Pereiti į pagrindinį turinį

Prancūzija bando stabdyti smurtą mokyklose

2024-05-11 07:00

Po kelių itin žiaurių nusikaltimų Prancūzijoje vėl diskutuojama apie jaunimo smurtą. Premjeras nori aiškaus veiksmų plano, pareikalauti atsakomybės tiek iš mokinių, tiek iš jų tėvų. Mokyklų bendruomenės neslepia skepsio.

A. Jocard / AFP / „Scanpix“ nuotr.

Pagal svetimus įstatymus

„Visi merai patvirtina, kad smurtauja keli žmonės, kurie paverčia gyvenimą pragaru visiems kaimynystėje. Vietos politikai žino apie šiuos jaunuolius, tačiau jų rankos surištos“, – konstatavo premjeras Gabrielis Attalis.

„Mums reikia tikro valdžios postūmio, pabudimo“, – sakė politikas, apsilankęs Paryžiaus pietuose esančiame Viri Šatijone, kur balandžio pradžioje buvo mirtinai sumuštas penkiolikmetis Shemseddine’as.

Keturi paauglį užpuolę smurtautojai buvo nepilnamečiai, tik vienas – sulaukęs pilnametystės. Patykoję aukos laiptinėje jie vaikiną taip žiauriai sumušė, kad dėl patirtų sužalojimų jis netrukus mirė.

Shemseddine’o „nusikaltimas“ – bendravimas su kelių užpuolikų seserimi. Manoma, kad tarp porelės mezgėsi jautrus ryšys, apie kurį sužinoję merginos broliai pareikalavo, kad visi jos telefone nurodyti vaikinai paliktų seserį ramybėje. Tačiau Šemas, kaip šį ramų mokinį vadino jo aplinkos žmonės, nepakluso.

Paryžiaus žiniasklaida incidentą pavadino nusikaltimu dėl garbės, jo motyvu prokuroras nurodė „baimę dėl šeimos reputacijos“.

Dešiniųjų pažiūrų Ericas Zemmouras buvo dar griežtesnis: Prancūzijos didmiesčių pakraščiuose viešpatauja Talibano įstatymai, pareiškė jis.

Nepilnamečiai moralizuotojai

Monpeljė mieste grupė paauglių žiauriai sumušė trylikametę Samarą, nes ji rengėsi europietiškais drabužiais. Sužalota mergaitė paniro į komą.

Vos kiek vyresniems už auką nusikaltėliams vadovavo gimnazistė, apsirengusi islamišku galvos apdangalu ir abaja. Teigiama, kad ji ilgą laiką sekė nukentėjusiąją socialiniuose tinkluose dėl esą pernelyg drąsių drabužių, vadino ją paleistuve ir dar labiau įžeidžiančiu žodžiu „kouffar“ – bedieve.

Vėliau per televiziją mergaitės motina perskaitė raštišką pareiškimą, kuriame teigė, kad jos dukra laikosi ramadano, meldžiasi penkis kartus per dieną. Buvusi mokyklos direktorė Fatiha Boudjahlat įsitikinusi: moteris pasidavė islamo patrulių įtakai. Jei išgyvens sunkius sužalojimus, Samara neabejotinai nebesirengs europietiškai.

F. Boudjahlat mano, kad valdžia turėtų elgtis drąsiai ir iškelti vidurines mokyklas iš imigrantų rajonų. Mergaitės galės būti apsaugotos nuo radikaliųjų islamistų ar savo brolių spaudimo tik tada, jei lankys už kvartalo ribų esančią mokyklą.

Panašia nuomone su žurnalistais pasidalijo ir 20-metė prancūzė Mila, dėl kritiškų komentarų apie islamą gyvenanti su specialia policijos apsauga. „Šiandien Prancūzijos mokyklose veikia savotiška moralės policija, kurią vykdo patys mokiniai. Nepaisant teisinio draudimo, jie patys dėvi hidžabą ir reikalauja iš musulmonų kuklios elgsenos", – sakė Mila.

Naujas bandymas

Prancūzijoje kasmet fiksuojama apie 20 tūkst. fizinio smurto atvejų. Nusikaltėliai – vis jaunesni ir jaunesni. Daug nepilnamečių visai nebelanko mokyklos. Neturėdami išsilavinimo, lėšų, jokios paramos, jie dažnai susilaukia pirmojo vaiko būdami penkiolikos metų. Kūdikius, kaip viešai pasiskundė Viri Šatijono meras Jeanas-Marie Vilainas, pradeda maitinti ir kokakola.

