Pereiti į pagrindinį turinį

Rusija siekia įkalinti buvusį Ukrainos separatistų lyderį

2024-01-18 15:27

Rusijos prokurorai paprašė teisėjo beveik penkeriems metams įkalinti „ekstremizmu“ kaltinamą buvusį Rytų Ukrainos separatistų vadą, užkietėjusį nacionalistą ir prezidento Vladimiro Putino kritiką Igorį Girkiną, ketvirtadienį pranešė jo sąjungininkai.

Rusija siekia įkalinti buvusį Ukrainos separatistų lyderį
Rusija siekia įkalinti buvusį Ukrainos separatistų lyderį / Scanpix nuotr.

Per uždarą posėdį Maskvoje prokurorai paprašė nuteisti I. Girkiną, dar vadinamą Strelkovu, kalėti ketverius metus ir 11 mėnesių bendrojo režimo kolonijoje, sakoma jo advokato įraše, paskelbtame I. Girkino paskyrose socialiniuose tinkluose, dabar jas valdo jo sąjungininkai. Jie paskelbė, kad „tai vienu mėnesiu mažiau nei galima maksimali bausmė pagal jam inkriminuojamą straipsnį“.

I. Girkinas suvaidino svarbų vaidmenį pakurstant Kremliaus remiamų separatistų ir Kyjivo ginkluotųjų pajėgų konfliktą Rytų Ukrainoje 2014 m., bet vėliau buvo suimtas, kelis mėnesius viešai kritikavęs Rusijos karinius lyderius ir V. Putiną bei raginęs dar agresyviau pulti Ukrainą.

Kai kuriuose paskutiniuose prieš suėmimą įrašuose socialinėje žiniasklaidoje I. Girkinas išvadino V. Putiną „senu idiotu“ ir pridūrė, kad „šalis neišgyvens dar šešerių šios bailios vidutinybės valdymo metų“.

Valdžia daugelį mėnesių toleravo jo aštrią kritiką, kasdien skelbiamą socialinėje žiniasklaidoje valandų trukmės vaizdo įrašuose, kai tuo metu liberaliems Kremliaus oponentams, nepritariantiems karui Ukrainoje, buvo skirtos griežtos kalėjimo bausmės.

Tinklaraštininku tapęs maištininkas

Nuotaikos Maskvoje pasikeitė po samdinių grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino ir šimtų jo bendražygių pernai birželį surengto nesėkmingo maišto siekiant nuversti Rusijos karinę vadovybę.

I. Girkinas buvo suimtas siekiant parodyti, kad Rusija netoleruos nacionalistų žeriamos kritikos, jo areštas sulaukė didelio atgarsio. Būdamas kardomajame kalinime I. Girkinas surengė iš anksto pasmerktą kampaniją kandidatuoti per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus ir mesti iššūkį V. Putinui, taip dar labiau paaštrinęs Kremliui priešišką poziciją. Iš kalėjimo duotame interviu Rusijos žiniasklaidai jis sakė, kad šalyje prasidėjo „nestabilumo laikotarpis“ ir jai gresia „neišvengiama katastrofa“.

53 metų buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas I. Girkinas 2014 m. subūrė Maskvos remiamas pajėgas rytiniame Donbaso regione ir joms vadovavo. Tais metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, kai per proeuropietišką revoliuciją Kyjive buvo nuverstas Maskvai palankus šalies prezidentas. I. Girkinas vadovavo kariuomenei iš bazės užimtame Slaviansko mieste ir, kaip buvo pranešama, baudė už menkiausius nusikaltimus, pavyzdžiui, smulkias vagystes.

Vaidmuo numušant keleivinį lėktuvą

Pernai Nyderlandų teismas už akių nuteisė I.Girkiną kalėti iki gyvos galvos už Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimą virš Rytų Ukrainos 2014 m. liepą. Iš separatistų kontroliuojamos teritorijos paleista raketa pataikė į lėktuvą, žuvo visi 298 juo skridę žmonės. Kremlius visada neigė prisidėjęs prie šio nusikaltimo ir atsisakė išduoti I. Girkiną Nyderlandams.

„Vakaruose aš jau pripažintas teroristu (...) o tėvynėje pagarsėjau kaip ekstremistas“, – po sulaikymo sakė I. Girkinas. Jis išvyko iš Rytų Ukrainos netrukus po Malaizijos lėktuvo numušimo, tapo ultranacionalistų tinklaraštininku ir vadinamosios Novorosijos ideologijos, kuria remdamasi Rusija teisina didžiulių Ukrainos plotų užgrobimą, šalininku.

Kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. užpuolė Ukrainą, I. Girkinas ragino užimti visą šalį ir pasiekti „greitą ir ryžtingą pergalę“. Tačiau netrukus jam teko skaudžiai nusivilti, nes to nepavyko padaryti. Jis kaltino Rusiją „didžiulėmis klaidomis“ ir tapo atkakliu Maskvos vykdomo puolimo kritiku. Jis ragino pertvarkyti visą Rusijos politinę sistemą pagal karo reikalavimus ir sutelkti daugiau žmonių ir išteklių kampanijai Ukrainoje.

I. Girkino advokatas Rusijos valstybinei agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad teismas paskelbs nuosprendį sausio 25 dieną.

Daugiau naujienų