Žiniasklaida ir liudininkai informavo, jog išpuolio taikiniais tapo sinagoga ir turkų restoranas.

„Pirminiais duomenimis, Halėje žuvo du žmonės. Buvo paleisti keli šūviai“, – pranešė policija socialiniame tinkle „Twitter“. Pareigūnai paragino rajono, kur įvyko incidentas, gyventojus likti namuose.

Anksčiau policijos pareigūnai paskelbė, kad „įtariami nusikaltėliai paspruko automobiliu“. Vėliau buvo pranešta, kad vienas užpuolikas buvo sulaikytas.

Kol kas neaišku, ar užpuolikų buvo daugiau.

Be to, per šaudymą buvo sunkiai sužaloti dar du asmenys, pranešė ligoninė, kurioje jie gydomi.

„Turime du sunkiai sužeistus žmones su šautinėmis žaizdomis, – naujienų agentūrai AFP sakė Halės universitetinės klinikos atstovas Jensas Muelleris (Jensas Miuleris). – Jie operuojami.“

Šaulys filmavo šaudynes ir paskelbė įrašą internete

Rytiniame Vokietijos Halės mieste šaudynes surengęs asmuo filmavo savo ataką ir paskelbė vaizdo įrašą internete, pranešė stebėjimo grupė SITE.

„35 minučių trukmės ant galvos pritvirtintos kameros įrašas iš šaudynių Halėje, Vokietijoje, buvo paskelbtas vaizdo žaidimų tinklalapyje“, – pranešė SITE socialiniame tinkle „Twitter“.

To įrašo ištraukoje, kurį matė naujienų agentūra AFP, įtariamas šaulys angliškai kalbėjo antisemitiškus dalykus.

Halės mieste per šaudymą trečiadienį žuvo mažiausiai du žmonės, o dar du buvo sužeisti. Pasak įvykio liudininkų, vietos sinagoga tapo vienu taikinių, žydams švenčiant Jom Kipurą, vieną didžiausių švenčių žydų kalendoriuje.

„Ypatinga bylos svarba“

Vokiečių kovos su terorizmu prokurorai pranešė, kad perima šio incidento tyrimą.

Federalinės prokuratūros atstovas sakė, kad toks sprendimas priimtas dėl „ypatingos bylos svarbos“. Jo teigimu, byla susijusi su „smurtiniais aktais, kurie paveikė Federalinės Vokietijos Respublikos vidaus saugumą“.

Buvo uždaryta centrinė miesto traukinių stotis, o pats rajonas yra užtvertas, nurodė geležinkelių bendrovė „Deutsche Bahn“.

Kaip pranešė leidinys „Bild“, šaudoma buvo šalia sinagogos Pauliaus rajone, be to, į žydų kapines esą buvo paleista rankinė granata. Vis dėlto policija kol kas nepatvirtino šios informacijos.

Viso pasaulio žydai trečiadienį švenčia Jom Kipurą, vieną didžiausių švenčių žydų kalendoriuje.

Žydų bendruomenės lyderis Maxas Privorotzki (Maksas Privorotzkis) naujienų tinklapiui „Spiegel Online“ sakė, kad ginkluoti užpuolikai bandė patekti į sinagogą, bet taikomos saugumo priemonės leido „atlaikyti ataką“.

Jis pridūrė, kad tuo metu sinagogoje buvo apie 70–80 žmonių.

Įvykio liudininkas Konradas Roesleris (Konradas Rėsleris) naujienų televizijai NTV pasakojo, kad jam esant maždaug už 600 metrų nuo sinagogos įsikūrusiame turkų restorane „šalmą ir karinę uniformą“ dėvintis vyras metė rankinę granatą į tą maitinimo įstaigą ir parduotuvę.

„Granata pataikė į duris ir sprogo“, – pasakojo vyras.

„[Užpuolikas] šovė į parduotuvę mažiausiai kartą, už manęs buvęs vyras veikiausiai negyvas. Aš pasislėpiau tualete ir užsirakinau duris“, – prisiminė jis.

Policijos atstovas televizijai NTV nurodė, kad įtariamojo arba įtariamųjų motyvas yra nežinomas.

„Mes neturime jokių duomenų dėl šio nusikaltimo motyvų“, – patikino jis.

Šaulys galėjo turėti antisemitišką motyvą

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) trečiadienį pranešė, kad tyrėjai įtaria trečiadienį Halės mieste mirtinas šaudynes surengusį užpuoliką turėjus ultradešiniojo sparno, antisemitišką motyvą.

„Remiantis tuo, ką žinome, turime pagrindo manyti, kad tai mažų mažiausiai buvo antisemitinė ataka“, – pareiškime nurodė H. Seehoferis.

„Pasak federalinių prokurorų, esama pakankamai priežasčių įtarti dešiniojo sparno ekstremizmo motyvą“, – pridūrė ministras.

„Didelė grėsmė“

Prieš tris mėnesius  Vokietijos vakariniame Kaselio mieste buvo nužudytas migrantus rėmęs politikas Walteris Lubcke (Valteris Liubkė). Įtariama, kad nusikaltimą įvykdė vienas gerai žinomas neonacis.

W. Luebcke nužudymas labai sukrėtė Vokietiją ir privertė suabejoti, ar šalis rimtai vertino kylančią neonacių grėsmę.

Bylą tiriantys pareigūnai tikrina įtariamojo Stephano Ernsto (Štefano Ernsto) neonacistinius ryšius ir aiškinasi, ar jis nebuvo susijęs su kraštutinių dešiniųjų grupe „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU).

Praėjusį mėnesį Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) perspėjo dėl augančio kraštutinių dešiniųjų kovotojų pavojaus, pavadindamas jį „tokia pat didele grėsme kaip radikalus islamizmas“.

Pasak H. Seehoferio, pernai policijos pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl kraštutiniams dešiniesiems priskiriamų nusikaltimų, rado 1 091 ginklą, įskaitant šaunamuosius ginklus ir sprogmenis. 2017 metais per panašius tyrimus buvo konfiskuoti 676 ginklai.

Po kelių pastaraisiais metais Vokietijoje įvykdytų išpuolių, už kuriuos atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, šalies saugumo pajėgoms tebegalioja didelio laipsnio parengtis.