„Kol kas situacija nesikeičia - lietuviai yra išradingi ir pateikia naujų ir įdomių rekordų“, - sako kasmet vidutiniškai po 150 rekordų užregistruojantis agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. Psichologė Edita Dereškevičiūtė pastebi, kad lietuvius siekti rekordų masina pagarbos ir pripažinimo bei saviraiškos poreikiai.

„Šiemet galėsime pasidžiaugti, kad galingiausias pasaulyje atominis reaktorius bus uždarytas“, - apie būsimą vieną reikšmingiausių šių metų rekordų kalba agentūros „Factum“, registruojančios Lietuvos rekordus, vadovas V.Navaitis.

Tačiau nemažai rekordų šiemet jau užfiksuota. „2009 m. įdomūs tuo, kad jau yra pagautos net 3 rekordinės žuvys“, - sako V.Navaitis, rašo lrt.lt.

Anot rekordų fiksuotojo, šiemet įregistruota didžiausia iš pačių mažiausių žuvų (saulažuvė) - ji buvo pagauta Ančios ežere Lazdijų rajone. Žuvies ilgis siekė 15 cm.

Šiemet Liolių tvenkinyje Kėdainių rajone sužvejotas karosas, kaip pasakoja V.Navaitis, savo pirmtaką rekordininką pralenkė net 350 g (šiemet sužvejoto karoso svoris - 3 kg 700 g, ilgis - 51 cm).

Vilniaus rajone esančiame Varniškių ežere sugauto veidrodinio karpio svoris siekė 20 kg 900 g.

Užregistravo stambiausią katiną Lietuvoje

Anot V.Navaičio, sunkiausias katinas Lietuvoje gyvena Panevėžyje. Europos trumpaplaukių veislės, 11 metų amžiaus patinas Grikis sveria 15 kg ir 100 g. Sunkiasvoris gyvūnas gyvena Virginijos ir Alfonso Bakšių namuose. 

V.Navaičio teigimu, šiemet tikimasi sulaukti ir rekordinio kai kurių augalų rūšių derliaus, tačiau konkretizuoti, kokie tai augalai, pašnekovas kol kas nesutiko, bet užtat pasidžiaugė daržininkų užaugintais gigantiško dydžio krapais.

„Tai Vilniaus sodininkai sugeba užauginti aukštesnius negu 2 m krapus“, - kalbėjo rekordų fiksuotojas.

Šiemet užregistruotas ir didžiausias kada nors Lietuvoje išaugintas bananas (vaisiaus masė - 60 g, ilgis - 15 cm).

„Panevėžyje yra toks plytelių apdailos salonas „Aparici“. Jo vadovas, Albertas Valunta, jame augina bananus. Stebina visus, kas ateina pirkti plytelių.

Bananas mažiukas, palyginti su tais, kurie parduodami parduotuvėse, bet iš Lietuvoje užaugintų - didžiausias“, - pasakojo pašnekovas.

Nustatė jauniausią mokslų daktarą

V.Navaitis pastebi, kad rekordus galima registruoti nuo kūdikystės iki gilios senatvės. To pavyzdys - klaipėdietė Paulina Stalionytė. Mergaitė - ilgiausių kūdikio plaukų savininkė (plaukų ilgis - 31 cm).

Kaip pastebi rekordų registruotojas, šiemet pasižymėjo ne tik mažiausieji, bet ir jų mamos.

Net 362 būsimos mamos gegužės 20 dieną susirinko į Vilniaus Rotušę, viešosios įstaigos „Azzara“ suorganizuotą renginį.

V.Navaitis taip pat pažymi, jog visai nesvarbu, kada pasiekti rekordai - jiems negalioja jokie senaties terminai (rekordas tebėra rekordas, kol jo nepagerina niekas kitas).

