Pagrindinės rizikos

Vertinant didžiausią 2025-ųjų riziką, neįmanoma neatsižvelgti į geopolitinę situaciją, susiklosčiusią po Rusijos invazijos į Ukrainą ir vykstant karams Artimuosiuose Rytuose ir Sudane. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) apklaustų ekspertų valstybių ginkluotus konfliktus (svetimomis rankomis kariaujamus ir pilietinius karus, perversmus, terorizmą ir kt.) įvardijo didžiausia grėsme. Palyginti su praėjusiais metais, ši rizika pakilo iš aštuntos į pirmą vietą. Geopolitinė įtampa taip pat siejama su augančia geoekonominio konfrontavimo rizika (sankcijos, muitai, investicijų tikrinimas), užimančia trečią vietą, kurią dar labiau skatina nelygybė, visuomenės susiskaldymas ir kiti veiksniai.

Konfliktai įgauna naujų dimensijų: tradiciniai tarpvalstybiniai susirėmimai gali išaugti į regioninius karus; plinta hibridinis karinis aktyvumas – nuo dezinformacijos iki kibernetinių atakų; didėja vidaus nestabilumas – perversmai ir separatistiniai judėjimai.

Hibridinio karo atveju valstybės naudoja kompleksines priemones – ne tik kibernetines atakas, bet ir ekonominį spaudimą, energetinį šantažą, migracijos srautų manipuliavimą. „WisdomTree Cybersecurity“ duomenys rodo, kad vien kibernetinių atakų skaičius per metus išaugo trigubai. Taikiniai – nuo energetikos sistemų iki finansinių institucijų. 60 proc. šių atakų yra valstybių remiamos operacijos. Išpuoliai tampa koordinuotesni, dažnai vykdomi sinchroniškai skirtinguose sektoriuose.

Antroje vietoje įvardijama ekstremalių orų keliama rizika (14 proc. ekspertų). Pernai gamtos stichijos sukėlė 140 mlrd. dolerių nuostolių, dvigubai daugiau nei įprasta per pastaruosius 30 metų. Ilgalaikėje perspektyvoje aplinkosaugos rizikos dar labiau ryškės: dešimtmečio prognozėse dominuoja biologinės įvairovės nykimas, ekosistemų griūtis, kritiniai Žemės sistemų pokyčiai.

Trečioje vietoje – prekybos karai (8 proc. ekspertų). Ekonominių rizikų žemėlapis šiemet netikėtas: infliacija krito iš septintos į 29 vietą, ekonomikos nuosmukis – iš devintos į devynioliktą. Tačiau išaugo kiti pavojai – strateginių išteklių koncentracija (dvylikta vieta) ir nusikalstama ekonominė veikla (vienuolikta vieta).

Skirtingos laiko perspektyvos

Pagrindinės krizės, kurios gresia artimiausiu metu (2025 m.), – kariniai konfliktai, staigūs ekonominiai sukrėtimai.

Ekonominėje srityje stebimi netikėti pokyčiai. Nors tradicinės rizikos – infliacija ir ekonomikos nuosmukis – kelia mažiau nerimo, ryškėja naujų pavojų. Strateginių išteklių koncentracija kelių šalių ar kompanijų rankose didina globalios ekonomikos pažeidžiamumą. Nusikalstama ekonominė veikla, įskaitant kibernetinius nusikaltimus ir pinigų plovimą, tampa vis labiau organizuota ir technologiškai pažangi.

Ekspertai pabrėžia: gebėjimas atskirti tiesą nuo melo tampa kritiniu įgūdžiu.

Socialinė poliarizacija, užimanti ketvirtą vietą dvejų metų rizikų sąraše, glaudžiai susijusi su ekonomine nelygybe. „Kai visuomenė skyla į turinčius ir neturinčius, kai vertybių skirtumai gilėja, o pasitikėjimas institucijomis mažėja, susidaro palanki terpė vidaus konfliktams“, – perspėja ekspertai.

Vidutinės trukmės perspektyvoje (2–3 metai) į pirmą planą iškyla „tyliosios“ grėsmės: pirmoje vietoje antrus metus iš eilės lieka dezinformacija, po jos – visuomenės poliarizacija ir kibernetinis šnipinėjimas.

Dezinformacijos grėsmę stiprina dirbtinis intelektas (DI), kuris leidžia kurti itin įtikinamus netikrus vaizdus ir garsus, automatizuoti melagingų naujienų platinimą. Socialiniai tinklai tampa mūšio lauku, kuriame kova vyksta dėl žmonių protų ir širdžių. Nors šiandien DI užima tik 31 vietą iš 33 rizikų, po dešimtmečio jis pakils į šeštą poziciją. Ekspertai pabrėžia: gebėjimas atskirti tiesą nuo melo tampa kritiniu įgūdžiu.

Ilgalaikėje (dešimties metų) perspektyvoje dominuoja aplinkosaugos rizikos – ekstremalūs orai, biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų griūtis. Klimato kaitos frontas tampa vis sudėtingesnis: auga susirūpinimas dėl „lėtųjų“ padarinių – jūros lygio kilimo, derlingumo ir gėlo vandens išteklių mažėjimo. Šios problemos, nors mažiau pastebimos nei uraganai ar potvyniai, ilgainiui gali turėti rimtesnių padarinių.

