutino tarptautinę bendruomenę.

„Labai aiškiai yra suprantama, kad tai nėra vidaus politikos klausimas, kad tai nėra net dvišalių santykių klausimas su Lenkija ar su Lietuva, kad tai yra regioninio saugumo klausimas, todėl aš tikiu, kad sankcijų bus daugiau“, – svarstė politologas.

Vis dėlto ir pats A. Lukašenkos režimas neturėtų atsipalaiduoti, juk į nugarą alsuoja Rusija. Rugsėjį numatomi Dūmos rinkimai, kur Rusija turėtų išspręsti klausimus vidaus politikoje ir jau galėtų imtis kaimyninės Baltarusijos reikalų.

„Mes turime labai nedidelį galimybių langą kalbant apie rinkimus – daryti čia ir dabar, angažuoti ir ES ir Jungtines Tautas, nes jeigu mes lauksime įsibėgėjant 2022-ųjų metų, tuomet ir Kremliaus pajėgumai bus visiškai kitokie“, – akcentavo V. Jurkonis.

Tačiau N. Kolegova kaip ir kiti baltarusiai su viltimi laukia naujos eros šalyje. Kaip ir dėl A. Lukašenkos – įsitikinusi, kad su Lietuva ir visos Europos pagalba, diktatorius sostu džiaugsis neilgai.

„Kadangi režimui ir būtent A. Lukašenkai liko nedaug. Bet kuriuo atveju, ir sveikata, ir paskutiniu metu mes pradėjome gauti laiškus iš buvusių karininkų, iš buvusių amonininkų, kurie nori išduoti režimą“, – sakė organizacijos „Dapamoga“ vadovė.

Todėl ir praėjus metams baltarusių nuotaikos neišblėso.