Lietuvos karinėms pajėgoms kitų metų biudžete prireiks papildomų daugiau kaip pusšimčio milijonų litų.

Nemenka dalis tų lėšų bus skirta Lietuvos karių išvedimui iš Afganistano Goro provincijos.

Apie tai trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė laikinoji krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Kitąmet krašto apsaugos biudžetui reikės papildomų 50 mln. litų. Iš jų bent 14 mln. litų reikės mūsų karių išėjimui iš Afganistano Goro provincijos“, - teigė R. Juknevičienė. Ji pareiškė tikinti, kad naujos kadencijos Seimas ir nauja Vyriausybė neprieštaraus tokiam krašto apsaugos sistemos finansavimo padidinimui kitais metais, „nes karius reikia išvesti saugiai, o tam reikalingas atitinkamas finansavimas“.

Kadenciją baigianti Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė jau pritarė tam, kad prie 870 mln. litų, kurie yra skiriami krašto apsaugai 2013 metais, būtų pridėta dar 53,8 mln. litų. Tačiau galutinai dėl kitų metų biudžeto projekto apsispręs jau naujasis Seimas, pradėjęs dirbti prieš dvi savaites, bei naujai formuojama keturių centro kairės partijų koalicinė Vyriausybė.

„Visi sprendimai, reikalingi karių išvedimui iš Goro provincijos kitų metų pabaigoje, jau yra priimti arba parengti. Beliko vos vieną kitą nutarimą Vyriausybėje patvirtinti. Karius iš Goro išvesime, bet Lietuva lieka Afganistane – mūsų specialistai mokys vietinius lakūnus, specialiąsias pajėgas. Tikiuosi, naujasis Seimas pratęs leidimą dalyvauti tarptautinėse misijose ir po 2013 metų“, - kalbėjo kadenciją baigianti krašto apsaugos ministrė.

Paklausta, ar jau galima kalbėti apie tai, kad karinis finansavimas Lietuvoje artėja prie pakankamo, R. Juknevičienė atsakė: „Pinigų dar reikia be galo daug, kad galėčiau ramia širdimi pasakyti, jog darome viską, kad galėtume krašto apsaugą pakankamai finansuoti. Bet kol kas yra tiek, kiek yra. Finansinė situacija išlieka įtempta. Ir kitąmet dar ji išliks tokia. Nebent 2014-2015 metais jau galima bus labiau atpalaiduoti biudžetą ir skirti daugiau lėšų įvairioms sritims, įskaitant ir krašto apsaugą.“

Lietuvoje krašto apsaugai yra skiriama apie 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors NATO reikalauja, kad joje esančios šalys gynybai skirtų ne mažiau kaip 2 proc. BVP. R. Juknevičienė priminė, kad šių metų gegužę svarbiausios politinės partijos yra susitarusios palaipsniui siekti tokio krašto apsaugos finansavimo.

Ministrė pasidžiaugė, kad visuomenė ir politikai jau nebegalvoja, jog gynybai skiriama pakankamai lėšų ir iš šios sistemos „galima kažką nurėžti“. „Anksčiau, kai būdavo svarstomas biudžetas, visuomet pasitaikydavo pasiūlymų sumažinti finansavimą krašto apsaugai ir Valdovų rūmams. Jau pernai tokių populistinių pareiškimų beveik nebuvo, šiemet irgi nesigirdi. Tai progresas. Vadinasi, suprantama, kad pakankamo finansavimo dar nėra ir iki 2 proc. BVP dar toloka“, - kalbėjo ji.

R. Juknevičienė pranešė, kad iš įsigijimams skiriamų lėšų iki šiol 80 proc. būdavo skiriama tam, kad būtų padengti įsiskolinimai už ankstesnius pirkinius. Naujiems įsigijimams likdavo vos 20 proc. Tačiau jau kitąmet esą padėtis pasikeis ir naujiems pirkiniams bus skiriama kur kas daugiau, nes už senuosius kontraktinius įsigijimus teliks sumokėti palyginti nedideles sumas.

Paklausta, ar numatoma įsigyti naują lėktuvą vietoje pernai sudužusio mokomojo naikintuvo „Albatross L-39“, ministrė atsakė neigiamai: „Toks pirkimas tikrai nėra tarp prioritetinių. Tiesiog kol kas nėra finansinių galimybių įsigyti naują lėktuvą, nors ir labai norėtųsi tą padaryti. Neįsivaizduoju, kad artimiausioje perspektyvoje toks įsigijimas būtų įmanomas.“

Vyriausybė, pasak R.Juknevičienė, dar neapsisprendė, iš kokių lėšų finansuotų trijų naujų sraigtasparnių įsigijimą. Bet jau nebesvarstoma galimybė šį pirkinį finansuoti iš namų renovacijai skirtų lėšų.

Ministrė pakartojo, kad Lietuvai reikia įsigyti tris naujus malūnsparnius, tačiau dėl to, kaip tai padaryti esą spręs jau nauja Vyriausybė. „Labai tikiuosi, kad nebus priimtas sprendimas pirkti rusiškus „Mi“. Mums reikalingi vakarietiški, o ne rusiški sraigtasparniai. Asmeniškai seksiu, kad Lietuvos karinis oro laivynas nebūtų įtraukiamas į aprūpinimo rusiška technika sferą“, - pastebėjo ji.