Vėlų šeštadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius V. Zelenskis sakė, kad Rusijos agresija „neturėjo apsiriboti vien Ukraina“ ir kad „visas Europos projektas yra Rusijos taikinys“.
„Todėl ne tik moralinė visų demokratijų, visų Europos jėgų, pareiga yra palaikyti Ukrainos taikos siekį, – sakė jis. – Iš tiesų tai yra kiekvienos civilizuotos valstybės gynybos strategija.“
Jis tai pareiškė civiliams prieš numatomą puolimą toliau bėgant iš rytinių šalies dalių, o gelbėtojams toliau ieškant išgyvenusiųjų viename šalies šiauriniame miestelyje, iš kurio pasitraukė Rusijos pajėgos.
Keletas Europos vadovų pasistengė pademonstruoti solidarumą su mūšių išvarginta šalimi.
V. Zelenskis padėkojo Didžiosios Britanijos ir Austrijos vadovams už jų šeštadieninį apsilankymą Kyjive ir pažadus toliau teikti paramą. Jis taip pat padėkojo Europos Komisijos pirmininkei ir Kanados ministrui pirmininkui už pasaulinę lėšų rinkimo akciją, kurios metu buvo surinkta daugiau kaip 10 mlrd. eurų iš savo namų pabėgusiems ukrainiečiams.
Kai tironija pradeda agresiją prieš viską, kas palaiko taiką Europoje, veiksmų reikia imtis nedelsiant.
V. Zelenskis dar kartą paragino įvesti visišką embargą Rusijos naftai ir dujoms, kurias jis pavadino Rusijos „pasitikėjimo savimi ir nebaudžiamumo“ šaltiniu.
„Laisvė neturi laiko laukti, – sakė V. Zelenskis. – Kai tironija pradeda agresiją prieš viską, kas palaiko taiką Europoje, veiksmų reikia imtis nedelsiant.“
Praėjus daugiau nei šešioms savaitėms nuo invazijos pradžios, Rusija atitraukė savo karius iš šiaurinės šalies dalies aplink Kyjivą ir vėl sutelkė dėmesį į Donbaso regioną rytuose. Vakarų kariniai analitikai teigia, kad Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos kontroliuoja teritorija nuo Charkivo – antro didžiausio Ukrainos miesto – šiaurėje iki Chersono pietuose.
Tačiau, Vakarų vertinimais, kontrpuolimai kelia grėsmę Rusijos kontrolei Chersone, o Ukrainos pajėgos atremia Rusijos puolimus kitose Donbaso – daugiausia rusakalbių gyvenamo pramoninio regiono – vietose.
Po penktadienį įvykdyto raketinio smūgio, per kurį Kramatorsko traukinių stotyje, iš kurios tūkstančiai žmonių norėjo išvykti, žuvo mažiausiai 52 žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti, iš Rytų Ukrainos evakuojami civiliai.
Ukrainos valdžios institucijos paragino civilius išvykti prieš artėjantį Rusijos pajėgų puolimą rytuose. Šeštadienį iš Kramatorsko nevažiuojant traukiniams, panikuojantys gyventojai sėdo į autobusus arba ieškojo kitų būdų išvykti, baimindamiesi nesiliaujančių Rusijos puolimų ir okupacijos, dėl kurių kituose miestuose trūksta maisto, naikinami pastatai ir žūsta žmonės.
„Tai buvo siaubinga. Siaubas, siaubas, – britų televizijai „Sky“ apie išpuolį traukinių stotyje pasakojo vienas gyventojas. – Neduok Dieve dar kartą tai išgyventi. Ne, aš nenoriu to patirti.“
Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė sako, kad Kramatorsko ir kitų Donbaso vietovių gyventojai gali evakuotis per kitas traukinių stotis. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad šeštadienį planuojama atverti 10 evakuacijos koridorių.
V. Zelenskis traukinių stoties apšaudymą pavadino naujausiu Rusijos pajėgų karo nusikaltimų pavyzdžiu ir sakė, kad jis turėtų paskatinti Vakarus labiau stengtis padėti jo šaliai apsiginti.
Rusija neigia atsakomybę ir kaltina Ukrainos kariuomenę apšaudžius stotį, kad kaltę dėl civilių aukų suverstų Maskvai. Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai išsamiai apibūdino raketos trajektoriją ir Ukrainos karių pozicijas, kad paremtų šį argumentą.
Generolas majoras Igoris Konašenkovas teigė, kad Ukrainos saugumo tarnybos surengė „cinišką inscenizuotą“ žiniasklaidos operaciją Irpinėje – kitame netoli Kijevo esančiame miestelyje, kurios tikslas buvo dėl civilių gyventojų aukų melagingai apkaltinti Rusijos pajėgas ir, pasak jo, inscenizuoti netikros Rusijos žvalgybos komandos, kuri ketino nužudyti liudininkus, likvidavimą. Šių teiginių neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.
Vakarų ekspertai ir Ukrainos valdžios institucijos primygtinai tvirtina, kad stotį atakavo Rusija. Ant raketos likučių buvo užrašas rusų kalba „už vaikus“. Ši frazė tarsi rodė, kad raketa buvo pasiųsta siekiant atkeršyti už vaikų netektį ar pavergimą, nors tiksli jos prasmė liko neaiški.
Ukrainos valdžios institucijos stengėsi identifikuoti aukas ir užfiksuoti galimus karo nusikaltimus šiaurėje. Netoli Kyjivo esančios Bučos, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo buvo rasta akivaizdžių civilių žudynių įrodymų, meras sakė, kad paieškos grupės kiemuose, parkuose ir miesto aikštėse vis dar randa iš arti nušautų žmonių kūnų.
Pasak Ukrainos generalinio prokuroro, penktadienį iš masinės kapavietės netoli bažnyčios darbininkai iškasė 67 lavonus. Rusija melagingai tvirtina, kad įvykiai Bučoje buvo inscenizuoti.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai ne kartą apkaltino Rusijos pajėgas dėl įvykdytų žiaurumų. Iš viso šalyje jau žuvo 176 vaikai, o dar 324 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ griežtai saugomame prezidentiniame komplekse, V. Zelenskis sakė, kad yra pasiryžęs derėtis dėl diplomatinės karo pabaigos, nors Rusija „kankina“ Ukrainą. Jis taip pat pripažino, kad taika greičiausiai nebus pasiekta greitai. Kol kas derybose nedalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ar kiti aukščiausi pareigūnai.
„Mes privalome kovoti, bet kovoti už gyvenimą. Negalima kovoti už dulkes, kai nieko nėra ir nėra žmonių. Todėl svarbu sustabdyti šį karą“, – sakė jis.
Ukrainos valdžios institucijos sako, jog manoma, kad bus rasta ir daugiau masinių kapaviečių, kai bus pasiektas pietinis Mariupolio uostamiestis, kuris taip pat yra Donbase ir kuriame jau mėnesį trunka blokada bei vyksta intensyvūs mūšiai. Šio miesto padėtis prie Azovo jūros yra labai svarbi, Rusijai siekiant užsitikrinti sausumos kelią į prieš aštuonerius metus Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį.
Ukrainos pareigūnai beveik kasdien prašo Vakarų valstybių siųsti daugiau ginklų ir dar labiau bausti Maskvą sankcijomis, įskaitant Rusijos bankų pašalinimą iš pasaulinės finansų sistemos ir visišką ES embargą Rusijos dujoms ir naftai.
Interviu AP V. Zelenskis atkreipė dėmesį į padidėjusią paramą, tačiau išreiškė nusivylimą, kai buvo paklaustas, ar ginklų ir įrangos, kuriuos Ukraina gavo iš Vakarų, pakanka karo baigčiai pakeisti.
„Dar ne, – sakė jis ir angliškai pridūrė, kad dar labiau pabrėžtų. – Žinoma, to nepakanka.“
