Seimas antradienį nutarė toliau svarstyti abu alternatyvius dirbtinį apvaisinimą įteisinančius įstatymo projektus. Parlamentarai dėl dirbtinio apvaisinimo teisinio reguliavimo apsispręs, kai projektai bus apsvarstyti parlamento Sveikatos reikalų komitete, kuriam pavesta svarstant abu projektus sujungti.

Tiesa, kol kas truputį didesnio palaikymo Seime sulaukė Dangutės Mikutienės teiktas projektas, kuriuo iš esmės būtų įteisinama dabar galiojanti dirbtinio apvaisinimo tvarka.

Už konservatyvų „darbietės“ projektą balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 3, susilaikė 30. Vieningai už balsavo konservatoriai ir „darbiečiai“.

Pasak projekto autorės, jos teikiamas įstatymo projektas remiasi nuostata, kad vaikas yra stebuklas ir jokiu būdu negalima sudaryti galimybių embrionus gaminti masiškai.

„Darbietės“ siūlomas projektas draudžia tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą. Pagal šį projektą embrionų turi būti sukurta tik tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų, o dirbtiniu būdu pastoti būtų leidžiama moteriai iki 45 metų.

Projekto kritikai pažymėjo, kad D.Mikutienės siūlomas įstatymo projektas iš esmės įteisintų jau dabar egzistuojančią tvarką ir būtų naudingas tik 20 proc. nevaisingų šeimų.

Nevaisingumas – ne Dievo bausmė?

Tuo tarpu buvusio sveikatos apsaugos ministro, liberalcentristo Algio Čapliko teikiamu įstatymo projektu leidžiama ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o embrionai galėtų būti laikomi iki penkerių metų. Pagal A.Čapliko teikiamą projektą dirbtinai apvaisintos galėtų būti moterys iki 50 m. amžiaus.

Taip pat A.Čaplikas pabrėžia, kad būtina numatyti valstybės kompensavimą už dirbtinį apvaisinimą, nes esą šiuo metu galiojanti tvarka, kai tokia paslauga yra mokama dirbtinį apvaisinimą padaro turtingųjų privilegija.

Už A.Čapliko projektą balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 23. Už vieningai balsavo socialdemokratai ir liberalcentristai.

Pristatydamas teikiamą projektą A.Čaplikas teigė, kad pagrindinis jo įstatymo motyvas yra tas, kad nevaisingumas yra liga, kurią reikia gydyti, o ne Dievo bausmė.

„Nevaisingumas nėra Dievo bausmė. Tai liga. Jei mes nevaisingumą laikytume Dievo bausme, tai taip mes galime prieiti iki to, kad ir vėžys yra Dievo bausmė“, - pristatydamas savo teikiamą įstatymo projektą Seime sakė A.Čaplikas.

Įžvelgė galimybes prekiauti gyvybe

Tačiau konservatyvesni Seimo nariai tikino, kad buvusio sveikatos ministro teiginiai yra parengti ne oficialiais dokumentais, o dirbtinio apvaisinimo paslaugas teikiančių medicinos įstaigų norais.

„Kodėl Lietuvoje gali tik iš trečio ketvirto karto susilaukti vaikelio, o užsienyje daug dažniau?“ – retoriškai A.Čapliko klausė D.Mikutienė ir pati atsakė: „nes čia už kiekvieną kartą imami pinigai“.

Užslėptų finansinių interesų A.Čapliko projekte aptiko ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

„Man kaip katalikui ir gamtos mokslų daktarui, šiek tiek žinančiam apie gyvybę, skirtingai negu kitiems embrionas yra gyvybė ir niekas negali paneigti jo teisės gimti. O visa kita yra žudymo filosofija. Kaip ir už to slypintys verslo interesai pardavinėti ar (...) iš embrionų gaminti visokius losjonus ir kremus“, - kalbėjo R.J.Dagys.

Savo ruožtu A.Čaplikas tokias konservatoriaus mintis pavadino „kosmonautiškomis“.

Svarstymus dėl dirbtinio apvaisinimo Seimas tęs gruodžio pabaigoje.

Įstatymo nepriima 11 metų

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".

Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, dėl vaisingumo sutrikimų kenčiančios šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkst.

Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų - kas penkta ar šešta pora - yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų.