Pereiti į pagrindinį turinį

Raudonasis Kryžius baiminasi dėl koronaviruso bangos Ukrainoje

Ekspertai reiškia susirūpinimą, kad dėl karo Ukrainoje ir kaimyninėse valstybėse gali padidėti užsikrėtimo COVID-19 skaičiai.

Karo pradžioje Ukraina vis dar buvo pačiame omikron bangos viduryje – vasarį užfiksuota 900 tūkst. atvejų ir 60 proc. teigiamų testų, pirmadienį Ženevoje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos (IFRC) atstovas spaudai.

„Prevencinės priemonės negali būti taikomos. Matome perpildymą prieglaudose, traukiniuose, autobusuose, viešbučiuose“, – sakė IFRC sveikatos ekspertė Petra Khoury. Kadangi dėl karo tyrimų sumažės, susidaryti aiškų epidemiologinės būklės vaizdą bus sunkiau.

Kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Moldova ir Rumunija, kurios yra daugelio pabėgėlių iš Ukrainos kryptys, skiepijimų lygis žemas.

Raudonasis Kryžius: Ukrainoje pabėgėlių skaičius ir jų poreikiai „yra didžiuliai“

Konfliktas Ukrainoje virsta viena didžiausių humanitarinių krizių Europoje daugeliui ateinančių metų.

Raudonasis Kryžius pirmadienį pasmerkė augančią humanitarinę krizę Ukrainoje ir įspėjo dėl didžiulio perkeltų asmenų skaičiaus bei jų poreikių Rusijos užpultoje šalyje ir kaimyninėse valstybėse.

„Konfliktas Ukrainoje virsta viena didžiausių humanitarinių krizių Europoje daugeliui ateinančių metų“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos vadovas Francesco Rocca (Frančeskas Roka).

„(Gyventojų) perkėlimas ir poreikiai yra didžiuliai ir tikriausiai didės tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų“, – sakė jis.

Per 12 Rusijos pradėto karo Ukrainoje dienų žuvo šimtai ir buvo sužeista dar tūkstančiai civilių.

Nesibaigiantis žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, srautas plūsta į kaimynines šalis. Kaip nurodo Jungtinės Tautos, tai greičiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

JT pabėgėlių agentūra pirmadienį paskelbė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. 60 proc. jų pasitraukė į Lenkiją.

Kalbėdamas per platformą „Zoom“, F. Rocca atkreipė dėmesį, kad milijonams Ukrainoje dar esančių žmonių šiuo metu „žūtbūt reikia saugaus geriamojo vandens ir maisto“.

„Keliai neišvažiuojami, elektros ir vandens tiekimas nutrauktas, tad žmonėms žūtbūt reikia skubios medicininės pagalbos, vaistų, švaraus vandens ir priebėgos“, – sakė F. Rocca.

„Jei nebus imtasi skubių veiksmų šioms paslaugoms apsaugoti, tikėtinas didelio masto poveikis humanitarinei (situacijai)“, – nurodė jis.

Tokiomis sunkiomis sąlygomis ypač svarbu, kad pagalbos darbuotojai būtų apsaugoti ir galėtų tęsti savo darbą, sakė F. Rocca.

„Erdvė neutraliems, nešališkiems ir nepriklausomiems humanitariniams veiksmams turi būti apsaugota, kad pagalbos teikėjai, tokie kaip Raudonasis Kryžius, galėtų ir toliau pasiekti civilius“, – sakė jis.

Keliai neišvažiuojami, elektros ir vandens tiekimas nutrauktas, tad žmonėms žūtbūt reikia skubios medicininės pagalbos, vaistų, švaraus vandens ir priebėgos.

F. Rocca gyrė tai, kaip dirba Ukrainos Raudonasis Kryžius, nuo invazijos pradžios į savo gretas priėmęs maždaug 3 tūkst. naujų savanorių, padvigubinusių bendrą jų skaičių.

„Patys patirdami mirtiną pavojų, jie vis dar nenuilstamai dirba, kad padėtų paveiktiems žmonėms ir bendruomenėms“, – sakė jis.

F. Roccos teigimu, savanoriai slėptuvėse ir metropoliteno stotyse apmoko žmones teikti pirmąją pagalbą ir jau išdalijo pabėgėliams visus 30 tūkst. turėtų maisto bei higienos reikmenų paketų.

Raudonojo Kryžiaus savanoriai Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse taip pat vykdo tokią gyvybes gelbstinčią veiklą kaip pirmoji pagalba, priebėgos suteikimas, medicininis tiekimas, pagalba sienas kertantiems „šimtams tūkstančių traumuotų žmonių“.

Daugiau naujienų