Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikina, kad labai rimtai svarstomas klausimas dėl baltarusiškų krovinių tranzito per Klaipėdos uostą sumažinimo ir palaipsnio jo perkėlimo į Rusijos uostus.

Antradienį A. Lukašenka, Minske bendravęs su grupe žurnalistų, tarp kurių buvo ir žiniasklaidos atstovai iš Lietuvos, tvirtino, dabar ekspertai skaičiuoja, kiek galėtų būti ekonomiškai pagrįstas bent trečdalio tranzito, keliaujančio per Baltijos šalių uostus, perkėlimas į Rusiją.

- Mielai bendrauju su žurnalistais. Taip pat ir su žiniasklaidos atstovais iš Vakarų valstybių, iš Europos Sąjungos. Laikausi tos nuomonės, kad turi vykti atviras, bet sąžiningas dialogas, sugebėjimas įsiklausyti ir girdėti vienas kitą, - taip daugiau kaip dviejų valandų pokalbį su žurnalistais pradėjo autoritarinis kaimyninės valstybės lyderis. – Taip, neslėpsiu, nepatinka, kai žmogus ateina su kokiom nors išankstinėm neigiamom nuostatom. Pirmiausia – dialogas, geranoriškas nusistatymas, argumentuota kalba, o emocijas ir išankstinius nusistatymus reikėtų palikti už durų".

- Kaip matote Baltarusijos santykius su Europos Sąjunga (ES)? Kodėl, jūsų nuomone, jie nesivysto taip, kaip derėtų? Kas dėl to kaltas?

- ES tiesiog nėra pasirengusi normalizuoti savo santykių su Baltarusija, nes ši šalis turi principingą vadovybę, neleidžiančią privatizuoti visos valstybinės nuosavybės. Čia, matyt, glūdi esmė, kad Briuselis nenori normalių santykių su mumis.

Plika akimi matyti, kad ES bus nusiteikusi pagerinti savo santykius su Baltarusija, kai čia neliks A.Lukašenkos, kai čia bus pakeista valstybinė santvarka ir kai visas turtas bus paleistas į išpardavimą, pageidautina, kad pirkėjai būtų tik iš Vakarų. Patikėkit, aš turiu pakankamai informacijos šiuo klausimu. Ten Briuselyje tiesiog toks laukimo režimas – štai pasikeis valdžia, tada neva galima bus kažką normalizuoti.

Nežinau, ar toks laukimas yra vaisingas ir naudingas pirmiausia pačiai ES.

Dauguma ES valstybių ir apskritai Vakarų valstybių lyg ir prisistato esančios labai jau demokratiškos, žmogaus teisių gynėjos. Jie mums energingai priekaištauja, kad mes neva pažeidžiam tas teises. Bet mes per pastaruosius kelerius metus neužmušėm nei vieno žmogaus nei šalies viduje, nei užsienyje. O ES valstybės, prisidengdamos žmogaus teisių gynimu, gausybę ištisų valstybių nukamavo. Turiu galvoje pilietinius konfliktus Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje, kitose šalyse. Argi ten buvo geriau padaryta? Argi teigiami rezultatai pasiekti? Taigi ten tūkstančiai žmonių numarinta! Kokios čia žmogaus teisės ir jų gynyba?

ES taikomais dvigubais standartais įsitikinau po 2010 m. prezidento rinkimų Baltarusijoje. Tada mums buvo žadami aukso kalnai, jeigu įgyvendinsim kai kuriuos reikalavimus, kai kurias sąlygas. Pagrindinis mums reikštas priekaištas – esą mes sulaikėme grupes žmonių po Minske sukeltų riaušių tų metų gruodžio 19-ąją, tuojau po rinkimų. Bet mes žmonių nenuodijam ašarinėmis dujomis, kaip yra daroma kai kuriose neva civilizuotose Vakarų valstybėse, guminėmis kulkomis į juos nešaudome. Pas mus netgi vandens patrankos nė karto nebuvo naudojamos prieš demonstrantus.

Bet kai kas Vakaruose to nenori matyti.

Vis dėlto, viliuosi, kad sveikas protas vieną gražią dieną nugalės ir ES santykiai su Baltarusija normalizuosis.

- Kokios įtakos Baltarusijos santykiams su ES, Švedija ir Lietuva turėjo ir turės vadinamasis „pliušinių meškiukų desantas“?

- Tas nesankcionuotas švedų lėktuvėlio skrydis iš Lietuvos teritorijos į baltarusiškąją ir žaislų išmėtymas – panašus į kažkokį vaikų žaidimą. Nesuprantu, kam Lietuvai reikėjo siųsti arba praleisti čia švedų lėktuvą, kuris išmėtė čia kažkokius pliušinius meškučius? O jeigu mūsų priešlėktuvinė gynyba nusitaikytų į tą lėktuvėlį? Kas iš jo liktų? Nė šlapios vietos neliktų.

Bet lietuviai kažkodėl leido skristi tam lėktuvėliui, kirsti sieną su Baltarusija, išmėtyti čia žaisliukus. Tikrai kažkoks vaikų žaidimas. Negalima taip elgtis. Mes juk kaimynai. Tuo labiau, Lietuva ir Latvija šiandien sako, kad niekaip negalės apsieiti be Baltarusijos, be ekonominio, kultūrinio ir kitokio bendradarbiavimo su ja. Tai kodėl tada taip elgiamasi, kad santykiai tik komplikuotųsi?

Visą interviu skaitykite trečiadienio dienraščiuose „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“.