Nauda ir grėsmė

Su technologijomis susijusios rizikos dviejų metų perspektyvoje kelia gerokai mažiau baimių – po dešimties metų situacija, prognozuoja ekspertai, bus kitokia. Neigiamais pažangiųjų technologijų, įskaitant biotechnologijas, padariniais gali pasinaudoti grėsmę keliantys subjektai. Ilgainiui tampa vis lengviau išnaudoti biotechnologijų pažangą modifikuojant ar kuriant naujus biologinius agentus – paleisti į aplinką jie galėtų sukelti pandemijas ar būti panaudoti tikslinėms biologinėms atakoms.

„Nors biotechnologijos siūlo novatoriškus sveikatos problemų sprendimus, jie gali kelti naujų rizikų – nuo galimų klinikinių komplikacijų iki nežinomo ilgalaikio poveikio. Jei nebus nustatytos išsamios globalios etinės biotechnologijų vystymosi ribos, kai kurie subjektai gali neatsižvelgti į etines problemas, dėl to gali atsirasti naujų visuomenės susiskaldymo ir konfliktų šaltinių“, – rašoma ataskaitoje.

Šių rizikų atsiranda kartu su milžiniškomis naujomis galimybėmis proveržiams ne tik sveikatos, bet ir gerovės, žemės ūkio, naujų statybinių medžiagų, kasybos ir daugelyje kitų sričių. Per dešimtmetį sintetinės biologijos produktai mūsų visuomenėse bus labiau paplitę nei šiandien, o technologijomis grįsta bioekonomika vaidins vis svarbesnį vaidmenį švelninant klimato kaitą.

Viena krizė sukelia kitą

Globalių rizikų ataskaitos autoriai pabrėžia rizikų tarpusavio ryšius. Klimato kaita gali sukelti masinės migracijos bangų, didinsiančių socialinę įtampą ir konfliktų tikimybę. Ekonominė nelygybė skatina visuomenės poliarizaciją, o ši sudaro palankias sąlygas dezinformacijai plisti.

Ypač pavojingos kaskadų rizikos – kai viena krizė sukelia grandinę kitų. Pavyzdžiui, kibernetinė energetikos sistemos ataka gali sukelti pramonės sutrikimų, finansų rinkų nestabilumą ir socialinių krizių. Tokių kompleksinių krizių žala dažnai viršija atskirų įvykių nuostolių sumą.

Demografiniai pokyčiai veikia kaip rizikų katalizatorius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2050 m. vyresnių nei 60 metų žmonių skaičius padvigubės iki 2,1 mlrd., o 80 proc. jų gyvens mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Visuomenėse, kur daugiau kaip 20 proc. gyventojų yra vyresni nei 65 metų, spaudimas sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms tampa ypač intensyvus.

„Šiuo metu visuomenę keičia trys pagrindiniai pokyčiai. Du iš jų yra gerai žinomi ir dažnai aptariami: ekologinis ir skaitmeninis perėjimas. Tačiau trečiasis perėjimas – demografinis – dar tik pradeda skambėti laikraščių antraštėse ir gali suteikti unikalią galimybę pagerinti socialines sistemas, infrastruktūrą ir finansinę lygybę“, – sako viena ataskaitos eksperčių Haleh Nazeri.

Kai visuomenė skyla į turinčius ir neturinčius, kai vertybių skirtumai gilėja, o pasitikėjimas institucijomis mažėja, susidaro palanki terpė vidaus konfliktams.

Demografinis perėjimas pakeis ekonomiką, visuomenę ir darbo vietas, nes žmonės gyvens ilgiau nei ankstesnės kartos, o gimstamumas pasaulyje ir toliau mažės. Pirmą kartą istorijoje kartu dirba penkios skirtingos kartos – kiekviena su savais įgūdžiais ir vertybėmis. Semas Greilingas iš Naujosios ekonomikos centro mato galimybę: „Jei sugebėsime tinkamai integruoti augančią darbo jėgą besivystančiose šalyse, galime sulaukti precedento neturinčio gerovės šuolio.“

Prevencija vietoj reakcijos

Ataskaitos autoriai pabrėžia naujo požiūrio į rizikų valdymą būtinybę. Vietoj tradicinio reagavimo į krizes modelio siūloma pereiti prie prevencinės strategijos.

Davoso forume pristatytos keturios pagrindinės veiksmų kryptys: tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas, ypač kibernetinio saugumo ir klimato kaitos srityse; socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, pritaikant jas prie demografinių pokyčių; investicijos į žaliąją ekonomiką ir tvarią infrastruktūrą; skaitmeninio atsparumo didinimas, įskaitant kovą su dezinformacija.

Valdant rizikas dviprasmis tampa technologijų vaidmuo. DI gali padėti prognozuoti klimato kaitos padarinius, bet kartu sukuria naujų pažeidžiamumo formų – akląsias zonas, kur tradiciniai rizikų vertinimo modeliai nebeveikia.

Finansų sektorius kuria naujus instrumentus rizikoms valdyti – tradicinį draudimą papildo katastrofų obligacijos, žaliosios investicijos, socialinio poveikio fondai. Pasak „Die Welt“, tokių instrumentų rinka per pastaruosius metus išaugo 40 proc.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas visuomenės atsparumui didinti. Tai apima ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir minkštąsias sistemas – švietimą, bendruomenių stiprinimą, socialinį dialogą.

Ataskaita baigiama įspėjimu – pasaulis atsidūrė kryžkelėje. 2025-ieji gali tapti lemiamu laikotarpiu, kai sprendimai nulems, ar sugebėsime suvaldyti grėsmes, ar jos taps nekontroliuojamos.