Lietuvoje ir Švedijoje bus įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai per Baltijos jūrą 1944-1953 metais.

Trečiadienį Švedijos Gotlando saloje, Ljurgano miestelyje, prie Jono Pajaujo, aktyvaus pasipriešinimo dalyvio, padėjusio Baltijos šalių rezistentams užmegzti ryšius su Vakarų pasauliu, sodybos, bus atidengta paminklinė lenta, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Vėliau tą pačią dieną kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniai žygiai per Baltijos jūrą bus prisiminti ir įamžinti Lietuvoje, Šventojoje. Čia Lietuvos kariai surengs parodomąją programą, per kurią simboliškai pakartos partizanų kelią per Baltijos jūrą. Taip pat Šventojoje bus atidengtas šiems žygiams paminėti skirtas paminklas.

"Esu įsitikinęs, kad tokie Lietuvos partizanų žygiai tais sunkiais laikais nusipelno įvertinimo ir išskirtinio paminėjimo istorijoje. Paminklinės lentos ir akmens atidengimai Gotlande ir Šventojoje bus vienas tokių žingsnių", - pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.

Vokiečių ir sovietų okupacijų metais Lietuvos pasipriešinimo dalyviai, siekdami užmegzti ir palaikyti ryšius su Vakaruose veikusių lietuvių išeivijos organizacijų atstovais, naudojosi vandens keliu per Baltijos jūrą. Pirmoji tokia kelionė įvyko 1943 metais, kai Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) ir Vyriausiojo lietuvių komiteto (VLK) atstovas Algirdas Vokietaitis iš Latvijos žvejų Nidos kaimelio į Švedijos Gotlando salą nuvyko žvejybiniu kateriu.

1943-1944 metais A.Vokietaitis dar kelis kartus keliavo iš Lietuvos į Švediją ir atgal. 1944 metų rugpjūčio 7 dieną vykstant į Švediją A.Vokietaičio katerį sulaikė vokiečiai. Jis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir į laisvę pateko tik žlugus nacių Vokietijai. A.Vokietaitis Švediją vėl pasiekė tik 1946 metų vasario 22 dieną.

Išeivijoje gyvenusiems lietuviams, latviams ir estams parengus Baltijos šalių gyventojų evakuacijos planus, iš JAV gavus finansinę paramą ir įsigijus katerius, 1944 metais iš Lietuvos pajūrio tarp Šventosios ir Palangos į Švediją tikėtasi perkelti daugiau besitraukiančių lietuvių. Tokių kelionių metu (jų galėjo būti apie kelias dešimtis) į Švediją galėjo būti perkelta apie 100 Lietuvos gyventojų. Šios kelionės nutrūko vokiečiams katerius su įguloms paėmus į nelaisvę.