48 metų A. Bagshaw, turintis dvigubą Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę, ir 28 metų britų savanoris Christopheris Parry (Kristoferis Peris) dingo be žinios šį mėnesį, kai vyko į Soledaro miestą rytinėje Donecko srityje, kur vyko intensyvūs mūšiai.

Savanoriai pasakojo savo prisiminimus apie A. Bagshaw ir skaitė jo šeimos narių atsiųstus žodžius; jie rašė, jog yra „sugniuždyti, kad jo nebėra“.

„Mus guodžia tai, kad jis realizavo save ir rado prasmę savo darbe Ukrainoje“, – rašė artimieji.

A. Bagshaw tėvas Philas (Filas) žurnalistams Naujojoje Zelandijoje sakė, kad jo sūnus norėjo kuo nors padėti.

„Jis buvo labai protingas ir savarankiškai mąstantis žmogus, – sakė jis. – Jis ilgai galvojo apie situaciją Ukrainoje ir manė, kad ji yra amorali. Jis manė, kad vienintelis konstruktyvus dalykas, kurį gali padaryti, yra nuvykti ten ir padėti žmonėms.“

Sausio 9 dieną Ukrainos policija pranešė, kad prarado ryšį su A. Bagshaw ir Ch. Parry po to, kai jiedu išvyko į Soledarą. Vėliau buvo rasti jų kūnai. Trečiadienį vienas Ukrainos pareigūnas pranešė, kad gynėjų pajėgos organizuotai atsitraukė iš druskos gavyba garsėjusio miesto.

Sausio 24 dienos pareiškime Ch. Parry šeima teigė, kad jis „atvyko į Ukrainą kovo mėnesį, tamsiausią jos valandą“. Jo artimieji teigė, kad vyras „padėjo tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos, išgelbėjo daugiau kaip 400 gyvybių ir daugybę paliktų gyvūnų“.

Scanpix nuotr.

A. Bagshaw giminaičių pareiškime teigiama, kad jiedu su Ch. Parry „bandė išgelbėti pagyvenusią moterį iš Soledaro, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys“.

Apie tai, kas nutiko, žinoma nedaug, sakoma A. Bagshaw šeimos pareiškime.

A. Bagshaw palaikai bus grąžinti į Naująją Zelandiją, kur jis gyveno su šeima.

Savanoris Ignatius Ivlevas-Yorke'as (Inžgnacijus Ivlevas Jorkas) savo „Instagram“ žinutėje rašė, kad Ch. Parry pagerbimo ceremoniją surengs artimiausi žmonės.

Po pamaldų prie altoriaus buvo padėta gėlių, o dvasininkas Petro Landvytovičius pagerbė A. Bagshaw ir kitus, „kurie iš viso pasaulio susirinko padėti Ukrainos žmonėms“.

24 metų Mykola susipažino su A. Bagshaw evakuodamas žmones iš Soledaro, ir sakė, kad vyras buvo „visiškai pasinėręs“ į pagalbą žmonėms ir nuo kovo mėnesio dirbo Donecke, nors nemokėjo kalbos.

Jis manė, kad vienintelis konstruktyvus dalykas, kurį gali padaryti, yra nuvykti ten ir padėti žmonėms.

„Jis į viską reagavo visiškai be emocijų, turėjo plieninius nervus“, – sakė jis.

„Savanoriai fronto linijoje žūsta. Ten viskas priklauso nuo atsitiktinumo, jei tau pasiseka – išgyveni“, – kalbėjo Mykola.

Viktorijai Ivlevai, I. Ivlevo-Yorke'o motinai, rūpestis dėl savo vaikų ir kitų fronto linijoje esančių savanorių kelia dvejopus jausmus.

„Žinoma, nerimas, pasididžiavimas, meilė, nerimas, neapykanta tiems, kurie tai padarė, ir meilė tiems, kuriuos jie gelbsti“, – sakė ji žurnalistams po ceremonijos.