Anot G. Attalio, paauglių nusikaltimų protrūkius lemia įvairios priežastys: pervargę ar abejingi tėvai, radikalus individualizmas ir šliaužiantis islamizmas. Norint išspręsti problemą, reikia be gailesčio kovoti su islamizmu, mano premjeras, nes smurtaujantys jaunuoliai vis dažniau pamina Respublikos vertybes ir nepaiso Prancūzijos sekuliarizmo, t. y. valstybės ir religijos atskyrimo.

„Nepriimtina, kad religinė ideologija kvestionuotų mūsų įstatymus. Kad jauna moteris nebeturi laisvės vaikščioti po šiuos rajonus neprisidengusi, jei to nori. Vienintelis įstatymas Prancūzijoje yra Respublikos įstatymas“, – žiniasklaida citavo G. Attalį, paskelbusį apie planuojamas priemones.

Be kita ko, agresyvūs mokiniai turėtų būti operatyviai paimti iš aplinkos ir išsiųsti į internatinę mokyklą, teismai turėtų greičiau bausti už pažeidimus, tėvai turėtų būti ir geriau prižiūrimi, ir labiau atsakingi.

Šiandien Prancūzijos mokyklose veikia savotiška moralės policija, kurią vykdo patys mokiniai. Nepaisant teisinio draudimo, jie patys dėvi hidžabą ir reikalauja iš musulmonų kuklios elgsenos.

Kasdien ilgiau turėtų veikti mokyklos – kad jaunuoliai kuo mažiau būtų be priežiūros. Be to, praėjusią vasarą kilusios riaušės, kurių išvakarėse jaunuoliai socialiniuose tinkluose buvo kurstomi smurtauti, parodė, kad kai kuriems asmenims būtina apriboti informacijos priemonių vartojimą.

Pedagogai skeptiški

Klausant šiuos planus dėstančių politikų sunku nelinkčioti galva: visa tai jau daug kartų girdėta. Tą patį sako ir Prancūzijos mokytojai, pasigendantys ilgalaikės strategijos, geresnio ir ilgesniam laikui numatyto mokyklų finansavimo, daugiau nuoseklaus dėmesio socialiniam darbui. Todėl mokytojų profsąjungos ir švietimo ekspertai kritikuoja G. Attalį, kad jis nekalba apie esminį dalyką.

„G. Attalis nė karto nepaminėjo mokyklų darbuotojų, – televizijai sakė mokytoja Guislaine David. – Mums reikia daugiau kvalifikuoto personalo: socialinių darbuotojų, psichologų, pedagogų.“ Sen Deni, skurdžiame Paryžiaus šiaurėje esančiame priemiestyje, mokytojai ryžosi streikuoti. Tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų stygių.

Vyriausybė teigia, kad per du mėnesius parengs naują veiksmų planą – suburti visų susijusių sričių: mokyklų, socialinio darbo, teisingumo, policijos atstovai parengs kovos su smurtu programą.

Ar naujasis dokumentas padės išspręsti problemas ilgalaikėje perspektyvoje? Juk Vyriausybė susiduria su didžiule ir įsisenėjusia problema: teigiama, kad 13–17 metų jaunuoliai, palyginti su visais gyventojais, smurtauja ir daro nusikaltimus daug dažniau. Statistikoje jie du kartus dažniau figūruoja kategorijoje „sumušimai ir sužalojimai“, keturis kartus dažniau prekiauja narkotikais ir net septynis kartus dažniau įvykdo ginkluotus apiplėšimus.

Kritikai mano, kad priemiesčių problema turėjo būti sprendžiama nuo pirmosios Emanuelio Macrono darbo dienos. Naujai išrinktas prezidentas buvo parengęs pagrindinį planą, tačiau kai kilo grėsmė, kad jis bus brangus, vadinamasis „Borloo planas“ buvo nustumtas į šalį.

Po praėjusios vasaros riaušių tuometė premjerė Elisabeth Borne paskelbė kelias savaites trukusių konsultacijų su vietos politikais rezultatus. Padaryta žalos už 1 mlrd. eurų, sužeista 1 tūkst. žmonių. Trečdalis iš visų 50 tūkst. riaušėse dalyvavusių asmenų buvo nepilnamečiai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų