Karas Ukrainoje: Kyjive – dar viena Rusijos ataka, savanoriai pakeis Černobylio AE darbuotojus

  • Teksto dydis:

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ankstų sekmadienio rytą pareiškė, kad Mariupolio uostamiesčio apgultis pateks į istoriją dėl, anot jo, Rusijos pajėgų vykdytų karo nusikaltimų. Rusijos pajėgos šiame mieste subombardavo ir meno mokyklą, kurioje slėpėsi apie 400 žmonių.

V. Zelenskis: Rusijos pajėgos per Mariupolio apgultį vykdė karo nusikaltimus

„Padaryti su taikiu miestu tai, ką padarė okupantai, yra teroras, kuris bus prisimenamas ne vieną šimtmetį“, – pareiškė jis per vaizdo kreipimąsi į tautą.

Rusijos pajėgos labiau pasistūmėjo į apgultą miestą, kuriame dėl įnirtingų mūšių nutraukė darbą didelė plieno gamykla, o vietos valdžia paprašė didesnės Vakarų pagalbos.

Sostinėje Kyjive laikinoje slėptuvėje yra mažiausiai dvidešimt surogatinių motinų išnešiotų kūdikių, kurių tėvams vis dar nepavyksta atvykti į karo zoną jų paimti. Kūdikiais – o kai kurie gimė vos prieš kelias dienas – rūpinasi slaugės, kurios negali išeiti iš slėptuvės, nes miestas yra nuolat apšaudomas artilerijos, kol Rusijos pajėgos mėgina jį apsupti.

Padaryti su taikiu miestu tai, ką padarė okupantai, yra teroras, kuris bus prisimenamas ne vieną šimtmetį.

Mariupolio žlugimas rusams reikštų didelę pažangą mūšio lauke, nes, nuo didžiausios Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų sausumos invazijos pradžios praėjus jau daugiau kaip trims savaitėms, Rusijos pajėgos daugiausia yra įstrigusios prie Ukrainos didmiesčių.

„Miršta vaikai, pagyvenę žmonės. Miestas yra sunaikintas ir jis šluojamas nuo žemės paviršiaus“, – vaizdo kreipimesi į Vakarų lyderius, kurio tikrumą patvirtino agentūra „Associated Press“, pareiškė Mariupolio policijos pareigūnas Michailas Veršninas, kuris kalbėjo stovėdamas nuolaužomis nusėtoje gatvėje.

Volodymyras Zelenskis. „Facebook“ nuotr.

Mariupolyje sunaikinta viena didžiausių Europoje plieno gamyklų

Rusijos apsuptame Mariupolyje smarkiai nukentėjo „Azovstal“, viena didžiausių Europoje geležies ir plieno gamyklų. Vėliau BBC pranešė, kad po Rusijos pajėgų apšaudymo ji „sunaikinta“.

„Viena didžiausių metalurgijos gamyklų Europoje sugriauta. Ukraina patiria milžiniškus ekonominius nuostolius. Niokojama gamta“, – tviteryje paskelbė Ukrainos parlamento narė Lesia Vasilenko.

Parlamentarė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti pramoninėje teritorijoje po sprogimų kylantys tiršti pilkų ir juodų dūmų stulpai.

Kitas Ukrainos įstatymų leidėjas Serhiy'us Taruta feisbuke paskelbė, kad Rusijos pajėgos „praktiškai sunaikino gamyklą“.

„Grįšime į miestą ir atstatysime įmonę“, – „Azovstal“ generalinis direktorius Enveras Ckitišvilis rašė pranešimų programėlėje „Telegram“, tačiau nepatikslino žalos masto.

Anot vadovo, kai vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, gamykla iš anksto ėmėsi priemonių, skirtų sumažinti žalą aplinkai tuo atveju, jeigu būtų smogta įmonei.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadym Denysenka teigė, kad „viena didžiausių Europoje metalurgijos gamyklų realiai yra naikinama“. 

„Azovstal“ priklauso įmonių grupei „Metinvest“, kurią kontroliuoja Rinatas Achmetovas, turtingiausias žmogus Ukrainoje. R. Achmetovas iki karo buvo laikomas prorusišku veikėju, tačiau po invazijos apkaltino Rusijos kariuomenę prieš ukrainiečius vykdant nusikaltimus žmoniškumui.

„Twitter“ ir „Scanpix“ nuotr.

Rusijos pajėgos prievarta  išvežė apie 4-4,5 tūkst. Mariupolio gyventojų

Mariupolio miesto taryba paskelbė, kad Rusijos kariai priverstinai perkėlė į Rusiją kelis tūkstančius miesto gyventojų, daugiausia moterų ir vaikų.

Mariupolio miesto tarybos narys, miesto mero pavaduotojas Piotras Andriušenka „The New York Times“ sakė, kad Rusija jau išvežė apie 4-4,5 tūkst. miesto gyventojų.

Kur jie buvo perkelti, taryba nenurodė, o agentūra „Associated Press“ kol kas negalėjo patvirtinti šio pareiškimo.

Iš žmonių, kurie priverstinai išvežami į Rusiją, atimami jų ukrainietiški pasai ir duodamas popieriaus gabalas, kuris neturi jokios juridinės galios ir kurio nepripažįsta visas civilizuotas pasaulis.

„Iš žmonių, kurie priverstinai išvežami į Rusiją, atimami jų ukrainietiški pasai ir duodamas popieriaus gabalas, kuris neturi jokios juridinės galios ir kurio nepripažįsta visas civilizuotas pasaulis“, – pažymėjo miesto taryba.

Donecko regioninės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka pareiškė, kad Rusijos pajėgos jau deportavo daugiau kaip 1 tūkst. Mariupolio gyventojų.

„Okupantai siunčia Mariupolio gyventojus į filtracines stovyklas, tikrina jų telefonus ir konfiskuoja [jų] ukrainietiškus dokumentus“, – pridūrė jis ir paragino tarptautinę bendruomenę įsikišti.

„Raginu tarptautinę bendruomenę: darykite spaudimą Rusijai ir jos bepročiui lyderiui“, – parašė jis feisbuke.

Tuo tarpu Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka atskirai pranešė, kad apgulto miesto gyventojai vežami į Rusijos Tomsko, Vladimiro ir Jaroslavlio miestus.

V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius pareiškė, kad artimiausios pajėgos, kurios galėtų padėti Mariupoliui, jau kaunasi su „didesnėmis priešo pajėgomis“, ir pridūrė, kad „dėl Mariupolio šiuo metu nėra jokio karinio sprendimo“.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis stabdo ryšių su Rusija turinčių partijų veiklą

Ukrainos prezidentas liepė sustabdyti vienuolikos politinių partijų, turinčių ryšių su Rusija, veiklą.

Didžiausia iš jų yra „Opozicijos platforma už gyvybę“, kuri šalies parlamente turi 44 iš 450 mandatų. Partijai vadovauja Viktoras Medvedčukas, palaikantis draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris yra V. Medvedčuko dukros krikštatėvis.

Į sąrašą pateko ir partija „Naši“, kuriai vadovauja Jevhenas Murajevas. Prieš Rusijos invaziją britų institucijos buvo įspėjusios, kad Rusija nori jį atvesdinti į valdžią Ukrainoje.

Ankstų sekmadienio rytą paskelbtame vaizdo įraše V. Zelenskis pareiškė, kad, „atsižvelgiant į didelio masto karą, kurį pradėjo Rusijos Federacija, ir į jos ryšius su tam tikromis politinėmis struktūromis, tam tikrų politinių partijų veikla yra stabdoma tol, kol galios karo padėtis“.

Jis pridūrė, kad „politikų veikla, kuria siekiama kurstyti nesantaiką ir skatinti kolaboravimą, nebus sėkminga“.

Rusijos pajėgos Mariupolyje subombardavo meno mokyklą, kurioje slėpėsi apie 400 žmonių

Ukrainos pareigūnai sekmadienį apkaltino Rusijos pajėgas subombardavus mokyklos apgultame Mariupolio mieste pastatą, kuriame slėpėsi apie 400 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus.

„Vakar rusų okupantai numetė bombų ant meno mokyklos Nr. 12 pastato“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė miesto taryba ir pridūrė, kad pastate slėpėsi apie 400 moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių.

Rytinėje miesto dalyje esantis pastatas buvo sunaikintas, nurodė taryba.

„Taikūs civiliai tebėra po nuolaužomis“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos trečiadienį Mariupolyje taip pat subombardavo dramos teatro pastatą, kuriame nuo jų smūgių slėpėsi daug civilių. Miesto administracija sakė, kad buvo išgelbėta 130 žmonių, tačiau kur kas daugiau žmonių gali būti likę po griuvėsiais.

Scanpix nuotr.

Rusijos pajėgos yra apgulusios Mariupolį, strateginį uostą prie Azovo jūros, atkirtusios jį nuo energijos, maisto ir vandens tiekimo ir nuolat jį bombarduojančios.

Rusija skelbia Ukrainoje vėl panaudojusi hipergarsines raketas

Rusija sekmadienį paskelbė Ukrainoje vėl panaudojusi savo naujausias hipergarsines raketas.

Paleidus šių raketų, pasak Maskvos, buvo sunaikinta degalų bazė pietinėje Ukrainos dalyje.

Rusijos gynybos ministerija taip pat nurodė, kad, jos pajėgoms iš jūros raketomis smogus mokymo centrui Ovručo mieste šiaurinėje Ukrainos dalyje, žuvo daugiau kaip 100 Ukrainos specialiųjų pajėgų narių ir „užsienio samdinių“.

„Aviacinių raketų sistema „Kinžal“ hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų degalų ir tepalų bazę netoli Kostiantynivkos gyvenvietės Mykolajivo regione“, – paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Pasak ministerijos, ši bazė buvo pagrindinis degalų tiekimo Ukrainos šarvuočiams šaltinis šalies pietuose.

Hipergarsinės raketos buvo paleistos iš oro erdvės virš Rusijos kontroliuojamo Krymo, nurodė ministerija ir pridūrė, kad į bazės saugyklas taip pat buvo paleista sparnuotųjų raketų „Kalibr“ iš Kaspijos jūros.

Šeštadienį Rusija paskelbė panaudojusi hipergarsines raketas „Kinžal“, kad sunaikintų požeminį sandėlį su raketomis ir aviacijos amunicija vakarinėje Ukrainos dalyje netoli sienos su NATO nare Rumunija.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos naujienų agentūrai AFP šeštadienį patvirtino, kad į sandėlį buvo taikytasi, tačiau nurodė „neturinčios informacijos apie raketos tipą“.

Rusijos pajėgoms apšaudžius Charkivą, žuvo mažiausiai penki žmonės

Rytų Ukrainos Charkivo administracija sekmadienį pranešė, kad, Rusijos pajėgoms apšaudžius miestą, žuvo mažiausiai penki civiliai.

Charkivo – antro pagal dydį Ukrainos miesto – regioninė policija nurodė, kad tarp ankstų sekmadienio rytą Rusijos artilerijos surengto smūgio aukų buvo ir devynerių metų berniukas.

Rusijos pajėgos Charkivą yra apgulusios nuo karinės invazijos pradžios ir nuolat rengia smūgius prieš miestą.

Ukrainos generalinis štabas perspėja apie didelę puolimo iš Baltarusijos teritorijos grėsmę

Puolimo iš Baltarusijos grėsmė Voluinės srities kryptimi yra didelė, tačiau šalies gynėjai pasiruošę ją atremti, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Grėsmė dėl puolimo iš Baltarusijos Respublikos Voluinės kryptimi vertinama kaip didelė. Ukrainos gynybos pajėgos pasirengusios atremti tokį puolimą“, – pareiškė Generalinis štabas, kurį cituoja Ukrinform.net.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad prie Baltarusijos sienos artėja Rusijos karinė technika, kurią su dalimi pajėgų bus bandoma permesti į Ukrainos teritoriją.

Scanpix.nuotr.

Iš Mariupolio per pastarąją savaitę pabėgo beveik 40 tūkst. žmonių

Mariupolio miesto administracija sako, jog per pastarąją savaitę iš miesto pabėgo beveik 40 tūkst. žmonių, o tai sudaro beveik dešimtadalį visų miesto gyventojų, kurių prieš rusų karių invaziją į Ukrainą buvo 430 tūkstančių.

Prie Azovo jūros esančio uostamiesčio taryba sekmadienį pranešė, kad iš Mariupolio savo transporto priemonėmis saugiai evakavosi 39,426 tūkst. gyventojų. Pasak tarybos, šie gyventojai panaudojo daugiau kaip 8 tūkst. transporto priemonių, kad išvyktų iš miesto humanitariniu koridoriumi maršrutu į Berdianską ir Zaporižią.

Strateginį miestą yra apgulusios Rusijos pajėgos, kurios jau tris savaites nuolat jį bombarduoja, pavertusios Mariupolį Rusijos invazijos į Ukrainą siaubo simboliu.

Vietos administracija yra sakiusi, kad dėl apgulties buvo nutrauktas maisto, vandens ir energijos tiekimas, žuvo mažiausiai 2,3 tūkst. žmonių, dalį kurių teko laidoti masinėse kapavietėse.

Scanpix nuotr.

Ukrainiečiai sunaikino dar vieną Rusijos karinę koloną

Ukrainos kariai sunaikino dar vieną Rusijos karinę koloną. Apie tai feisbuke sekmadienį paskelbė Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė.

„Štai dar viena mūsų ataskaita Ukrainos žmonėms. Davėme jums ištikimybės priesaiką ir savo pažadą tęsime: priešo užnugaryje Ukrainos kariai likvidavo dar vieną rusų koloną“, – sakoma žinutėje.

Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė pažymi, kad operacija įvykdyta bendradarbiaujant su Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba ir Sakartvelo karių legionu.

„Sprogimo vietoje priešo gyvoji jėga tapo neatpažįstama“, – pridūrė ukrainiečių kariai, komentuodami vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas kolonos sunaikinimas.

V. Zelenskis: Rusijos kariuomenė parodė, kokie jie yra – gali tiesiog išvaryti savo žmones skerdimui

„Stiprūs mūsų nenugalimos šalies žmonės! Baigėsi 24-oji visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Po aštuonerių metų agresijos. Ukrainiečiai įrodė, kad moka kovoti profesionaliau nei kariuomenė, kuri dešimtmečius kovoja skirtinguose regionuose ir skirtingomis sąlygomis. Išmintingai ir drąsiai reaguojame į didžiulę jų technikos ir karių, išsiųstų į Ukrainą, skaičių“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Štai kodėl, pavyzdžiui, Ukrainos Černobaivka įeis į karo istoriją. Tai vieta, kur Rusijos kariuomenė ir jų vadai visiškai pasirodė esą tokie, kokie yra: nekompetentingi, galintys tiesiog išvaryti savo žmones skerdimui. Šešis kartus mūsų kariškiai sunaikino okupantus prie Černobaivkos. Šešis kartus! Ir jie vis tiek ten ateina“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Popiežius karą Ukrainoje pavadino „šventvagišku“ ir „pasibjaurėtinu“

Popiežius Pranciškus pasmerkė Rusijos „pasibjaurėtiną karą“ Ukrainoje ir pavadino jį „žiauriu bei šventvagišku nežmoniškumu“.

Bene griežčiausiai nuo vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos pradžios kalbėjęs pontifikas sekmadienį tūkstančiams Šv. Petro aikštėje susirinkusių žmonių sakė, kad kiekviena karo, kurį pavadino „beprasmiškomis skerdynėmis“, diena atneša vis daugiau žiaurumų.

Šią savaitę ir vėl raketomis ir bombomis lijo ant senolių, vaikų ir besilaukiančių moterų.

„Tam nėra jokio pateisinimo“, – sakė popiežius, akivaizdžiai turėdamas omenyje Rusiją, kuri siekia pateisinti invaziją kaip savigyną.

Visgi pontifikas Rusijos agresore nepavadino. Paprastai popiežiai smerkia karus, tačiau karo kurstytojų vardais neįvardija.

Pranciškus taip pat paragino „visus tarptautinės bendruomenės veikėjus“ siekti karo nutraukimo.

„Šią savaitę ir vėl raketomis ir bombomis lijo ant senolių, vaikų ir besilaukiančių moterų“, – sakė popiežius ir pridūrė, kad mintimis yra su milijonais pabėgusiųjų: „Ir jaučiu didžiulį skausmą dėl tų, kurie net neturi galimybės pabėgti“.

Pasak pontifiko, „visų svarbiausia, kad beginklės gyvybės turėtų būti gerbiamos ir saugomos, o ne eliminuojamos“.

Šis prioritetas „svarbesnis už bet kokią strategiją“, sakė Pranciškus, kuris vėliau su susirinkusiaisiais aikštėje tyloje pasimeldė.

Scanpix nuotr.

JT: iš savo namų Ukrainoje jau pabėgo 10 mln. žmonių

Iš savo namų Ukrainoje dėl Rusijos pradėto „pražūtingo“ karo jau pabėgo 10 mln. žmonių – daugiau kaip ketvirtadalis visų šalies gyventojų, sekmadienį pareiškė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas.

„Tie, kas sukelia karus, ir nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje, yra atsakingi ir už kančias, kurių patiria civiliai, priversti bėgti iš savo namų“, – pareiškė Filippo Grandi (Filipas Grandis).

„Karas Ukrainoje yra toks pražūtingas, kad iš savo namų jau pabėgo 10 mln. žmonių, įskaitant pabėgėlius, kurie yra šalies viduje, ir tuos, kurie išvyko į užsienį.“

UNHCR – JT pabėgėlių agentūra – sekmadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną šalį paliko 3 389 044 ukrainiečiai. Per praėjusią parą šis skaičius padidėjo 60 352 žmonėmis ir pabėgėlių į užsienio srautas buvo maždaug toks pat, kaip ir dieną anksčiau.

Apie 90 proc. pabėgusiųjų yra moterys ir vaikai. 18–60 metų amžiaus ukrainiečių vyrai gali būti šaukiami į kariuomenę ir jiems neleidžiama išvykti.

JT vaikų fondas UNICEF nurodė, kad tarp pabėgusiųjų į užsienį yra daugiau kaip 1,5 mln. vaikų, ir įspėjo, kad jiems gresianti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo rizika yra „reali ir ji didėja“.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) savo ruožtu nurodė, kad, trečiadienio duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Taip pat yra milijonai ukrainiečių, kurie yra pabėgę iš savo namų, bet tebėra Ukrainos teritorijoje.

Remiantis TMO tyrimu, trečiadienį pačioje Ukrainoje buvo apie 6,48 mln. pabėgėlių.

Iš pradžių UNHCR prognozavo, kad Ukrainą gali palikti iki 4 mln. gyventojų, tačiau praėjusią savaitę organizacija perspėjo, kad skaičius gali išaugti.

Iki konflikto Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje – neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Scanpix nuotr.

JK premjeras ragina Kiniją pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sekmadienį paragino Kiniją prisijungti prie Vakarų valstybių ir pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Bėgant laikui ir vis daugėjant rusų žiaurumų, manau, žmonėms tampa vis sunkiau ir politiškai gėdingiau aktyviai ar pasyviai toleruoti [Vladimiro] Putino invaziją“, – pareiškė jis interviu savaitraščiui „The Sunday Times“.

Šalims, kurios dar nepasisakė prieš Rusijos prezidentą V. Putiną, yra iškilusios „didelės dilemos“, pažymėjo jis ir pridūrė: „Manau, kad jūs Pekine pradedate šį tą permąstyti.“

Ukraina šeštadienį, kai per naujus Rusijos pajėgų smūgius žuvo dar dešimtys žmonių, paragino Kiniją pasmerkti „Rusijos barbarizmą“.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos yra susirūpinusios, kad Kinija galbūt siunčia Rusijai karinę pagalbą ar padeda Maskvai apeiti Vakarų sankcijas.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra perspėjęs Kinijos lyderį Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) dėl „pasekmių“, jeigu jis paremtų Rusiją, tačiau Pekinas iki šiol nerodė jokių invazijos kritikos ženklų.

Sakydamas kalbą per konservatorių partijos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Ukrainos ambasadorius Londone Vadymas Prystaika, B. Johnsonas dabartinę krizę pavadino „posūkio tašku pasauliui“.

„Pasaulyje yra žmonių.... kurie sako, kad mums yra geriau taikstytis su tironija... esu tikras, kad jie visiškai klysta“, – pareiškė britų premjeras per partijos konferenciją.

„Po viso šito mėginti vėl normalizuoti santykius su Putinu, kaip kad mes padarėme 2014 metais, reikštų vėl padaryti tokią pat klaidą ir štai kodėl Putinas turi žlugti.“

„Tai posūkio taškas pasauliui ir tai laikas pasirinkti. Pasirinkti tarp laisvės ir priespaudos“, – pareiškė B. Johnsonas.

Ukrainos žvalgyba: Rusija toliau bandys nužudyti Ukrainos lyderius

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Rusija į Ukrainą siunčia dar vieną kovotojų grupę su užduotimi sunaikinti aukščiausią Ukrainos karinę ir politinę vadovybę, skelbia internetinis Ukrainos dienraštis „Ukrayinska Pravda“.

Pranešama, kad Ukrainoje jau pasirodė kovotojų grupės, susijusios su verslininku Jevgenijumi Prigožinu, kuris yra V. Putinui artimas propagandistas ir Rusijos privačios karinės samdinių grupės „Liga“ („Wagner“) savininkas.

Vyriausiosios žvalgybos valdybos teigimu, pagrindiniai samdinių taikiniai yra prezidentas V. Zelenskis, Prezidentūros vadovas Andriy'us Jermakas ir ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.

„Nepasiekę savo tikslų vykdydami plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Rusijos okupantai toliau bando destabilizuoti šalies valdžią, demoralizuoti visuomenę, sutrikdyti pasipriešinimo judėjimą ir sulėtinti Ukrainos tarptautinį bendradarbiavimą. Aukščiausių valstybės veikėjų nužudymas yra okupantų strategijos dalis. Ukrainos kariuomenė, specialiosios tarnybos ir teisėsaugos institucijos puikiai žino apie šiuos Kremliaus planus,“ – pareiškime sako Vyriausioji žvalgybos valdyba.

Iš Luhansko evakuota per 12 tūkst. gyventojų

Luhansko srityje trimis humanitariniais koridoriais evakuota maždaug 12 500 civilių. Apie tai informuoja Ukrinform.net.

Apie sėkmingą operaciją „Telegram“ tinkle pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhiy'us Haidai.

„Iš viso trimis humanitariniais koridoriais iš Luhansko srities pavyko evakuoti beveik 12 500 gyventojų. Derybose su rasistais politinė valstybės vadovybė deda milžiniškas pastangas dėl paliaubų, nes kiekvieno ukrainiečio gyvybė yra neįkainojama“, – rašo S. Haidai.

Pareigūnas pridūrė, kad šeštadienį pavyko evakuoti 670 Luhansko srities gyventojų. Sunkiausia, pasak jo, buvo išvežti gyventojus iš Popasnos ir Rubižnės, nes šiuose miestuose tebevyksta mūšiai.

Anot S. Haidai, gelbėdamas žmones traumą patyrė Popasnos miesto karinės ir civilinės administracijos vadovas Mykola Chanatovas.

V. Zelenskis: jeigu derybos su V. Putinu žlugs, tai reikš Trečiąjį pasaulinį karą

Ukrainos prezidentas sako esantis pasiruošęs derėtis su Rusijos prezidentu V. Putinu. Visgi Ukrainos vadovas perspėjo: jei derybos žlugs, tai gali reikšti Trečiąjį pasaulinį karą.

„Aš esu pasiruošęs derėtis su juo. Aš jau dvejus metus pasiruošęs. Manau, kad be derybų šio karo baigti neįmanoma“, – CNN sekmadienį kalbėjo V. Zelenskis.

„Manau, kad turime pasinaudoti bet kokiu formatu, bet kokia galimybe, kad turėtume galimybę derėtis, galimybę kalbėtis su V. Putinu. Bet jei šie bandymai žlugs, tai reikš, kad bus Trečiasis pasaulinis karas“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Pranešama apie praėjusią savaitę Luhanske rusų karių nužudytus 56 pagyvenusius žmones

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova pranešė, kad Rusijos pajėgos Luhansko srityje nužudė pusšimtį pagyvenusių žmonių.

„Kovo 11 d. Kreminos miestelyje rusų okupantai ciniškai ir tikslingai iš tanko apšaudė senelių namus. Vietoje žuvo 56 įstaigos gyventojai. Likusius gyvus 15 žmonių okupantai pagrobė ir išsivežė į okupuotą Svatovę. Vis dar neįmanoma patekti į nelaimės vietą ir palaidoti žuvusius senelius. Tai dar vienas siaubingas genocido aktas naikinant civilius Ukrainos gyventojus“, – žinutėje „Telegram“ tinkle rašė pareigūnė.

L. Denisova paragino Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą įtraukti šią informaciją tiriant Rusijos politinės ir karinės vadovybės vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Ombudsmenė taip pat paprašė JT valstybių narių paspartinti Specialiojo karinio tribunolo įsteigimą.

Scanpix nuotr.

Turkija: Rusija ir Ukraina „yra priartėjusios prie susitarimo“

Turkija sekmadienį pranešė, kad Rusijai ir Ukrainai pavyko per derybas, kuriomis siekiama sustabdyti invaziją, pasiekti pažangos. Skelbiama, kad kariaujančios pusės „yra priartėjusios prie susitarimo“.

„Žinoma, nelengva susitaikyti su vykstančiu karu, kai žūsta civiliai, tačiau norėtume pranešti, kad vis tiek judama į priekį. Matome, kad šalys artėja prie susitarimo“, – kalbėdamas Turkijos pietinėje Antalijos provincijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlut Cavusoglu (Mevlutas Kavušoglu).

Anksčiau šią savaitę jis lankėsi Rusijoje ir Ukrainoje, nes Turkija turi tvirtų ryšių su abiem šalimis ir siekia pozicionuoti save kaip tarpininkę taikos derybose. Praėjusią savaitę Turkija Antalijoje surengė ir Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

M. Cavusoglu sako, kad palaiko ryšį su abiejų šalių derybininkų komandomis, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių apie vykstančias derybas, nes „mes atliekame sąžiningo tarpininko vaidmenį“.

Interviu laikraščiui „Hurriyet“ Turkijos prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas sakė, kad Rusija ir Ukraina derasi dėl šešių punktų: Ukrainos neutraliteto, nusiginklavimo ir saugumo garantijų, vadinamosios „denacifikacijos“, taip pat dėl kliūčių Ukrainoje vartoti rusų kalbą pašalinimo, separatistinio Donbaso regiono statuso, o taip pat dėl Rusijos 2014 metais aneksuoto Krymo statuso.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ne kartą yra paraginęs siekti taikos ir kvietęs Rusiją „prasmingų“ derybų siekiant nutraukti invaziją.

„Tai yra laikas susitikti, pasikalbėti, laikas atnaujinti Ukrainos teritorinį vientisumą ir sąžiningumą“, – šeštadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė Ukrainos lyderis.

Turkija taip pat teigia esanti pasiruošusi surengti V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

„Mes dirbame dieną ir naktį siekdami taikos“, – sekmadienį pareiškė M. Cavusoglu.

Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos elitas jau esą numatė V. Putino įpėdinį

Rusijos verslo ir politikos elito gretose formuojasi grupelė įtakingųjų, kurie oponuoja prezidentui V. Putinui ir galimai planuoja jį likviduoti, skelbia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba, kurią cituoja „Ukrainska Pravda“.

Dalis Rusijos politinio elito V. Putino įpėdiniu mato Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorių Aleksandrą Bortnikovą. Būtent šis pareigūnas pastaruoju metu pateko į Rusijos diktatoriaus nemalonę.

Šių įtakingųjų tikslas esą kuo greičiau nušalinti V. Putiną ir atkurti dėl karo Ukrainoje nutrauktus ekonominius ryšius su Vakarų valstybėmis.

„Dalis Rusijos politinio elito V. Putino įpėdiniu mato Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorių Aleksandrą Bortnikovą. Būtent šis pareigūnas pastaruoju metu pateko į Rusijos diktatoriaus nemalonę. Oficialioji FSB vadovo nuopuolio priežastis – lemtingos klaidos kare prieš Ukrainą, nes A. Bortnikovas ir jo vadovaujamas departamentas buvo atsakingi už Ukrainos gyventojų nuomonės bei Ukrainos kariuomenės pajėgumų analizę. Yra žinoma, kad pats A. Bortnikovas ir keli kiti įtakingi Rusijos elito atstovai svarsto įvairias galimybes, kaip pašalinti V. Putiną iš valdžios. Neatmetama apsinuodijimo, staigios ligos ar kitokio „nelaimingo atsitikimo“ galimybė,“ – teigiama žvalgybos pranešime.

Aleksandras Bortnikovas. Scanpix nuotr.

Ukrainos žvalgyba pastebi, kad šie procesai yra galimai susiję su neseniai nutekėjusiais duomenimis apie čečėnų dalinių vietą Kyjivo šiaurėje.

Pagrobtas Enerhodaro vicemeras

Enerhodaro, kuriame stovi Zaporižios atominė elektrinė, meras Dmytro Orlovas pranešė, kad rusų kariai pagrobė pirmąjį vicemerą Ivaną Samoidiuką. 

„Mes nežinome, kokios jis būklės! Nuo vakar nepasiekiamas. O šiandien gavome patvirtintą informaciją, kad jis buvo ciniškai pagrobtas!“, – feisbuke rašė miesto vadovas. 

V. Zelenskis karo padėtį Ukrainoje pratęsė dar 30 dienų

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis nuo kovo 26 d. dar 30 dienų pratęsė karo padėties galiojimą šalyje.

Tai pranešė Ukrainos Aukščiausioji Rada, kurią cituoja Ukrinform.net.

Sekmadienį V. Zelenskis pasirašė kelis karo meto įstatymus, tarp kurių – ir įstatymą Nr. 2119, kuriuo patvirtinamas prezidento dekretas „Dėl karo padėties pratęsimo Ukrainoje“.

„Šiuo įstatymu karo padėtis Ukrainoje pratęsiama 30 dienų laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 26 d. 05.30 val.“, – teigiama pranešime.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

Prieš karą protestavusi Rusijos TV redaktorė ragina rusus netylėti

Rusijos valstybinės televizijos redaktorė, tiesioginio eterio metu surengusi protestą prieš Maskvos invaziją Ukrainoje, sekmadienį paragino kitus rusus pasisakyti prieš „siaubingą karą“.

Kaip žinoma, praėjusį pirmadienį „Pirmojo kanalo“ redaktorė Marina Ovsianikova įsiveržė į studiją per labiausiai žiūrimą vakaro žinių laidą „Vremia“, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“.

Vėliau ji buvo sulaikyta Maskvoje ir netrukus buvo nubausta 30 tūkst. rublių (260 eurų) bauda. Nepaisant to, kad buvo paleista į laisvę, moteris gali būti toliau teisiama ir rizikuoja gauti laisvės atėmimo bausmę dėl drakoniškų naujų įstatymų.

Sekmadienį kalbėdama su amerikiečių žurnalistais M. Ovsianikova sakė, kad jos sprendimas protestuoti buvo „spontaniškas“, tačiau gilaus nepasitenkinimo valdžia jausmas kaupėsi kelerius metus. Toks pat jausmas esą yra apėmęs ir daugelį jos kolegų, sakė moteris.

„Per mūsų valstybinius kanalus skelbiama propaganda tampa vis labiau ir labiau iškreipta, o dėl Rusijos politikai taikomo spaudimo negalime likti abejingi“, – „ABS News“ laidai „This Week“ sakė M. Ovsianikova.

„Kai kalbėjausi su savo draugais ir kolegomis, visi iki paskutinės akimirkos negalėjo patikėti, kad toks dalykas gali įvykti. Kad šis siaubingas karas įvyks, – vertėjo padedama sakė šiuo metu Maskvoje esanti moteris. – Vos prasidėjus karui, aš negalėjau miegoti, aš negalėjau valgyti. Ėjau į darbą ir po savaitę trukusio šios situacijos nušvietimo atmosfera („Pirmajame kanale“) tapo tokia nemaloni, kad aš suvokiau, kad nebegaliu ten eiti.“

Marina Ovsianikova (dešinėje). Scanpix nuotr.

M. Ovsianikova sakė svarsčiusi prisijungti prie protesto kokioje nors viešoje vietoje, tačiau pamatė, kaip protestuotojai suimami ir kad jiems gresia kalėjimas.

„Aš nusprendžiau, kad galbūt galėčiau padaryti kai ką, kai ką prasmingą, ... ir galėčiau likusiam pasauliui parodyti, jog rusai yra prieš karą, ir aš galėčiau parodyti rusams, kad visai tai yra tiesiog propaganda“, – sakė ji.

M. Ovsianikova sakė besitikėjusi „galbūt paskatinti kai kuriuose žmonės pasisakyti prieš karą“.

Anksčiau interviu televizijai „France 24“ ji sakė, kad jos protestas „sugadino mūsų šeimos gyvenimą“.

„Tačiau turime padaryti tašką šiam brolžudiškam karui, kad ši beprotybė nevirstų branduoliniu karu. Tikiuosi, kad kai mano sūnus bus vyresnis, jis supras, kodėl tai padariau“, – tuomet sakė M. Ovsianikova.

Prašau, NATO, uždarykite dangų. Nekenčiu Putino.

Kyjive prie daugiabučio sprogus sviediniui sužeisti penki žmonės

Kyjive prie daugiabučio sprogus sviediniui buvo sužeisti penki žmonės, sekmadienį pranešė meras, Rusijos pajėgoms mėginant apsiausti Ukrainos sostinę.

Dešimties aukštų pastatas šiaurės vakariniame Sviatošyno rajone buvo smarkiai apgadintas. Išdužo visi pastato langai, liko apdegimo pėdsakų, pranešė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Ugniagesiai gelbėtojai į greitosios pagalbos automobilį nuvedė vyresnio amžiaus moterį ir orientaciją praradusį vyrą sužalotu veidu.

Nuolaužomis nusėtame kieme, kuriame įrengta ir žaidimų aikštelė, liko stovėti du apdegę automobiliai.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad „per priešo antskrydžius“ buvo sužeisti penki žmonės, iš kurių du buvo nuvežti į ligoninę.

„Pasisekė“, kad nebuvo daugiau aukų, naujienų agentūrai AFP pasakė Valstybinės pagalbos tarnybos atstovė Sviatlana Vodolaga ir pridūrė, kad kvartale buvo išgelbėti šeši žmonės.

Apgadintas ir netoliese esantis darželis, kuris, laimei, tuo metu buvo tuščias.

Apšaudymo ir raketų sprogimai buvo girdimi toli nuo įvykio vietos, kuri yra vos keli kilometrai nuo priemiestinio miesto Irpino.

„Mano sesuo buvo balkone, kai tai atsitiko, ji vos nežuvo,“ – papasakojo kvartalo gyventoja, 30 metų Anna, paprašiusi ją pristatyti tik vardu.

„Prašau, NATO, uždarykite dangų. Nekenčiu Putino,“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Kijeve per praėjusią savaitę buvo surengta daugybė pavienių smūgių, nutaikytų į daugiabučius, per kuriuos iš viso žuvo mažiausiai septyni žmonės, o vienas pastatas užsidegė.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis paragino Izraelį apsispręsti ir paremti Ukrainą

V. Zelenskis sekmadienį paragino Izraelį atsisakyti pastangų išlaikyti neutralumą Rusijos invazijos fone, sakydamas, kad atėjo laikas žydų valstybei tvirtai paremti jo šalį.

„Ukraina pasirinko gelbėti žydus prieš 80 metų,“ – kalbėjo V. Zelenskis kreipimesi į Izraelio įstatymų leidėjus, kuriame kelis kartus Rusijos agresiją palygino su holokaustu.

Pavyko pakeisti dalį Černobylio elektrinės darbuotojų

Sekmadienį buvo pakeisti dalis Černobylio atominės elektrinės (AE) darbuotojų. Pavyko evakuoti įkaitais laikytus darbuotojus, kurie elektrinės teritorijos negalėjo palikti nuo vasario 24 d, kai ją užėmė Rusijos kariai, skelbia Ukrinform.net.

Tokias naujienas „Telegram“ tinkle paskelbė Ukrainos nacionalinė branduolinės energijos gamybos įmonė „Enerhoatom“.

„Šiandien iš viso evakuoti 64 asmenys, tarp kurių – 50 Černobylio AE darbuotojų, devyni Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai (aštuonios moterys ir vienas vėžiu sergantis pacientas), vienas Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos darbuotojas“, – teigiama pranešime.

Iš viso 46 savanoriai Černobylio AE darbuotojai pakeis evakuotus kolegas, kad būtų užtikrintas elektrinės saugumas.

Evakuotas personalas užimtoje elektrinėje praleido maždaug 600 valandų.

Rusija skelbia apie progresą Rytų Ukrainoje

Rusijos kariuomenė esą pasistūmėjo dar 12 kilometrų į Rytų Ukrainos gilumą ir pasiekė netoli Mariupolio esančios Nikolskės gyvenvietės ribą, pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Ukraina savo ruožtu to kol kas nepatvirtino.

Feisbuke publikuotame Ukrainos generalinio štabo pranešime teigiama, kad Rusija mobilizuoja karius Luhansko ir Donecko srityse.

Scanpix nuotr.

Rusija nepriklausomomis apsiskelbusias vadinamąsias Luhansko ir Donecko respublikas Rytų Ukrainoje remia nuo 2014 m.


Šiame straipsnyje: Volodymyras Zelenskiskaraskaras UkrainojeMariupolisLNK turinys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių