Lenkijos piliečio peticiją dėl Švietimo įstatymo pataisų išnagrinėjusi Europos Komisija pareiškė neįžvelgianti Europos Sąjungos (ES) pažeidimų ir nurodė negalinti nagrinėti keliamų klausimų dėl tautinių mažumų.

Tokį Europos Komisijos atsakymą gavo Europos Parlamento peticijų komitetas, šią savaitę turėjęs svarstyti šį klausimą, bet jį atidėjęs.

Panašų atsakymą Europos Komisija, kuri yra vykdomoji ES institucija, buvo pateikusi ir šį pavasarį.Peticijos autorius Tomaszas Snarskis teigė, kad dėl Lietuvos švietimo įstatymo pakeitimų lenkų tautinei mažumai priklausantys Lietuvos piliečiai atsiduria nepalankioje padėtyje, taip pat priminė iki šiol nepatenkintus lenkų prašymus vietovardžius ir gatvių pavadinimus bei pavardes dokumentuose rašyti lenkiškai.Tačiau Europos Komisija pareiškė, kad šie klausimai yra kiekvienos valstybės atskiras reikalas.

„Neatrodo, kad klausimas, kurį peticijos pateikėjas aptaria, yra susijęs su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu. Todėl Europos Komisija negali toliau nagrinėti peticijoje iškeltų klausimų“, - rašoma peržiūrėtame Komisijos atsakyme, kurį komitetas nurodo gavęs spalio pabaigoje.

Europos Komisija pabrėžė, kad ji neturi bendrųjų įgaliojimų mažumų atžvilgiu ir negali kištis į valstybių narių veiksmus pagrindinių teisių srityje, išskyrus atvejus, kai klausimas susijęs su ES teise.Komisijos teigimu, nacionalinės nuostatos dėl švietimo programos ir tautinių mažumų kalbinių teisių, nepatenka į vadinamosios rasių lygybės direktyvos taikymo sritį.

Europos Komisija paaiškinime priminė ir ES Teisingumo Teismo sprendimą, kad „teisės vartoti savo vardą mažumos kalba nebuvimas negali trukdyti ES piliečiui naudotis judėjimo teisėmis“.Europos Parlamento Peticijų komitetas kelių lenkų peticijas dėl Švietimo įstatymo pradėjo nagrinėti šiemet balandį. Tikėtasi, kad remiantis Komisijos atsakymu ši byla bus baigta šią savaitę, tačiau posėdyje svarstymas buvo atidėtas.

Pagal priimtas Švietimo įstatymo pataisas, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir Lietuvos geografija turi būti dėstoma lietuvių kalba. Iki tol visos pamokos, išskyrus lietuvių kalbos, galėdavo vykti tautinės mažumos kalba.

Pagal įstatymą, taip pat ketinama ateityje suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą etniniams lietuviams ir tautinėms mažumoms, tačiau numatomas pereinamasis laikotarpis jį vertinant.Lietuva yra vienintelė valstybė už Lenkijos ribų, kur lenkiškai galima įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos.