Anykščiuose planuojama įrengti pažintinį taką, nusidrieksiantį virš medžių viršūnių. Tai būtų vienas unikaliausių statinių ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje.

Medžių lajos tako statybą iš europinių lėšų žada finansuoti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tam pritarė ir rajono taryba. Manoma, kad šis objektas į Anykščius privilios ne tik daugiau turistų, bet ir paskatins vietos verslą.
 
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė Lietuvos radijui pasakojo daugiausiai tokių takų mačiusi Vokietijoje. Anot jos, kitaip nei ant medžių kamienų įrengiami takai, šie augalų nežalos.

„Norime, kad žmonės pamatytų, kaip medis atrodo ne nuo žemės, o per vidurį lajos arba net pakilus virš lajos. Kad žmonės galėtų pažinti įvairiausius medžius – ir lapuočius, ir spygliuočius. Take turėtų būti pateikta informacija apie tai, ką žmogus mato, apie medžio gyvenimą, apie medžio svarbą mūsų gyvenimui“, – sumanymais dalijosi R. Baškytė.

Anot jos, šiuo taku galėtų praeiti ir neįgalieji, ir pagyvenę žmonės ar net visai maži vaikai.

„Mūsų tikslas – kad takai būtų pasiekiami visiems, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje yra daug apžvalgos bokštų, kurie neįgaliesiems yra neprieinami arba pagyvenę žmonės nelabai gali jais užlipti“, – sakė R. Baškytė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovės teigimu, takui įrengti ieškota turistų lankomos teritorijos. Iš pradžių galvota tam pasirinkti Vilniaus miesto apylinkes, Neries regioninį parką.

„Tačiau neužtenka vien to, kad tai būtų lankoma vieta. Iš tiesų turi būti ir atitinkama infrastruktūra tam, kad nebūtų žalojamas sveikas, natūralus miškas. Turiu omenyje ne patį medžių lajų taką, bet, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikšteles. Būtent todėl teko ieškoti kitos vietos“, – aiškino ji.

Pasak R. Baškytės, teritorija prie Puntuko akmens daug kam žinoma, ji sutraukia daug lankytojų.

„Anykščiuose yra ir sveikatingumo kompleksų, labai graži gamta, Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis. Čia tiesiog yra daugiau lankomų objektų. Be to, jau yra ir infrastruktūra: privažiavimai, aikštelės, kiti dalykai“, – kalbėjo ji.

Kaip sakė R. Baškytė, ieškant takui tinkamos vietos, svarbus ir kraštovaizdis, reljefas.

„Pirmiausia turi būti medžių įvairovė. Jeigu būtų vien tik eglynas, arba vien tik pušynas, tai pažinimo prasme netiktų. Tai yra medžių lajų takas, jis yra skirtas pažinti įvairius medžius įvairiais metų laikais. Kitas dalykas, jeigu lygioje teritorijoje įrenginėtume taką, tai ir tas techninis sprendimas gali būti būtų sudėtingesnis, nes reikėtų aukščiau pakilti, be to, ir pati įvairovė, vaizdai, reginiai būtų prastesni, ne tokie įdomūs“, – įsitikinusi ji.

Pašnekovės teigimu, toks takas suteiks lankytojams galimybę ne tik pažvelgti į gamtą kitu kampu, bet ir patirti naujų įspūdžių.

„Žmonės, aplankę tuos įprastus takus, visada nori kažko daugiau. Pavyzdžiui, apžvalgos bokšto atsiradimas iš karto padidina ne tik tos teritorijos lankymą, bet ir suteikia žmonėms galimybę pažvelgti iš viršaus. Iš viršaus dažnai ir mūsų slėniai, ir pačios vertybės, ir tie patys medžiai atrodo kitaip, juos pamatai kitu kampu. Kita vertus, tai yra tam tikra atrakcija. Tiesiog mūsų žmonės ieško tam tikrų įspūdžių, kitokio suvokimo, supratimo.

Dirbdami su žmonėmis suvokėme, kad, matyt, ne veltui vokiečiai irgi nuėjo tuo keliu – ieškodami galimybių per pažinimą atskleisti gamtą kitaip, tuo pačiu suteikdami žmogui tam tikrą galimybę pakilti nuo žemės, ko mes visi labai norime“, – sakė R. Baškytė.

Anot jos, kiek kainuos tokio tako įrengimas, sunku pasakyti, nes tai priklausys nuo techninių sprendimų – nuo jo aukščio, pločio, ilgio.

„Manau, kad rengiant projektą turėsime šnekėtis ir įvertinti jo ekonominį naudingumą, kiek tai pasiteisins, kiek galima investuoti“, – teigė pašnekovė.