Turkijos teismas nuteisė kalėti 25 su F. Gulenu siejamus žurnalistus

  • Teksto dydis:

Stambulo teismas ketvirtadienį 25 žurnalistams skyrė iki pusaštuntų metų kalėjimo už ryšius su judėjimu, kurį Ankara kaltina dėl nesėkmingo 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą.

Per masinį žurnalistų, sulaikytų po nesėkmingo pučo, teismo procesą 23 iš jų buvo nuteisti už priklausymą ginkluotai teroristinei grupuotei , o dar du – dėl lengvesnių kaltinimų, pranešė naujienų agentūra „Dogan“.

Beveik visi iš nuteistų žurnalistų dirbo žiniasklaidos priemonėse, siejamose su JAV gyvenančiu musulmonų dvasininku Fethullah Gulenu (Fetchula Giulenu). Ankara kaltina dvasininką organizavus nepavykusį pučą, tačiau jis pats tai kategoriškai neigia.

Daugelis nuteistųjų dirbo laikraštyje „Zaman“. Tai bene žymiausias su F. Gulenu siejamas leidinys, kurio kontrolę 2016 metų kovą perėmė valdžia.

Kiti žurnalistai dirbo žurnale „Aksiyon“ ir tinklalapyje „Rotahaber“, taip pat siejamuose su F. Gulenu.  

Dešimčiai iš 25 prieš teismą stojusių žurnalistų buvo skirtos pusaštuntų metų kalėjimo bausmės. Tarp šių asmenų yra ir žurnalistikos veteranas Unalas Tanikas (Inalas Tanikas), dirbęs „Rotahaber“ vyriausiuoju redaktoriumi.  

Trylika žurnalistų, tarp jų Hanim Busra Erdal (Chanim Biušra Erdal), buvusi garsi „Zaman“ skiltininkė, buvo nuteisti kalėti šešerius metus ir tris mėnesius. 

Muzikantui ir žurnalistui Atillai Tasui (Atilai Tašui) teismas skyrė trejų metų ir vieno mėnesio kalėjimo bausmę už pagalbą F. Guleno judėjimui, o žurnalistui Muratui Aksoy (Muratui Aksojui) už tą patį kaltinimą – dvejus metus ir mėnesį. Tačiau teismas paleido juos į laisvę su sąlyga, kad jie neišvyks iš Turkijos.

Iš viso 19 įtariamųjų buvo laikomi už grotų dar prieš teismui paskelbiant nuosprendį.

Turkijos valdžia po nesėkmingo pučo sulaikė dešimtis žurnalistų. Dalis jų buvo arešuoti dėl įtariamų ryšių su G. Gulenu, kiti – dėl kurdų palaikymo ar tiesiog prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) kritikos.

Turkija tvirtina, kad tokios priemonės, kurių buvo imtasi 2016 metų liepą šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį, reikalingos siekiant pažaboti F. Guleno įtaką. 

Nors šis dvasininkas nuo 1999 metų nėra buvęs Turkijoje, jis turi daugybę šalininkų žiniasklaidoje, teismų sistemoje ir policijoje, taip pat sėkmingai veikiantį privačių mokyklų tinklą. 

F. Gulenas ir jo šalininkai griežtai neigia prisidėję prie nepavykusio pučo ir tvirtina, kad prieš juos vykdoma raganų medžioklė. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių