- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai teigia, kad iš Ukrainos į Lietuvą atvykusiems pabėgėliams kyla priverstinio darbo, surogatinės motinystės bei verbavimo seksualiniam išnaudojimui grėsmės. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su Viešosios policijos valdybos viršininku Mindaugu Akelaičiu.
– Kokius pastebite signalus?
– Signalų daug. Reikia pripažinti, kad nevyriausybinių organizacijų atstovai yra labai aktyvūs. Savanoriai teikia savo įžvalgas bei pastebėjimus ir stengiasi iškelti aikštėn galėjusius atsitikti atvejus. Tiesa, nesiremiame vien tuo, kas ateina iš išorės. Policija taip pat aktyviai stebi viešąją erdvę. Užsieniečių registracijos centruose esantys policijos apsaugos koordinatoriai yra instruktuoti, ką turėtų daryti ir į ką atkreipti dėmesį. Besidarbuojant su atvykusiais Ukrainos piliečiais yra vykdoma pakankamai daug tikslinių priemonių, orientuotų į neviešus dalykus, tai yra policijos kasdieninė duona. Vyksta nuolatinė visų įvykių, kurie gali indikuoti ar būti susiję su potencialiomis grėsmėmis, analizė ir stebėsena.
Vyksta nuolatinė visų įvykių, kurie gali indikuoti ar būti susiję su potencialiomis grėsmėmis, analizė ir stebėsena.
– Kas dėl ukrainiečių pabėgėlių Lietuvoje pareigūnams kelia didžiausią susirūpinimą?
– Policija turi visas ekspertines žinias, kitų valstybių patirtis, susijusias su prekyba žmonėmis, vadinamąjį modus operandi. Svarbu gauti kuo išsamesnę ir greitesnę informaciją apie realybe virstančias grėsmes. Šiuo metu Lietuvoje vyksta tik vienas su prekyba žmonėmis susijęs tyrimas. Iš kitų valstybių gauname panašią informaciją, jog tokių tyrimų nėra daug. Tačiau suprantame grėsmes ir budrumas yra padidintas. Prašome visų, nesvarbu, koks jų statusas, ar jie – savanoriai, ar priėmę ukrainiečius, ar žino, kad šalia jų gyvena pabėgėliai, kad pastebėję bet kokius įtarimą keliančius ženklus pasidalintų savo įtarimais su policija. Gali būti skambutis numeriu 112 ir aplinkybių, kurias sužinojo, pranešimas, gali būti atliekama per e.policiją, arba net realiai susitikus su bendruomenės pareigūnu. Policijoje informacija po to bus patikrinta.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Lietuvoje Ukrainos karo pabėgėlių – dešimtys tūkstančių. Natūralu, kad gali būti bandymų juos išnaudoti. Bet tikriausiai gali būti ir tokių atvejų, kai emocijos ima viršų ir žmogus galvoja, kad daro tikrai svarbų darbą. Ar Jūs nebijote, kad policija gali būti užversta visokiais skambučiais, nebūtinai tais pranešimais, kurie atitinka tikrovę?
– Policijoje dirbantys analitikai yra pakankamai stipriai aktyvuoti. Visi įvykiai, kuriuose randama, kad tai yra susiję su Ukrainos piliečiais, yra stebimi. Jeigu pastebima kokių nors indikacijų, nurodančių, kad tiems žmonėms gresia rizika, priimami sprendimai. Egzistuoja tam tikri algoritmai, pagal kuriuos analitikai dirba. Maksimaliai nėra reaguojama į kiekvieną įvykį. Pirmiausia yra įvertinama, o vėliau – pereinama prie realių veiksmų. Yra algoritmas, pagal kurį identifikuojami Ukrainos žmonės, kuriems gali kilti rizika dėl amžiaus ar dėl kitų aspektų. Policijos įstaigos orientuotos ir į individualius susitikimus su pabėgėliais, kad būtų galima gauti papildomos informacijos, išsiaiškinti situaciją, ar jiems yra reali rizika, ar jiems patiems labiau reiktų rūpintis, ar reikia policijos pagalbos.
– Kaip spręsti iššūkius, kai kalbama apie tai, kas Ukrainoje yra legalu, o Lietuvoje – ne?
– Galioja bendrasis principas – Lietuvoje galioja Lietuvos įstatymai. Jeigu ukrainietis atvyko į Lietuvą, jis privalo laikytis mūsų įstatymų. Jam galioja mūsų įstatymai iki tol, kol jis yra Lietuvos teritorijoje.
– Kokia situacija vyrauja kitose ES valstybėse?
– Egzistuoja įvairūs tarptautiniai kriminalinės policijos susižinojimo kanalai, pavyzdžiui, Europolas. Informacija nuolatos atnaujinama, keičiamasi ja tiek apie tyrimus, tiek apie grėsmes. Tas procesas ir iki šiol vyko, ir dabar nesustoja. Tačiau nėra daug realių faktų apie tokius tyrimus, kadangi tai, apie ką dabar kalbame, yra grėsmės, o ne faktai, kurie yra virtę tyrimais.
– Bendradarbiaujate ir su Ukrainos pareigūnais. Kokiu tempu informacija gaunama iš jų, žinant, kad šalis patiria karinę agresiją?
– Natūralu, kad yra bendradarbiavimo trikdžių. Yra prioritetai, pagal kuriuos galima sulaukti pagalbos iš kolegų Ukrainoje, bet tikrai ryšiai nenutrūkę. Pagal poreikį visuomet egzistuoja susisiekimo galimybės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų3
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?6
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...