Rumunija šį incidentą – pirmąjį drono sudužimą gyvenamajame name už Ukrainos ribų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais – pavadino „rimta ir beatodairiška Maskvos eskalacija“.
Toliau apžvelgiame, kas iki šiol žinoma apie drono sudužimą:
Kas nutiko?
Dronas rėžėsi į daugiabutį Galacio miesto centre, netoli sienos su Ukraina. Pareigūnų teigimu, dėl to kilo gaisras, o 14 metų paauglys ir 53 metų moteris dėl sužalojimų buvo išvežti į ligoninę.
Nuo Rusijos puolimo pradžios dronų įsiveržimai Ukrainos kaimynėje Rumunijoje buvo užfiksuoti dešimtis kartų, tačiau šis incidentas buvo pirmas kartas, kai šalyje nukentėjo gyvenamasis namas.
„Naktį iš gegužės 28-osios į 29-ąją Rusijos Federacija atnaujino dronų atakas prieš civilinius ir infrastruktūros objektus Ukrainoje, netoli upės sienos su Rumunija“, – pranešė Rumunijos gynybos ministerija.
„Vienas iš šių dronų įskrido į Rumunijos oro erdvę, radaru buvo sekamas iki pietinės Galacio miesto dalies ir nukrito ant daugiabučio stogo, o smūgis sukėlė gaisrą“, – nurodė ministerija.
Gynybos ministerija pridūrė, kad užfiksavus dronus Rumunijos oro erdvėje, buvo pakelti du naikintuvai F-16.
Šis incidentas įvyko po šeštadienį Rusijos surengtų smūgių serijos Ukrainoje, kuri buvo viena stipriausių atakų nuo karo pradžios.
Kodėl dronas nebuvo sustabdytas?
Rumunijos pajėgos neturėjo pakankamai laiko numušti drono, teigė vienas gynybos pareigūnas, pridurdamas, kad nebuvo „jokių realių galimybių saugiai jį perimti“.
„Laikas, kurį turėjome – keturios minutės – buvo itin trumpas“, – spaudos konferencijoje sakė Jungtinių pajėgų vadavietės generolas Gheorghe Maximas.
Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas teigė, kad sprendimas neperimti drono buvo priimtas, „nes nebuvo sąlygų, būtinų jį sunaikinti nekeliant didelio pavojaus civilių gyventojų saugumui“.
Kaip reagavo Rumunija ir jos sąjungininkės?
Rumunija iškvietė Rusijos ambasadorių, o N. Danas sušaukė nacionalinės gynybos tarybos posėdį, kad aptartų „rimčiausią incidentą, paveikusį mūsų šalies teritoriją“ nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Šis incidentas yra rimta ir neatsakinga Rusijos Federacijos eskalacija“, – pareiškė Rumunijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad Bukareštas „paprašė priemonių, kurios paspartintų antidroninių pajėgumų perdavimą Rumunijai“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusijos agresijos karas „peržengė dar vieną ribą“, ir pažadėjo sustiprinti atgrasymo priemones prie ES rytinės sienos.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pasmerkė „beatodairišką Rusijos elgesį“, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pavadino tai „neatsakingu poelgiu“, o JK diplomatijos vadovė Yvette Cooper griežtai sukritikavo NATO oro erdvės pažeidimą.
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris taip pat pasmerkė, jo žodžiais tariant, beatodairišką įsiveržimą ir pareiškė: „Mes palaikome savo NATO sąjungininkę“.
Moldovos, esančios tarp Rumunijos ir Ukrainos, kuri taip pat ne kartą patyrė dronų įsiveržimus ir nuolaužų kritimą jos teritorijoje, prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusija kelia pavojų visiems.
Ką NATO darys toliau?
NATO pasmerkė Rusijos beatodairiškumą ir pažadėjo „visišką solidarumą“ su Rumunija.
„Beatodairiškas Rusijos elgesys kelia pavojų mums visiems“, – po pokalbio su Rumunijos prezidentu socialiniuose tinkluose parašė NATO vadovas Markas Rutte.
„Patvirtinau, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą“, – teigė jis.
Su Ukraina ar Rusija besiribojančios NATO šalys narės, įskaitant Rumuniją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją, vis dažniau susiduria su dronų įsiveržimais į jų teritoriją.
Su Rusija besiribojanti Latvija ketvirtadienį paskyrė naują vyriausybę, praėjus dviem savaitėms po ankstesnio ministrų kabineto žlugimo dėl ginčo, susijusio su nuklydusiais Ukrainos dronų įsiveržimais, kurie atskleidė šalies oro gynybos spragas.
Vyriausiasis NATO pajėgų vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas, apie šį incidentą kalbėjosi su Rumunijos kariuomenės vadu, pranešė Aljansas.
„Jie taip pat sutarė palaikyti itin glaudų ryšį, kol tęsiamas incidento tyrimas ir svarstomos galimos papildomos gynybinės priemonės“, – nurodė NATO vyriausioji būstinė.
Keli šaltiniai NATO teigė, kad nėra jokių ženklų, jog Bukareštas prašys skubių konsultacijų pagal Aljanso ketvirtąjį straipsnį.
Toks žingsnis vis tiek būtų toli nuo NATO penktojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos aktyvavimo, kuris per 77 metų Aljanso istoriją buvo panaudotas tik kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV.
Konsultacijos pagal ketvirtąjį straipsnį per pilno masto Rusijos karą Ukrainoje buvo sušauktos tris kartus: pirmą kartą iškart po invazijos 2022 metais, vėliau – Lenkijos iniciatyva po Rusijos dronų įsiveržimų ir kartą – Estijos iniciatyva, kai Rusijos naikintuvai pažeidė jos oro erdvę.