Kai kurie klaipėdiečiai juokauja, kad prasidėję drakono metai uostamiesčiui turi būti itin geri, mat jo senamiestį puošia ir saugo dvi drakonų skulptūros.

Daugiau nei prieš 20 metų senamiestyje pastatyta Antano Boso sukurta skulptūra „Bokštas“ vaizduoja namą, kuriame įkurdinti įvairiomis epochomis gyvenę klaipėdiečiai. Drakonas čia simbolizuoja visa griaužiantį laiką.

Kitas drakonas, arba slibinas, sukurtas Vytauto Karčiausko, ant vieno namo sienos nutūpė prieš ketverius metus.

„Klaipėda turi keletą drakonų – tai bus kaip ir Klaipėdos metai. Tikiuosi, kad tas drakonas galbūt bus energingas, atneš naujovių, gerų dalykų, gerų emocijų, paskatins visus pabandyti dar kartą gyventi geriau“, – svarstė LTV Naujienų tarnybos kalbintas praeivis.

„Apskritai kaip personažas drakonas man patinka – stiprus. Dėl to galvoju, kad bus viskas gerai“, – sakė kitas klaipėdietis.

Drakonas yra ryškus Rytų kultūrų personažas, tačiau ir lietuvių mitologijoje jo vaizdinių apstu.

„Paprastai mūsų drakonas yra toks blogietis, kuris ką nors grobia, arba ką nors saugo – lobius, vandenį, saugo žmones pagrobęs. Ir herojus paprastai keliauja ko nors išvaduoti“, – teigia Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys.

Tačiau ir pagal lietuvių mitologiją drakono metai neturėtų būti blogi.

„Manau, kad čia nuo kiekvieno žmogaus labai individualiai priklauso – vieniems galbūt reikia tą drakoną prisijaukinti, jį pamilti, kitiems reikia drakoną savyje nugalėti, peržengti, perlipti. Tretiems – tą drakoną reikia įveikti kaip kokį nors konkretų darbą: sukurti kažkokį verslo planą, imtis kažkokios rizikos ir taip toliau“, – mano R. Balsys.

Siekiant drakono palankumo pagal viso pasaulio pasakas ir legendas esą būtina auka. Kokia – nuspręsti turi kiekvienas savaip.