U. von der Leyen ragina drauge su nauju sankcijų paketu uždrausti rusišką naftą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį paragino 27 valstybių Europos Sąjungą šeštuoju sankcijų Maskvai paketu uždrausti naftos importą iš Rusijos.

U. von der Leyen taip pat pasiūlė atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT didžiausią Rusijos banką „Sberbank“ ir dar du didelius bankus.

Strasbūre kreipdamasi į Europos Parlamentą U. von der Leyen paragino ES šalis nares per pusmetį palaipsniui nutraukti neperdirbtos naftos importą, o iki metų pabaigos – naftos produktų importą.

„Užtikrinsime... tvarkingą laipsnišką rusiškos naftos atsisakymą, taip, kad mes ir mūsų partneriai galėtume užsitikrinti alternatyvius tiekimo kelius ir iki minimumo sumažinti poveikį pasaulinėms rinkoms“, – sakė EK pirmininkė.

Kad pasiūlymai įsigaliotų, jiems turi pritarti visos ES narės. Tikimasi, kad dėl to vyks įnirtingi debatai, o U. von der Leyen pripažino, kad „nebus lengva“ gauti visų 27 narių, kurių kai kurios neturi išėjimo prie jūros ir yra labai priklausomos nuo energijos tiekimo iš Rusijos, pritarimą.

Jei bus patvirtintas, naftos importo draudimas bus antras ES sankcijų paketas Rusijos pelningai energijos industrijai dėl vasario 24 dieną Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje. Be sankcijų įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įskaitant patį V. Putiną ir jo šeimos narius, blokas jau taiko embargą anglių importui.

ES pradėjo diskusijas dėl galimo gamtinių dujų embargo, bet dėl jo šalių narių konsensusą pasiekti bus sunkiau, nes dujos plačiai naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti.

Vengrija ir Slovakija jau pasakė, kad neprisidės prie jokių sankcijų naftai, bet U. von der Leyen nedetalizavo, ar šioms šalims būtų taikoma tikėtina sankcijų išimtis.

U. von der Leyen taip pat sakė, kad ES turėtų taikyti sankcijas aukšto rango karininkams bei kitiems asmenims, „įvykdžiusiems karo nusikaltimų Bučoje“ netoli Kyjivo. Ukrainos pareigūnai teigia, kad rusų pajėgos atsitraukdamos ten masiškai žudė civilius.

„Tuo pasiunčiamas dar vienas svarbus signalas visiems Kremliaus karo kaltininkams: mes žinome, kas jūs esate. Pareikalausime jūsų atsakomybės. Jūs neišsisuksite“, – Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.

Rusijos bankai, tarp jų „Sberbank“, taip pat atsidūrė EK akiratyje. Pasak U. von der Leyen, siekiama atjungti maždaug 37 proc. Rusijos bankininkystės sektoriaus užimantį „Sberbank“ nuo SWIFT.

„Mes taip pat atsiesime nuo SWIFT du kitus didelius Rusijos bankus. Taip smogsime bankams, kurie sistemiškai yra labai svarbūs Rusijos finansų sistemai ir Putino galimybėms naikinti“, – sakė ji.

Pasak jos, bus taikomasi ir į tuos, kas skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje.

„Šaliname iš savo eterio tris didelius Rusijos valstybinius transliuotojus. Jiems nebebus leidžiama ES platinti savo turinio, kad ir kokio jis būtų pavidalo ar formos – kabelinis, palydovinis, internetinis, per išmaniųjų telefonų programėles“, – pranešė U. von der Leyen.

Ji nenurodė šių televizijų pavadinimų, bet pavadino jas „Putino melą ir propagandą agresyviai sustiprinančiais ruporais“, kuriems „nebereikėtų suteikti scenos šiam melui skleisti“.

Vokietija: draudimas gali lemti tiekimo „sutrikimų“

Vokietija: ES planuojamas rusiškos naftos importo draudimas gali lemti tiekimo „sutrikimų“ (papildytas)

Mezebergas, Vokietija, gegužės 4 d. (AFP-BNS). Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos planuojamas laipsniškas rusiškos naftos importo draudimas gali lemti tiekimo „sutrikimų“ ir išaugusias kainas, tačiau pritarė šiai iniciatyvai.

„Kelis kartus sakiau, kad, aišku, negalime garantuoti, kad tokioje situacijoje nebus sutrikimų, pirmiausia – regioninių sutrikimų“, – sakė jis žurnalistams po vyriausybės posėdžio.

R. Habeckas pridūrė, kad Berlynas pritaria bloko rengiamam šeštajam sankcijų Maskvai paketui, kuriuo ketinama uždrausti naftos importą iš Rusijos.

Ekonomikos ministras, taip pat atsakingas už savo šalies energetikos politiką, paminėjo, kad konkrečiai gali būti paveikta PCK naftos perdirbimo gamykla rytiniame Šveto mieste.

Ši gamykla tiekia apie 90 proc. naftos, suvartojamos Berlyne ir sostinę supančiame regione, kur, be kita ko, įsikūręs Berlyno Brandenburgo tarptautinis oro uostas.

Didžiausia PCK gamyklos akcininkė yra Kremliaus kontroliuojama Rusijos naftos milžinė „Rosneft“. R. Habeckas pripažino, kad situacija yra sudėtinga, ir pabrėžė, kad ją būtina „spręsti politiškai“.

Ministras nurodė, kad laipsniškas draudimo įgyvendinimas turėtų padėti sušvelninti sukrėtimus naftos rinkose.

„Gali būti, kad [rizikos] jau buvo įvertintos, – kalbėjo jis. – Bet žinoma, kainos gali ir gerokai pakilti.“

Vokietija atmetė galimybę nedelsiant įvesti draudimą importuoti visus rusiškus energijos išteklius, ypač dujas. Vis tik Berlynas pritarė siūlymui atsisakyti rusiškų dujų importo iki šių metų pabaigos.

Remiantis sekmadienį vokiečių Ekonomikos ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu Rusijos tiekiama nafta sudaro 12 proc. viso Vokietijos naftos importo; anksčiau šis rodiklis siekė 35 procentus.

Vengrija nepritaria

Vengrija trečiadienį perspėjo negalinti pritarti Europos Sąjungos siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą, nes toks žingsnis „visiškai sugriautų“ šalies energijos tiekimo saugumą.

Pasiūlymas „negali būti atsakingai palaikytas tokia forma, mes negalime atsakingai už jį balsuoti“,  savo „Facebook“ puslapyje paskelbtame vaizdo pranešime sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

„Šis sankcijų paketas visiškai sugriautų Vengrijos energijos tiekimo saugumą“, – kalbėjo ministras.

Pasak P. Szijjarto, Budapeštas pritars pasiūlymui, jei naftotiekiais tiekiamai naftai nebus taikomas ES draudimas.

„Tai nėra politinės valios, ketinimų ar laiko trūkumo klausimas – tiesiog tokia yra fizinė, geografinė ir infrastruktūrinė realybė“, – pareiškė ministras.

Vengrų vyriausybės duomenimis, 65 proc. Vengrijai tiekiamos naftos ir 85 proc. gamtinių dujų atkeliauja iš Rusijos.

Budapeštas jau kurį laiką nepritaria jokiam importo draudimui. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pastaraisiais metais puoselėjęs glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tokią poziciją motyvuoja Centrinės Europos šalies priklausomybe nuo rusiškų energijos išteklių.

„Nematome jokio plano ar garantijų, kaip, remiantis dabartiniais pasiūlymais, būtų galima valdyti net pereinamąjį laikotarpį, ir kas užtikrintų Vengrijos energetinį saugumą“, – sakoma anksčiau trečiadienį naujienų agentūrai AFP atsiųstame Vengrijos vyriausybės spaudos tarnybos pareiškime.

Maskva: ES pirks rusišką naftą per trečiąsias šalis

Po Europos Komisijos pasiūlyto naftos embargo Maskva mano, kad Europa ir ateityje neapsieis be rusiškos naftos – pirks ją per trečiąsias šalis.

„Kai tik bus įvestas embargas, Europa toliau pirks rusišką naftą per trečiąsias šalis“, - naujienų agentūra RIA citavo Vladimirą Džabarovą, Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmąjį pavaduotoją.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeUrsula von der Leyenrusiška naftasankcijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių