2008-ųjų pabaigoje smogusi krizė sumažino kapų priežiūra užsiimančių įmonių pajamas, nes dalis žmonių ėmėsi patys tvarkyti artimųjų amžinojo poilsio vietą. Išlikę įmonių klientai pageidauja minimalios kapo priežiūros, tad dažniausiai jis uždengiamas skalda. Daugiausiai artimųjų kapus sutvarkyti prašo emigravusieji ir senoliai.

Vėlinės – viena iš progų, prieš kurias aktyviai tvarkomi kapai.

Patys artimųjų kapus tvarkantys žmonės sako pinigų neskaičiuojantys, bet per metus jų priežiūrai esą susidaro šimtas ir daugiau litų. Kapus puošia gėlėmis, bet kartu prisipažįsta, kad ne visada yra tam laiko.

„Aš dažnai nebėgu į kapus, nes esu pakankamai užimtas žmogus“, – sakė LTV „Panoramos“ kapinėse kalbinta moteris.

„Ne, nenorėtume užsisakyti kapų priežiūros paslaugą. Atrodytų taip, kad mūsų nėra Lietuvoj. Na, ne, atrodytų išvis jau... Geriau patys, kad ir prasčiau“, – tvirtino kita moteris.

Kapų priežiūros ir tvarkymo paslaugas teikiančių bendrovių atstovai sako, kad dėl krizės klientų sumažėjo trečdaliu. Vis dėlto daugiausiai artimųjų kapus sutvarkyti prašo emigravusieji ir senoliai.

„Prieš krizę daugiausia norėjo apželdinti visokiais krūmeliais, brangesniais augalais, o dabar – ne. Dabar daugiausia kapavietės užpildomos skalda, akmeniu ir tada pastatomi kokie nors vazonėliai, kur galima pamerkti gėlių“, – pasakojo individualios gėlių įmonės savininkė Ingrida Vilkaitienė.

Lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, kapų priežiūros kainos taip pat esą sumažėjo trečdaliu. Dabar vienkartinis kapo sutvarkymas kainuoja iki 100 litų, sudariusiems metinę sutartį kas mėnesį tenka mokėti maždaug po 30 litų.