Lietuvoje kilusios abejonės, ar Lenko kortą turintieji į Seimą išrinkti parlamentarai gali prisiekti Lietuvai, sukėlė ant kojų lenkų politikus ir žiniasklaidą, praneša Lietuvos radijas.
Lenkų parlamentarai piktinasi, kad Lietuvių abejonės nepagrįstos, ir praneša vykstą su peticijomis į Lietuvos Seimą.
Šeštadienį opozicinės „Teisės ir teisingumo" partijos lyderis, buvęs Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis, kur jo vadovavimo vyriausybei metu buvo priimta Lenko korta, spaudos konferencijoje viešai paragino Lenkijos vyriausybę ir diplomatiją imtis ryžtingų veiksmų, nes, anot jo, „lietuviai užsiima veiksmais, kurių neturėtų būti", o „lenkai be Lenkijos valstybės paramos jaučiasi palikti likimo valiai".
J.Kaczynskis pranešė, kad jo partijos parlamento frakcijos delegacija pirmadienį vyksta į Lietuvą su peticija Lietuvos Seimui „pripažinti Lenko kortą pasirašiusių parlamentarų mandatą".
Anot lenkų žiniasklaidos, po peticija surinkta 150 parašų.
Lenkijos seimo maršalka B.Komorovskis pareiškė šiuo klausimu pats parašęs laišką Lietuvos Seimo Pirmininkui.
Gausiuose lenkų žiniasklaidos ir joje pasisakančių lenkų politikų bei cituojamų Lietuvos lenkų politikų komentaruose lietuviai kaltinami nacionalizmu ir lenkų diskriminavimu.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suabejojo, ar Lenko kortą turintys išrinktieji parlamentarai gali prisiekti Lietuvai.
VRK paprašė Seimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų išaiškinta 1998 metų lapkričio 11 d. KT nutarimo nuostata, teigianti, kad su Seimo nario statuso nesuderinami bet kurie politinio pobūdžio įsipareigojimai kitai valstybei.
Lenko kortą turi į Seimą išrinkti Lenkų rinkimų akcijos nariai Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius.
Lenko korta - tai dokumentas, liudijantis ypatingą asmens ryšį su Lenkijos valstybe, tačiau, anot teisės ekspertų, tas ryšys pilietybei neprilygsta, tik suteikia teisę į ją pretenduoti. Turintieji Lenko kortą įgyja įvairių socialinių garantijų Lenkijoje, bet jei kenktų šiai šaliai, korta iš jų gali būti atimta.
Kai kurie naujai išrinkti Seimo nariai Lenkų kortą traktuoja kaip tam tikrą politinį pasižadėjimą Lenkijos respublikai, todėl kilo abejonių, ar asmenys, turintys Lenko kortą ir būdami lojalūs kitai šaliai, gali prisiekti ir Lietuvos valstybei.
Pradėjus veikti Lenko kortai, liudijančiai ypatingą asmens ryšį su Lenkijos valstybe, ją yra įgiję per 500 Lietuvos piliečių.
Naujausi komentarai