Elektronine gyventojų aptarnavimo sistema jau naudojasi beveik 100 tūkst. „Sodros“ klientų, elektronine VMI sistema besinaudojančių skaičius taip pat auga.
Tuo tarpu savivaldybių ir gydymo įstaigų interesantai vis dar dažniau linkę reikalus tvarkyti susitikus „akis į akį“. „Žmogus galvoja: „Jeigu aš ateisiu, asmeniškai viską pats padarysiu, bus greičiau“, – pastebi vienos iš lrt.lt kalbintų savivaldybių atstovė.
VSDF Valdybos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo Valdo Žekonio teigimu, Elektronine gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS) jau naudojasi beveik 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Kaip informavo specialistas, EGAS pagalba Lietuvos žmonės gali gauti informaciją apie apskaičiuotas ir išmokėtas valstybinio socialinio draudimo išmokas, darbdavių sumokėtas įmokas, įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, prognozuojamą pensiją ir kt.
Be to, anot V. Žekonio, šios sistemos pagalba galima pildyti ir teikti elektroninius prašymus valstybinio socialinio draudimo pašalpoms, pensijoms, išmokoms, kompensacijoms gauti bei naudotis kitomis elektroninėmis „Sodros“ paslaugomis.
Darbdaviai visą informaciją apie priimtus ir atleistus darbuotojus, sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir visus kitus duomenis, kurie reikalingi skiriant ir mokant valstybinio socialinio draudimo išlaidas, teikia naudodamiesi Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (EDAS).
Kaip pažymėjo V. Žekonis, dabar apie 55 proc. visų Lietuvos draudėjų informaciją apie 90 proc. savo klientų – dirbančiųjų „Sodrai“ teikia elektroniniu būdu.
Pašnekovo teigimu, EGAS ir EDAS sistemomis naudojasi įvairaus amžiaus žmonės. Yra žinoma, jog EGAS sistema naudojasi net devyniasdešimtmečiai.
Beveik 12 mln. Lt atsiėjusios EGAS ir EDAS sistemos buvo finansuotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Pastebima, kad dėl galimybės tam tikras operacijas atlikti internetu namuose ar iš kitos žmogui patogios vietos sumažėjo suinteresuotų asmenų „Sodros“ teritoriniuose padaliniuose, tačiau tikslūs procentiniai duomenys dar nėra žinomi. Atlikti tyrimus ir vertinimus planuojama kitais metais.
Savivaldybių priimamuosiuose žmonių nemažėja
Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Rimos Beinoravičienės suteiktais duomenimis, net ir atsiradus galimybei teikti užklausimus ir mėginti gauti paslaugas elektroninėje erdvėje, žmonės kol kas mieliau ateina į savivaldybę.
Klaipėdos miesto savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė Anželika Ževnerova pastebi, jog ateityje, kai elektroninio aptarnavimo sistema bus labiau išplėtota ir galės pasiūlyti suinteresuotiems asmenims platesnį operacijų, kurias jie patys galės at
Tarybos narių balsavimą matyti ir patiems interaktyvioje aplinkoje pasisakyti leisianti „Elektroninės demokratijos“ priemonė, planuojama, turėtų būti baigta diegti kitų metų spalio mėnesį. Ši priemonė, anot A. Ževnerovos, 100 proc. finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
„Vieno langelio“ priemonė bus įgyvendinta 85 proc. reikalingos sumos finansuojant Europos Sąjungos struktūriniams fondams, likusią dalį padengiant iš savivaldybės biudžeto.
„Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje yra tik 1 ir 2 lygio paslaugos. Kaip Jūs minite paslaugų elektronizavimo sistemos neturime, tikėjomės pasidaryti su projektu „Elektroninės valdžios paslaugos: regionai“, tačiau IVPK darbo grupė nutarė mažinti finansavimą ir keisti aprašą. Finansuojamas bus vienas projektas, kurio preliminari vertė – 25 mln, Lt.
Pas mus veikia tik paslauga matininkams, kurie pateikia elektroninius užsakymus GIS skyriui, ji kainavo apie 20 tūkst. Lt., lėšos biudžeto“, – informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Kadys.
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus specialistė Rūta Trainytė pažymėjo, jog į savivaldybės specialistus besikreipiančių asmenų daugėja, nepaisant to, kad dabar žmogui suteikiama galimybė tam tikras operacijas atlikti internetu namuose ar kitoje jam patogioje vietoje.
„Gali būti, kad žmonės galvoja: „Jeigu aš ateisiu, asmeniškai viską pats padarysiu, bus greičiau“, – svarstė pašnekovė. Anot jos, šiuo metu elektroniniu paštu arba elektronine sistema naudojasi iki dešimties procentų visų besikreipiančių asmenų.
Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus Projektų valdymo poskyrio vyriausias specialistas Tomas Tamulis, daliai paslaugų elektronizuoti teko skirti kelis šimtus Lt iš savivaldybės biudžeto, kitos dalies paslaugų elektronizavimo kaštai – savivaldybės darbuotojų programuotojų laikas.
Šiuo metu internetu daugiausiai interaktyvių elektroninių paslaugų iš visų Lietuvos savivaldybių teikiančios Kauno miesto savivaldybės atstovai informavo, jog iš visų gaunamų prašymų apie 15 proc. pateikiama elektroniniu būdu.
„Gali būti, kad didėtų dar labiau, jei nebūtų galimybės prašymų pateikti elektroniniu būdu“, – svarstė Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento Priimamojo Interesantų aptarnavimo poskyrio vedėja Rasa Marija Pilvinienė.
Kaip informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Vytautas Augonis, el. paslaugų sistemos nupirkimas ir įdiegimas kainavo apie 70 tūkst. Lt. Suma skirta iš savivaldybės biudžeto.
Besiregistruojančių pas gydytojus internetu pamažu daugėja
Kaip informavo Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto administratorius Raimondas Kunickas, daugiau nei 200 tūkst. Lt atsiėjusia išankstinės elektroninės registracijos sistema (finansuota iš ES struktūrinių fondų) pacientai vis dar naudojasi gana vangiai, tačiau ja besinaudojančių gretos pamažu daugėja.
Tokiu būdu užsiregistruoja 10–15 proc. visų Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės pacientų. Kaip pastebėjo pašnekovas, elektroninės registracijos paslauga dažniausiai naudojasi jaunesnio amžiaus žmonės, ypač ji populiari tarp nepilnamečių.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų atstovai pažymėjo, jog elektroninės administracijos priemonės tik palengvina užsiregistravimą pas gydytoją, o tai tik dar labiau padidina paslaugų prieinamumą, todėl pacientų srautas gali tik padidėti. Kol kas statistinis tyrimas atliekamas nebuvo, todėl kalbėti apie konkrečius skaičius, kaip pažymėjo klinikų atstovai, netenka.
„Per pastaruosius metus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo sukurta elektroninė ligos istorija, kurioje kaupiami laboratorinių ir instrumentinių tyrimų aprašymai, operacijų protokolai, epikrizės ir kiti elektroniniai klinikiniai dokumentai, vaizdai. Dauguma dokumentų kaupiami duomenų bazėje ir gali būti peržiūrimi kompiuteryje gerokai anksčiau, negu gydantį gydytoją pasiekia popierinė versija.
Internetinė paciento kortelė – tai tokia sukurta sistema, kuri pirmą kartą mūsų šalies istorijoje leido patiems pacientams ar jų įgaliotiems gydytojams skaityti ligos istoriją namuose ar toli nuo Santariškių klinikų esančiame bendrosios praktikos gydytojo kabinete. Sistema pretenduoja tapti nacionaline sistema, kurioje pacientai gali peržiūrėti ne tik Santariškių klinikose sukurtus klinikinius dokumentus, bet ir kitose šalies įstaigose atliekamų tyrimų atsakymus, išrašus ir kt. Internetinės paciento kortelės sukūrimas akivaizdžiai įrodo, kad VUL Santariškių klinikos rūpinasi savo klientais – pacientais ir nebijo viešumo, o priešingai, atskleidžia paciento ar jo įgalioto gydytojo kritikai daugumą diagnostinių ir gydymo dokumentų.
2006 m. rugsėjo 5 d. buvo pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią pirmą kartą Lietuvoje pradėtas vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas „Išankstinė pacientų registracijos sistema“, skirta informacinėms technologijoms diegti ir pritaikyti medicinoje“, – dėstė VUL Santariškių klinikų Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė.
Projektas, kaip pažymėjo VUL Santariškių klinikų atstovė, nacionalinio masto. Projekte dalyvauja pareiškėjas – Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir 19 partnerių. Pagrindinius projekte dalyvaujančių įstaigų pacientų srautus sudaro 49 Lietuvos savivaldybių – tiek miestų, tiek rajonų – gyventojai.
Projektą, kaip lrt.lt informavo G. Letukienė, 100 proc. remia Europos Sąjungos struktūriniai fondai pagal Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“. Bendras projekto biudžetas – 7,4 mln. Lt.
Šiomis lėšomis ne tik sukurta ir įdiegta elektroninė sistema, bet ir sveikatos priežiūros įstaigose įrengta 580 naujų kompiuterinių darbo vietų, modernizuoti kompiuterinio ryšio tinklai, įrengtas interneto asistavimo centras tiems pacientams, kurie internetinę registraciją nori atlikti telefonu.
VMI: elektronine paslauga naudojamasi vis dažniau
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktoriaus pavaduotojos Virginijos Ginevičienės lrt.lt suteiktais duomenimis, vien šiais metais naudojantis Elektroninio deklaravimo sistema (EDS) už 2009 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų buvo pateikta per 800 tūkst.
2010-10-01 duomenimis, EDS priimamos ir apdorojamos mokestinių dokumentų 85 skirtingos formos (įskaitant formų versijas), su mokesčių mokėtojais (fiziniais ir juridiniais asmenimis) sudaryta daugiau negu 1304 tūkst. sutarčių dėl mokestinių dokumentų teikimo el. būdu.
Sistemoje registruota 1205 tūkst. EDS išorinių vartotojų, kurie gali autentifikuotis VMI (EDS) priemonėmis ir iš 14 išorinių autentifikavimo sistemų.
Nuskenuota daugiau kaip 8,7 mln. dokumentų, el. būdu priimta beveik 13,7 mln. dokumentų, tai sudaro apie 61 proc. mokesčių mokėtojų pateiktų ir EDS apdorojamų dokumentų skaičiaus (atskirų dokumentų pateikimas el. būdu siekia 85 proc. – gyventojų pajamų mokesčio, 90 proc. – PVM deklaracijų).
Kaip informavo V. Ginevičienė, be EDS VMI veikia ir daugiau elektroninių sistemų palengvinančių mokesčių mokėtojų aptarnavimą, tai Akcizų informacinė sistema AIS bei PVM susigrąžinimo iš ES šalių elektroninė sistema EPRIS.
2010 metų I–III ketvirčiais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas ir VMI prie FM interneto svetainės www.vmi.lt lankytojų srauto padidėjimas – 2010 m. I–III ketvirčiais svetainė aplankyta 13 700 600 kartus (lyginant su 2009 m. I–III ketvirčiais, interneto svetainės lankomumas padidėjo 29 proc. (2009 pirmą pusmetį buvo 10 649 477 apsilankymai), o lyginant su 2008 m. I–III ketvirčiais, minėtas rodiklis padidėjo net 53 proc. (2008 m. pirmą I–III ketvirčiais buvo 8 975 177 apsilankymai).
Anot V. Ginevičienės, VMI prie FM interneto svetainėje 2010 metų I–III ketvirčiais lankytojai dažniausiai ieškojo informacijos apie verslo liudijimus, individualią veiklą, neapmokestinamąjį pajamų dydį, dokumentų formas, Privalomąjį sveikatos draudimą, deklaravimą.
Naujausi komentarai