Paimti į nelaisvę kariai priklausė Azovo pulkui – elitiniam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniui, kuris kovojo su rusais pietinio Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros apgulties metu. Rusija pernai užėmė Mariupolį po tris mėnesius trukusio mūšio, per kurį didžioji miesto dalis virto griuvėsiais.

2022 metų gegužę Rusijos pajėgoms pasidavė paskutiniai Ukrainos gynėjai, pasislėpę milžiniškoje plieno gamykloje Mariupolyje „Azovstal“.

Rusijos pareigūnai Azovo pulką įtraukė į teroristinių grupuočių sąrašą. Kaltinamiesiems pateikti kaltinimai dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje ir dalyvavimu veiksmuose, kuriais siekiama nuversti Rusijos primestą Donecko srities valdžią.

Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia laisvės atėmimo bausmės nuo 15 metų iki gyvos galvos.

Du iš 24 asmenų, kuriems buvo pateikti kaltinimai, buvo paleisti apsikeičiant kaliniais. Iš likusių 22 kaltinamųjų, kuriems rengiamas teismas, aštuonios yra moterys, kurios, kaip pranešama, dirbo Azovo pulko virėjomis.

Kitas teismo posėdis numatytas birželio 28 dieną.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas šį teismo procesą pavadino atskiru karo nusikaltimu, kurį turi įvertinti Tarptautinis baudžiamasis teismas.

„Rostove vykstančio teismo proceso dėl „Azovstal“ gynėjų nuotraukos kelia tik pasibjaurėjimą. Spindintys prokurorai ir pasipuošę prisiekusieji su blizgančiomis šypsenomis „teisia“ vaikinus ir merginas, kurie atrodo kaip skeletai po koncentracijos stovyklos ir kankinimų“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas.