Nepaisant žlugusio strateginio investuotojo konkurso, Baltijos šalys ir Lenkija tebedeklaruoja susidomėjimą naujos atominės elektrinės statyba Lietuvoje.
Apie tai pranešta po sekmadienį Varšuvoje įvykusio Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų Andriaus Kubiliaus, Valdžio Dombrovskio, Andruso Ansipo ir Donaldo Tusko susitikimo.
Jame didžiausias dėmesys buvo skirtas keliems regioniniams energetiniams projektams.
Vyriausybės pranešimu, po įvykusio keturšalio kaimyninių valstybių premjerų susitikimo, bendros spaudos konferencijos metu, A.Kubilius išreiškė pasitenkinimą, kad Lenkijos premjeras D.Tuskas pakvietė Baltijos valstybių vyriausybių vadovus išsamiai aptarti regioninius energetinius projektus nuo naujos branduolinės jėgainės projekto iki suskystintų dujų terminalo statybos Lietuvoje, energetinių jungčių kūrimo ir apskritai dar kartą pasikeisti nuomonėmis apie regiono energetinį saugumą bei jo stiprinimo galimybes.
Pranešama, kad visi keturi premjerai konstatavo didelę pažangą visuose šiuose projektuose.
"Energetinis saugumas ir regioninė integracija tapo Europos Sąjungos energetinio solidarumo prioritetu, kurį įgyvendiname su stipriu regioninio solidarumu energetikoje", – pažymėjo A.Kubilius.
Lietuvos ministras pirmininkas taip pat akcentavo, kad keturių valstybių energetikos ministrų pasitarime vykusiame Briuselyje gruodžio 2 dieną, ES energetikos komisaras Giunteris Otingeris paskelbė bendrą išvadą – regioninių energetinių projektų srityje pasiekta pažanga yra labai stiprus pagrindas tolimesniems darbams.
Premjeras A.Kubilius išreiškė įsitikinimą, kad vasario mėnesį vyksiančios Europos vadovų tarybos (EVT) metu bus įvertinta ir konstatuota didelė pažanga tiek Baltijos energetinės rinkos sėkmingoje veikloje, tiek ir Baltijos energijos rinkos ir jungčių plano įgyvendinime. Premjeras dar prieš EVT susitikimą vasario mėnesį Briuselyje pakvietė visų keturių valstybių vyriausybių vadovus atvykti į Lietuvą.
"Galime kitų metų pradžioje susitikti Lietuvoje, pavyzdžiui, Visagine", – A.Kubilius pasiūlė kolegoms susitikimo vietą.
Lietuvos Vyriausybės pranešimu, visi susitikimo dalyviai deklaravo savo paramą Visagino branduolinės jėgainės statybai. Lenkijos premjeras D.Tuskas sakė, kad Visaginas yra svarbiausias regioninis energetinis projektas. "Be abejo, mums labai svarbu ir jungtys, ir tai, kas vyksta dujų sektoriuje", – pažymėjo jis.
Estijos premjeras A.Ansipas pritarė tokiai nuomonei bei pažymėjo, kad Estijai yra svarbu ir Visagino jėgainės projektas, ir jungčių tiesimas: "Norime paįvairinti savo energetinį portfelį. Mus domintų nuo 300 iki 500 megavatų dalis būsimoje branduolinėje elektrinėje".
Visagino atominės elektrinės projektą apgaubė nežinia po to, kai šį penktadienį buvo paskelbta, kad iš strateginio investuotojo konkurso netikėtai pasitraukė Pietų Korėjos bendrovė "Kepco", buvusi vienintelė pripažinta tinkama šio konkurso dalyvė. Dabar strateginį investuotoją tikimasi surasti tiesioginių derybų būdu, tačiau neaišku, kiek ilgai tokios derybos galėtų tęstis.
Premjerų susitikimo Varšuvoje metu kalbėta ir apie Mažeikių naftos bendrovę. A.Kubilius pasakė, kad kitą savaitę vyksiantis Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitas Varšuvoje yra gera proga susitarti dėl naftos produktų tiekimo atnaujinimo "Družbos" naftotiekiu.
Mažeikių įmonė dabar priklauso Lenkijos bendrovei "PKN Orlen". Dėl sudėtingo žaliavos tiekimo naftos perdirbimo įmonė Lietuvoje patiria nuostolius. Tiesioginis naftos tiekimas iš Rusijos naftotiekiu "Družba" yra nutrauktas jau kelerius metus.
Lenkijos vyriausybės vadovas susitikimo pabaigoje reziumavo, kad "bendrų interesų suma regioninėje mūsų šalių energetikoje yra kur kas didesnė nei pasitaikantys skirtumai".
A.Kubilius pareiškė sveikinąs "teigiamą dinamiką Rusijos–Lenkijos santykiuose, pirmiausia, istorinės atminties ir istorinio teisingumo prasme". Jo nuomone, Rusijos Valstybės dūmos pareiškimas smerkiantis stalinizmo nusikaltimus Katynėje yra labai reikšmingas dokumentas. "Sovietinis režimas – labai skaudus visoms Baltijos valstybėms. Esu tikras, kad visi stalininiai–sovietiniai nusikaltimai, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įvykdyti 1941-aisiais, ar 1991-ųjų sausio 13-ąją, iš esmės bus pasmerkti Europos susitaikymo dvasioje", – pasakė Lietuvos premjeras.
Naujausi komentarai