„Šiemet nustatėme jauniausią mokslų daktarą. Faustas Jončys Vilniaus universitete pripažintas mokslų daktaru buvo 1949 metais - tuomet jam buvo 22 metai, 4 mėnesiai ir 20 dienų. Jo, kaip jauniausio mokslų daktaro rekordo, dar niekas nepagerino“, -   pasakojo „Factum“ vadovas.

Rekordais pažymėtas ir Lietuvos vardo tūkstantmetis

Anot V.Navaičio, rekordai pasipylė nuo pat naujųjų metų pradžios, nors dar ne visi oficialiai įregistruoti, tik numanomi, nes renginių organizatoriai dar nesuteikė tikslios statistikos.

„Prasidėjo „Vilniaus - kultūros sostinės“ renginiai, tačiau rengėjai iki šiol dar nepateikė tų duomenų, kurių prašiau.

Dainų šventės rengėjai šiemet surengė masiškiausią Dainų šventę, įvyko masiškiausias folkloro renginys Klaipėdoje, masiškiausias didžiųjų burlaivių paradas“, - vardino pašnekovas.

Anot V.Navaičio, išskirtinė paroda buvo surengta Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje.

„Dailininkas Vytautas Ūsas surengė Lietuvos tūkstantmečiui skirtą savo darbų parodą, kurioje buvo eksponuojama 1000 jo piešinių (paroda pavadinta „Tūkstantis viename“)“, - pasakojo rekordų fiksuotojas.

Birželio 28 dieną, prie Kauno pilies, Lietuvos tūkstantmečio proga, kaunietis Leopoldas Juozas Butkevičius savo automobilį papuošė 1000 ąžuolo lapų.

Ypatinga akcija Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, anot V.Navaičio, buvo surengta ir Panevėžio mieste. Čia į prie Kultūros centro vykusią Užgavėnių šventę susirinko daugiausia švilpikų - iš viso 2250. Švilpynėmis švilpė Panevėžio mokyklų mokiniai, vaikų darželių-lopšelių auklėtiniai ir suaugusieji.

Rekordų siekti skatina pripažinimo ir saviraiškos poreikis

Žmogaus studijų centro mokymų vadovės ir Psichologijos akademijos Organizacinės psichologijos krypties vadovės Editos Dereškevičiūtės teigimu, skirtingų rekordų siekimas atspindi keletą bazinių arba pagrindinių žmogaus poreikių.

Vieni iš stipriausių, anot lrt.lt kalbintos psichologės, - pagarbos ir pripažinimo bei saviraiškos poreikiai.

„Tarkime, jeigu aš pagavau didžiausią žuvį, užregistravau ją „Factum“ agentūroje - tai matyti, kad būsiu įtrauktas ir į rekordų knygą, gal lauks kolegų pripažinimas, mane parodys per televiziją“, - pagarbos ir pripažinimo poreikį iliustravo specialistė.

Ne paskutinėje vietoje, siekiant rekordų, anot E.Dereškevičiūtės, ir priklausomybės grupei poreikis.

„Pavyzdžiui, tas pats Baltijos kelias arba Tautinės giesmės per Lietuvos tūkstantmetį giedojimas - tai priklausomybės grupei poreikis. Kartu mes lyg ir esame stipresni. Grupėje aš esu stipresnis“, - pasakojo pašnekovė.

Anot E.Dereškevičiūtės, nemažai sportininkų valdo saviraiškos poreikis.

„Pasižiūrėkime, kad ir į mūsų galiūnus, kurie kiekvienais metais vis pasiekia puikių rekordų, mūsų sportininkus, kurie skina pergalę po pergalės.

Užlipus ant vieno laiptelio norisi lipti aukščiau ne tik dėl pagarbos ir pripažinimo, bet ir dėl to, kad „aš sugebu daugiau, aš noriu įrodyti sau, kad galiu daugiau.

Taip žmogus realizuoja savo gebėjimus, savo potencialias galimybes. Tai maksimumo siekimas“, - dėstė psichologė.