„Rusija, sąmoningai destabilizuodama energijos rinką, jau padarė milžiniškų nuostolių visoms pasaulio šalims“, – teigė jis savo vakariniame kreipimesi, o sprendimą dėl naftos kainų viršutinės ribos pavadino „silpna pozicija“.
V. Zelenskis teigė, kad „tik laiko klausimas, kada vis tiek teks naudoti stipresnes priemones“, ir pridūrė: „Gaila, kad šis laikas bus prarastas.“
„Logika akivaizdi: jei Rusijos naftos kainos riba bus 60 dolerių, o ne, pavyzdžiui, 30 dolerių, apie ką kalbėjo Lenkija ir Baltijos šalys, Rusijos biudžetas gaus apie šimtą milijardų dolerių per metus“, – tęsė jis.
„Šie pinigai taip pat bus naudojami siekiant dar labiau destabilizuoti būtent tas šalis, kurios dabar stengiasi išvengti didelių sprendimų“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas anksčiau šeštadienį palankiai įvertino kainų „lubas“, kurios neleis šalims mokėti daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos, tiekiamos tanklaiviais, ir yra skirtos tam, kad Rusijai būtų sunkiau apeiti ES sankcijas parduodant naftą už bloko ribų rinkos kainomis.
„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – šeštadienį pareiškė A. Jermakas.
Kremlius savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su ES, G-7 ir Australijos išvakarėse sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.
„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.
Anksčiau Lenkija atsisakė pritarti kainų viršutinei ribai, nes nuogąstavo, kad 60 JAV dolerių „lubos“ yra per aukštos, tačiau penktadienio vakarą uždegė žalią šviesą.
A. Jermakas pažymėjo, kad „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“.
Pagrindinės Rusijos parduodamos naftos „Urals“ kaina šiuo metu siekia maždaug 65 JAV dolerių už barelį – ji tik šiek tiek didesnė nei nustatytoji riba, o tai rodo, kad priemonė trumpuoju laikotarpiu gali turėti tik nedidelį poveikį.
G-7 sakė vykdanti savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.
JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.
Maskva anksčiau yra perspėjusi, kad neeksportuos naftos į šalis, kurios laikysis kainų viršutinės ribos.
G-7 šalys ir Australija pareiškė esančios pasirengusios prireikus koreguoti viršutinę kainų ribą.
Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas (Fukas Vinis Ngujenas) iš Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. eurų iš naftos, parduotos klientams ES.
Ši suma viršija 60 mlrd. eurų siekusį Rusijos gynybos biudžetą prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kyjivui remti, šalia jos atrodo visiškai maža.
Pasak ES, Vokietijai ir Lenkijai nusprendus nutraukti tiekimą vamzdynais iki metų pabaigos, Rusijos eksportas į bloką sumažės daugiau nei 90 procentų.
