- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maskvos teismas trečiadienį pratęsė areštą pernai netoli Rusijos aneksuoto Krymo sulaikytiems Ukrainos jūreiviams, abiem kaimynėms vedant sudėtingas derybas dėl apsikeitimo kaliniais.
Maskvos Lefortovo rajono teismas nutarė, kad 24 jūrininkai turi būti laikomi areštinėje dar tris mėnesius – iki spalio 24 dienos.
Po posėdžio jūreiviai buvo palydėti iš teismo salės kaukėtų saugumo pareigūnų plojant giminaičiams ir šalininkams.
Giminaičiai mūvėjo geltonas apyrankes su jūreivių, kuriems gresia šešerių metų laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą Rusijos sienos kirtimą, vardais.
Pilnutėlėje salėje jūrininkai, vadinantys save „karo belaisviais, sėdėjo už kaltinamiesiems skirto metalinio narvo grotų.
Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Olena Zerkal pasmerkė teismo sprendimą pratęsti areštą jūreiviams ir pareiškė, kad tai apsunkins „diplomatų sudėtingą darbą“ per šiuo metu vedamas derybas.
Sulaikyti ukrainiečiai kalinami nuo praėjusių metų lapkričio, kai prie Krymo krantų buvo perimti jų trys laivai. Šis incidentas buvo pavojingiausia per pastaruosius kelerius metus Rusijos ir Ukrainos tiesioginė konfrontacija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos naujasis lyderis Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pirmąkart kalbėdamiesi telefonu aptarė galimybę apsikeisti kaliniais.
Ukrainiečių prezidentūros aukšto rango pareigūnas Vadymas Prystaika antradienį Kijeve pareiškė, kad Rusija ir Ukraina sutiko ateinantį mėnesį apsikeisti keliais belaisviais.
„Neprarandame vilties“
„Aš esu pasiruošusi laukti tiek, kiek reikalinga; svarbiausia, kad visa tai baigtųsi gerai“, – teisme kalbėjo Natalija Mokriak, vieno iš sulaikytų laivų vado motina.
„Neprarandame vilties, – prieš posėdį sakė Iryna Gužanska, kurios vyras Jurijus Budzyla yra vienas iš kalinių. – Jie nepadarė nieko bloga.“
Advokatas Nikolajus Polozovas, vadovaujantis gynybos komandai, nedetalizuodamas nurodė, kad Rusija ir Ukraina derasi dėl galimo apsikeitimo kaliniais.
Posėdyje dalyvavusi Ukrainos žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova, patvirtino, kad šiuo metu vyksta derybos dėl jūrininkų ir kitų ukrainiečių „paleidimo“.
Antradienį komisarė ir jos kolegė iš Rusijos Tatjana Moskalkova apsikeitė kalinių sąrašais.
Anot L. Denysovos, Kijevo pateiktą sąrašą sudaro „150 bylų“.
Tarp žymiausių Rusijoje kalinčių ukrainiečių yra režisierius Olehas Sencovas, atliekantis 20 metų laisvės atėmimo bausmę vienoje kolonijoje šalies šiaurėje.
Pernai jis buvo paskelbęs bado streiką, per kurį 145 dienas ištvėrė be kieto maisto.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį patvirtino, kad apsikeitimas kaliniais su Kijevu yra „įrašytas į darbotvarkę“.
Kalbėdamas prieš teismo posėdį N. Polozovas pareiškė, kad Rusija greičiausiai pratęs areštą jūreiviams ir pavadino tokius ketinimus „manevru, kuriuo siekiama pademonstruoti padėties kontrolę“.
„Politinės valios stoka“
Teisininkas užsiminė, kad Maskva galėtų paleisti jūrininkus kurią nors dieną po sekmadienį Ukrainoje vyksiančių parlamento rinkimų.
„Tikiuosi, kad jūreiviai bus paleisti prieš teismo proceso pradžią“, – žurnalistams sakė N. Polozovas.
„Vienintelis dalykas, kuris skiria jūreivius nuo laisvės yra politinės valios stoka tarp Rusijos vadovų“, – pridūrė jis.
Vis tik sulaikytųjų advokatai neatmetė galimybės, kad jūrininkams iš pradžių teks stoti prieš teismą.
Kaip naujienų agentūrai AFP sakė teisininkas Ilja Novikovas, teismo procesas gali prasidėti rugsėjį ir tęstis iki lapkričio mėnesio.
Jis pridūrė, kad jis gali būti surengtas Rusijos aneksuotame Kryme, o tai apsunkintų diplomatams ir žurnalistams galimybes dalyvauti posėdžiuose.
I. Novikovas perspėjo, kad derybos dėl apsikeitimo kaliniais gali neduoti norimo rezultato.
„Niekas nenori žengti pirmojo žingsnio, – pareiškė jis.
Antradienį JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris paragino Rusiją sutikti apsikeisti kaliniais su Ukraina.
„Jei (iniciatyva) bus sėkminga, ji atspindės tiesioginės prezidentų Zelenskio ir Putino sąveikos rezultatus“, – parašė jis tviteryje.
Lapkričio mėnesį Rusijos pasieniečiai apšaudė tris ukrainiečių laivus, mėginusius per Kerčės sąsiaurį perplaukti iš Juodosios jūrą į Azovo jūrą.
Maskva paskelbė, kad jūrininkai bus teisiami už Rusijos sienos kirtimą be leidimo.
Rusija ir Ukraina konfliktuoja nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Per šį konfliktą žuvo jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po Baltimorės tilto griūties pereinama prie laivo gelbėjimo
Šaltuose Baltimorės uosto vandenyse, po to, kai didžiulis krovininis laivas rėžėsi į tiltą ir jį sugriovė, trečiadienį buvo rasti dviejų duobes tvarkiusių darbininkų kūnai. ...
-
Lenkijos saugumo tarnybos: surengtas reidas Rusijos šnipų tinkle
Lenkijos saugumo tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad bendradarbiaudamos su Čekijos žvalgyba, kuri diena anksčiau išardė didelį Rusijos propagandos tinklą, surengė reidą prieš Rusijos šnipų tinklą. ...
-
Kremlius: V. Putinas neplanuoja susitikti su išpuolio aukų šeimomis1
Ketvirtadienį Kremlius nedavė jokių nuorodų, kad prezidentas Vladimiras Putinas planuotų susitikti su žuvusiųjų per išpuolį Maskvos koncertų salėje šeimų nariais. Per praėjusį penktadienį įvykdytą teroro išpuolį žuvo 143...
-
Politikos analitikas apie išpuolį Maskvoje: braižas visiškai neatitinka „Islamo valstybės“29
Praėjusią savaitę į Maskvos koncertų salę „Crocus City Hall“ įsiveržė ginkluoti užpuolikai, pradėjo šaudyti į koncerto lankytojus ir padegė pastatą. Šiandien žuvusiųjų skaičius siekia 143 žmones. Atsakomybę už i&s...
-
JAV peiliu ginkluotas jaunuolis nužudė keturis žmones: dar septyni sužeisti1
JAV Ilinojaus valstijoje vyras keliose vietose peiliu puolė žmones, nužudydamas keturis jų, įskaitant paauglę mergaitę, o dar mažiausiai penki buvo sužeisti, pranešė policija. ...
-
Mirė J. Liebermanas, pirmasis žydas, siekęs JAV viceprezidento posto3
Joe Liebermanas (Džo Libermanas), kuris pateko į istoriją kaip pirmasis kurios nors iš didžiųjų JAV partijų kandidatu į viceprezidentus tapęs žydas, o pastaruoju metu vadovavo pastangoms iškelti trečią kandidatą 2024 metų rinkimuose...
-
PSO: kone kas šeštas vaikas patiria patyčias internete1
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2022 metais apie 16 proc. 11–15 metų amžiaus vaikų patyrė patyčias elektroninėje erdvėje, palyginti su 13 proc. 2018 metais. ...
-
Pareigūnai: teroro akto Maskvoje aukų skaičius padidėjo iki 1432
Žuvusių per teroro aktą Pamaskvės koncertų salėje žmonių skaičius padidėjo iki 143, trečiadienį pranešė Rusijos valdžios institucijos. ...
-
Baltimorės tilto griūtis: 7 metrų gylyje – sukrečiantis radinys19
Rasti dviejų darbininkų, kurie dingo, kai Baltimorėje sugriuvo krovininio laivo kliudytas tiltas, kūnai, pranešė pareigūnai. ...
-
Ispanijos prokurorai siekia 2,5 metų įkalinimo bausmės už bučinį Pasaulio futbolo čempionate14
Ispanijos prokurorai prašo dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės susikompromitavusiam buvusiam futbolo vadovui Luisui Rubialesui, kuris teisiamas už tai, kad pabučiavo į lūpas Ispanijos rinktinės vidurio puolėją Jenni Hermoso prie&scaro...