Aplink Baltijos jūrą esančios valstybės deklaruoja siekį ilgainiui tapti ekonomiškai konkurencingiausiu regionu pasaulyje.

Tačiau tam reikia, kad sparčiai besivystančias Skandinavijos valstybes ir Vokietiją per kelerius artimiausius metus pasivytų trys Baltijos šalys, Rusija ir Lenkija.

Lietuvos sostinėje trečiadienį pasibaigusiame Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) vyriausybių vadovų susitikime priimta Vilniaus deklaracija, kurioje be kita ko kalbama apie palyginti neblogas regiono vystymosi perspektyvas. „Susitikimo dalyviai pažymėjo, kad Baltijos jūros regionas, besiremiantis pagarba demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės principais, aktyvia pilietine visuomene, vis labiau integruotais ir tarpusavyje susijusiais šalių ūkiais, susiformavusiu socialiniu dialogu ir socialine sanglauda, turi potencialą tapti vienu iš labiausiai klestinčių, novatoriškų ir konkurencingų pasaulio regionų“, - nurodoma deklaracijoje.

Susitikimo dalyviai įsipareigojo įgyvendinti „Baltijos jūros regiono viziją iki 2020 metų“. Pagal šią viziją numatoma pagerinti Baltijos jūros ekologinę būklę, pasiekti ženklios pažangos „puoselėjant palankias sąlygas investicijoms į regiono ekonomiką ir naujoviškų produktų gamybai“, įgyvendinti bendrąją jūrų politiką ir gerai integruotą transporto sistemą, padidinti energijos vartojimo efektyvumą, plačiau vartoti švarius ir atsinaujinančius energijos išteklius.

Visiems šiems BJVT planams yra pritarusi ir Europos Komisija, kuri kartu su vienuolika valstybių yra tikroji šios organizacijos narė.

Kita vertus, BJVT nėra įtakinga organizacija, neturi savo solidaus biudžeto, kuris leistų pasiekti nustatytus tikslus. Todėl organizacijos planai taip ir gali likti tik popierinėmis deklaracijomis.

Apibendrindamas susitikimo rezultatus ir pasirašytąją Vilniaus deklaraciją, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius tikino, kad iškelti tikslai yra pasiekiami nepaisant pergyventos gilios ekonomikos krizės. „Šiame susitikime pirmiausia, aišku, kalbėta apie ekonomikos iššūkius. Visos šalys perėjo pernykštį, sakyčiau, įdomų laikotarpį dėl grobalios krizės. Bet dabar mes matome geras perspektyvas, kurios, tikimės, galėtų būti įgyvendintos iki 2020 metų. Mūsų vizija – intelektualus, „žalio augimo“ regionas“, - sakė A.Kubilius.

Tačiau jis pažymėjo, kad Rusija ir Baltarusija turi irgi prisidėti prie regiono gerbūvio, priešingu atveju pasiekti tikslus nebus lengva. „Regionas galėtų visai Europai tapti geru pavyzdžiu, taip pat ir Rusijai bei mūsų partneriams Baltarusijoje“, - sakė A.Kubilius.

Lietuvos premjeras trečiadienio rytą trumpai pabendravo su BJVT susitikime dalyvavusiu Rusijos vicepremjeru Viktoru Zubkovu. Su juo kalbėta ne apie tolimas bendradarbiavimo perpektyvas, bet apie nūdienos aktualijas. „Tai buvo labai trumpas, vos dešimties minučių susitikimas. Aišku, aptarėme aišku dujų reikalus. Informavau, kad Lietuva mato galimybes pertvarkyti savo dujų sektorių pagal Europos direktyvas ir priimsime sprendimus, kurie bus geriausi mūsų vartotojams“, - pasakojo A.Kubilius.

Lietuva siekia nustatyti mažesnes gamtinių dujų, tiekiamų iš Rusijos, kainas. Tačiau kol kas tai sekasi sunkiai.

A.Kubilius taip pat trumpai pabendravo ir su į Vilnių atvykusiu Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu. Tačiau daugiausiai kalbėta apie ekonominį bendradarbiavimą, ne apie dvišalių politinių ar visuomeninių santykių problemas, įskaitant ir lenkiškų pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose originalo kalba klausimą . „Aišku, būtų naudinga aptarti tautinių mažumų klausimus, tačiau ne to čia atvažiavome“, - spaudos konferencijoje po renginio pareiškė R.Sikorskis.

Metus vadovavusi BJVT Lietuva perduoda pirmininkavimą Norvegijai. Pastarosios premjeras Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad didžiausias dėmesys pirmininkavimo BJVT metu bus skiriamas kovai su prekyba žmonėmis. „Tam ir anksčiau daug metų buvo skiriamas tam tikras dėmesys, tačiau reikia tęsti šias pastangas ir tai bus daroma. Čia kalbame ir apie kovą su organizuotu nusikalstamumu“, - teigė J.Stoltenbergas.

Sutartam, kad kitas BJVT vyriausybių vadovų susitikimas bus surengtas 2012 metų birželį Vokietijoje. Jame šeimininko teisėmis tikrai dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri dėl politinių komplikacijų savo šalyje buvo priversta paskutiniu momentu atšaukti vizitą į Vilnių.